,, პოლიტიკა სულ უფრო რთულდება და ამის თავიდან აცილება შეუძლებელია”…
ნინო ცხვარაძე 591 98 24 30
bolo periodSi, TandaTan politikam transformacia daiwyo. cvlilebebi SesaZlebelia SevafasoT rogorc masobrivi politikidan kiberpolitikaze gadasvlis procesi. bunebrivia, politikuri cxovrebis sabaziso principebi, rac ukavSirdeba brZolas xelisuflebisTvis an legitimur Zaladobas, ar icvleba da rogorc Cans, amgvari forma momavalSic SenarCundeba. icvleba politikuri meTodebis socialuri safuZvlebi, politikuri principebis ganviTarebis masStabebi, garemo da moqmedebis stili. ufro vrclad Temis irgvliv `aWarasTan~ baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis asocirebulma profesorma irakli gorgilaZem isaubra.
– batono irakli, faqtia, rom masobrivi politikidan kiberpolitikaze gadavediT. ram gamoiwvia es?
– XX saukunis masobriv sazogadoebaSi politika dakavSirebuli iyo ramdenime mniSvnelovan faqtorTan. is upirvelesad efuZneboda socialur struqturas, e.w. industriul sazogadoebas, romelic Tavis mxriv, efuZneboda masStabur samrewvelo warmoebas. amgvarad, politikuri komunikacia xorcieldeboda tradiciuli meTodebiT (gazeTi, televizia, radio), informacia gadaicemoda masebSi ramdenime gavleniani wyaros mier. gasuli XX saukune, aseve, miCneuli iyo politikuri ideologiebis saukuned, romelic Zlier fundamentur faseulobebs efuZneboda, sakuTriv politikuri procesi ki agebuli iyo Zlieri politikuri partiebisa da partiuli upiratesobis principebze. dRes ukve aSkaraa yvela am parametris transformacia da modifikacia, maT Soris, masobrivi samrewvelo warmoebidan samecniero kvlevebze da inovaciur warmoebaze gadasvla, globalizacia (zrdis sagareo-ekonomikuri da sagareo-politikuri faqtorebis mniSvnelobas), axali masobrivi informaciis saSualebebis individualuri arCevaniT, ideologiebisagan CamoSoreba an orientaciis Sesusteba, risi niSanicaa partiuli politikis Sesusteba, samecniero kvlevebis, sazogadoebrivi azris, PR-is, socialuri inJineriis, institucionaluri dizainis da a.S. rolis zrda, politikuri procesebis avtomatizacia (el. mTavroba, sistemaSi ekonomikuri da politikuri regulatorebis Canergva).
– mokled, SeiZleba vTqvaT, rom politika kargavs adamianur xasiaTs da vxedavT gaucxoebas massa da moqalaqeebs Soris?
– diax. Tuki adre politikaSi moqalaqeTa masobrivi CarTulobis interfeiss televizia warmoadgenda, dRes isini ukve internetis virtualuri personaJebi arian. politikisadmi adamianebis interesi neldeba rogorc avtoritarul qveynebSi, ise demokratiulSi. es damaxasiaTebelia yvela qveynisTvis mcire gamonaklisiT, Tu es ukanasknelebi politikuri tendenciebis transformaciis aqtiur fazaSi imyofebian.
kibernetikam, rogorc mecnierebam sistemebSi informaciis marTvisa da gadacemis kanonzomieri procesebis Sesaxeb, Teoriuli kvlevebidan nel-nela gadainacvla ekonomikaSi, politikasa da sazogadoebaSi. mocemul SemTxvevaSi kiberpolitika niSnavs kibernetikuli meTodebis gamoyenebas politikaSi.
– mainc rogoria kibernetikis gamoyenebis gzebi politikaSi?
– pirveli, esaa avtomatizebuli meqanizmebis gamoyeneba ukugebisaTvis, magaliTad, sazogadoebrivi azris gamokiTxva, socialuri statistika da sxvadasxva ekonomikuri meTodis SemuSaveba. ukugebis yvela es meqanizmi, bunebrivia, zrdis socialuri politikis efeqturobas, romlis ZiriTadi niSani nebismieri politikuri sistemis adaptirebulobaa; meore – politikuri procesebis marTvis meqanizmebis optimizacia gonivruli institucionaluri dizainiTa da socialuri inJineriiT. aq politikuri institutebis eqsperimentebiTa da arsebuli politikuri sistemebis SedarebiTi analiziT muSavdeba efeqturi politikuri marTvis modeli, romlis gamoyeneba mmarTvel elitas saSualebas aZlevs misive kontrolirebuli sazogadoeba marTos efeqturobis sxvadasxva xarisxiT; mesame – socialuri proTezireba da manipulacia, rogorc politikis realizebis ZiriTadi saSualeba; dabolos, meoTxe – warmatebuli politika, rogorc saSinao, ise sagareo, moiTxovs efeqtur politologiur eqspertizas, kvleviTi centrebis arsebobas da kadrebis momzadebas, romelTac ZaluZs mecnierulad dasabuTebuli politikuri konsaltingis SeTavazeba politikuri liderebisaTvis. marTalia, politikuri mecniereba ar iZleva warumateblobis an Cavardnis Tavidan acilebis garantias, magram faqtia, rom politikas balansirebulsa da frTxils xdis.
– da ras miviRebT am tendenciebis Tavmoyris Sedegad?
– aRniSnuli tendenciebis akumulaciuri Sedegia is, rom politika sul ufro rTuldeba, magram amis Tavidan acileba SeuZlebelia. politikuri sistemis kibernetizacia aucilebelia misi efeqturobis zrdisaTvis. kubis, CrdiloeT koreisa da TiTqmis mTeli afrikis gamocdilebam aCvena, Tu rogor eqcevian CixSi qveynebi, romlebic irCeven izolaciis gzas da uaryofen kiberpolitikas. Sedegi isaa, rom politikuri elitac iq aRmoCndeba, sadac misi qveyana. kibernetizacia aucilebelia xarisxiani marTvisaTvis. biznesi midis iqiT, sadac gacilebiT didi Semosavalia. mosaxleoba tovebs adgils, sadac mas aranairi perspeqtiva ara aqvs.
politikis xarisxis vardna mkafiod aisaxeba politikur elitaze da mTlianad sazogadoebaze. am aspeqtSi kiberpolitika forvaterSi mihyveba Tanmimdevruli ganviTarebis Teorias.
– amboben, rom kiberpolitika politikur velSi sxvadasxva sakamaTo sakiTxs warmoSobs, – upirvelesad ras gulisxmoben?
– diax, kiberpolitikas politikur velSi marTlac Semoaqvs axali sakamaTo sakiTxebi, romelTa irgvliv formirebas iwyebs axali XXI saukunis politika, maT Soris: saxelmwifo marTvis sferoSi – eleqtronuli mTavroba, saerTaSoriso urTierTobebSi – kiberkonfliqti da internetis marTva, Sida usafrTxoeba – TvalTvali, dazverva, politikuri monawileobis sfero – eleqtronuli kenWisyra da TviTorganizaciis qseluri formebi (socqseli), mimdinare politikur procesSi – maTematikuri gamoTvlebi, danakargebis, kontrmasis dadgena, politikuri komunikacia – informaciuli politikis marTva da axali masmedia.
ra Tqma unda, es arasruli CamonaTvalia da SesaZlebelia misi ganvrcoba, magram arsebiTi is aris, rom kiberpolitika XXI saukuneSi kacobriobisTvis Zalian mniSvnelovani xdeba.