სანამდე შეიძლება მივიდეს თურქეთ-რუსეთის ,,დამეგობრება”?
ლაშა ხომერიკი 593 50 82 69
dRes ara marto saqarTvelosTvisaa mniSvnelovani,
rogor warimarTeba ruseT-TurqeTis urTierToba, aramed mTeli msofliosTvis. pirveli ufro da meorec angariSgasawevi moTamaSea rogorc aRmosavleTis, ise dasavleTis politikur arenaze. bolo xanebSi am ori qveynis urTierTobasa da sxva saxelmwifoebTan maT damokidebulebaSi cvlilebebia
rogor aisaxeba es cvlilebebi saqarTvelosa da mTlianad msoflioze? – am Temaze `aWarasTan~ politologi aslan lorTqifaniZe saubrobs.
– rogorc cnobilia, TurqeT-dasavleTis urTierTobebi gauaresda. ra gaxda amis mizezi?
– 2016 wlis 15 ivliss TurqeTSi samxedro gadatrialebis mcdelobaSi rejeb Taif erdoRanma sasuliero piri feThulah giuleni daadanaSaula, romelic 18 welia aSS-Si – pensilvaniaSi cxovrobs. TurqeTis liderma ganacxada, rom is qveyana, romelic giulenis pasuxisgebaSi micemaSi ar daexmareba, TurqeTis mteria. gadatrialebis mcdelobisas TurqeTis SeiraRebuli Zalebis 7-aTasianma kontingentma TurqeTis respublikaSi dislocirebuli natos samxedro baza `injirlikis~ blokireba moaxdina, xolo mogvianebiT aRniSnuli bazidan germaniam sakuTari 260-kaciani kontingenti gaiyvana. blokirebis mizezi gadatrialebis mcdelobaSi aRniSnuli bazis monawileobis Sesaxeb TurqeTis xelisuflebis eWvi gaxda. erdoRanma ukanono samxedro gadatrialebis mcdeloba gamoiyena politikuri oponentebis masStaburi devnisa da Zalauflebis ganmtkicebisTvis, rasac TurqeTSi demokratiis xarisxis mniSvnelovani dacema mohyva. swored am mizezebma ganapiroba dasavleT-TurqeTis urTierTobebis gauareseba.
– evrokavSirs ufro sWirdeba TurqeTi, vidre TurqeTs -evrokavSiri. TurqeTis prezidentis aseTi gancxadeba ramdenad marTebulia am qveynis ganviTarebisTvis?
– ritorikuli kiTxvaa. vfiqrob, orive mxares sWirdeba erTmaneTi. TurqeTi natos wevri qveyanaa. am organizaciaSi evrokavSiris 27 qveyanaa gaerTianebuli, rac imas niSnavs, rom isini erTiani usafrTxoebis `qolgis~ qveS imyofebian. evrokavSirsa da TurqeTs aqvT moculobiTi savaWro brunva erTmaneTTan. am gancxadebiT TurqeTis prezidenti, rogorc Cans, gulisxmobda imas, rom TurqeTi erTgvari faria evropisTvis, romelic mas sirieli migrantebis masStaburi migraciisgan icavs.
– bolo dros TurqeTis xelisufleba ara mxolod evropis, aramed ukve aSS-is mimarTac gamoTqvams ukmayofilebas. amis mizezi ra aris?
– Turqi sasuliero piri feThulah giuleni, romlis eqstradaciasac TurqeTis xelisufleba iTxovs. aSS demokratiuli qveyanaa, igi pativs scems adamianis uflebebs, kanonmdeblobas. rogorc Cans, TurqeTis xelisuflebis mier aSS-is xelisuflebisaTvis gadacemuli masalebi, romelic giulenis samxedro gadatrialebis mcdelobaSi SesaZlo monawileobas asaxavs, ar aris sakmarisi misi eqstradirebisTvis, anu ar aris myari mtkicebulebebi.
– am fonze TurqeTi da ruseTi daaxlovdnen. ramdenad myari iqneba maTi TanamSromloba?
– ar iqneba myari. TurqeTi momdevno aTwleulebSic gaagrZelebs dasavleTsa da ruseTs Soris lavirebas. igi msoflios saukeTeso ekonomikis mqone qveynebis oceulSia. TurqeTis armia, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT atomur SeiaraRebas, siZlieriT natoSi meore adgilzea. TurqeTs ukavia uaRresad xelsayreli geopolitikuri da geostrategiuli mdebareoba. akontrolebs bosforis srutes, amitomac mas aqvs fufuneba, hqondes sxva qveynebisagan damoukidebeli sagareo politika.
– dasavleTi saxifaTod miiCnevs bolo dros Camoyalibebul alianss ruseTs, iransa da TurqeTs Soris. ramdenad safuZvliania es SiSi?
– ruseT-iran-TurqeTs Soris urTierTobebi Sors aris aliansisgan, radgan es saamisod mWidro ar aris. aRniSnul qveynebs aqvT individualuri politikuri urTierTobebi. ruseTi msoflio politikuri moTamaSea, xolo TurqeTi da irani – regionaluri masStabis. isini am kuTxiT erTmaneTis konkurentebic arian.
– xom ar aris mosalodneli, TurqeTma nato datovos?
– gamoricxuli araferia, Tumca es naklebad mosalodnelia. am SemTxvevaSi TurqeTi TiTqmis marto darCeba ruseTis pirispir, riTac sagareo politikur ZalTa wonasworobas daarRvevs. es faqti mis usafrTxoebas mniSvnelovnad Seasustebs, ase rom, TurqeTisTvis natos datoveba ar iqneba momgebiani politikuri nabiji.
– Tuki TurqeTi marTla gamova aliansidan, es ra gavlenas moaxdens Cvens regionze da, kerZod, saqarTveloze?
– Tanamedrove TurqeTi saqarTvelos strategiuli partniori da megobari qveyanaa, romelic erTgulia saqarTvelos teritoriuli mTlianobis pativiscemis sakiTxSi. am qveyanasTan gvaqvs yvelaze didi savaWro brunva. TurqeTi mxars uWers saqarTvelos integracias natoSi da exmareba Cvens qveyanas TavdacviTi samxedro SesaZleblobebis gaZlierebaSi. TurqeTi natos miRma niSnavs misi TavdacviTi SesaZleblobebis dasustebas, rac Cvens qveyanasa da mTlianad amierkavkasiaSi ruseTis samxedro gavlenas kidev ufro gaaZlierebs.
– Tu TurqeTma sabolood uari Tqva dasavleTTan mWidro TanamSromlobaze, ra elodeba mis ekonomikas?
– TurqeT-dasavleTis politikuri urTierTobebis garTuleba ekonomikur urTierTobebze mniSvnelovnad ar asaxula. SesaZloa es politikuri problemebi gaxdes axlo momavalSi ruseT-TurqeTis erToblivi masStaburi ekonomikuri proeqtebis ganxorcielebis maprovocirebeli, maT Soris rusuli energomatareblebis TurqeTis gavliT evropaSi tranzitisa. TurqeTi momavalSic Seecdeba rogorc dasavleTTan, ise ruseTTan momgebiani ekonomikuri proeqtebis ganxorcielebas.
– Ddasavleli analitikosebi ukmayofilni arian TurqeTis xelisuflebis moqmedebiT. dasavleTs ra berketebi gaaCnia imisTvis, rom TurqeTSi totalitaruli mmarTveloba ar dauSvas?
– arc ise mZlavri. dasavleTs, erTi mxriv, surs moaxdinos zewola erdoRanze demokratiuli procesebis gaZlierebis kuTxiT, xolo meore mxriv, ar surs am qmedebiT dakargos axlo aRmosavleTSi mniSvnelovani partniori. TurqeTs, ise, rogorc arasdros bolo saukunis ganmavlobaSi, aqvs damoukidebeli sagareo politika. bolo aTwleulebis ganmavlobaSi is Zalian iyo am mxriv dasavleTze, gansakuTrebiT, aSS-ze damokidebuli. TurqeTis momdevno aTwleulebis sagareo politika iqneba ruseTsa da dasavleTs Soris lavirebis politika, misi xasiaTi ki, ZiriTadad, damokidebuli iqneba TurqeTis saSinao politikaze.
– aSkaraa, rom evrokavSiri da nato mxolod gvaimedeben aliansSi samomavlo gaerTianebasTan dakavSirebiT, TurqeTi da ruseTi saeWvod daaxlovdnen. amgvari viTareba rogor aisaxeba saqarTvelos adgilze msoflio sazogadoebaSi?
– saqarTvelosTvis xelsayrelia ruseT-TurqeTis konkurentuli politikuri urTierTobebi. Cven maT Soris arc konfliqturi mdgomareoba gvaZlevs xels da arc Zalian daaxloeba. konfliqtis eskalaciis SemTxvevaSi maTi brZolis poligonad viqceviT, xolo mWidro urTierTobebis SemTxvevaSi – garigebis geografiul adgilad. TurqeT-ruseTis amJamindeli urTierTobebi partnioroba-konkurenciazea agebuli. im fonze, rom TurqeTSi demokratiis xarisxi mniSvnelovnad Sesustda, xolo saqarTvelo am mxriv progress ganicdis, Cveni qveynisadmi dasavleTis dainteresebis mxolod gazrdas unda velodoT, radgan saqarTvelo regionis erTaderT demokratiul saxelmwifod rCeba.

