დიახ ბათუმი 2500 წლისაა
Tbilisis daarsebidan 1500 wlisTavi mTelma msofliom aRiara, zogan izeimes kidec, rac 1958 wels grandiozuli saiubileo RonisZiebebiT dagvirgvinda. ar gasula didi dro da presaSi gamoCnda somexi mecnierebis cnoba, maT aRmoaCines qva, romelic adasturebs, rom erevani, igive erebuni 2750 wlisaa (es 50 albaT mkiTxvelis dasarwmunebeli sizustea). ki, batono, RmerTma yvelas xeli moumarTos, Cven amas sadavod ar vxdiT, magram nardis termins Tu moviSveliebT, es TbilisisTvis erTgvari `davi~-s gamocxadeba ufro iyo, vidre istoriuli sinamdvile.
manamde qarTvel mecnierTa mravali Sroma mieZRvna quTaisis, rogorc uZvelesi qalaqis da kolxeTis dedaqalaqis istorias, romelic eyrdnoboda sarwmuno werilobiT da arqeologiur masalebs da ai, gamoCnda kidec sruliad samarTliani, mecnierulad dasabuTebuli werili – `quTaisi 3500 wlisaa~.
kvlav nardis termins Tu mivmarTavT, es iyo `davbase~, romlis uaryofa veRaravin SeZlo, TamaSi Sewyda da dRes quTaisis arsebobis uZvelesi TariRi aRiarebulia.
1980 wels dawesda dResaswauli `baTumoba~, romelsac yovelwliurad, seqtembris dasawyisSi aRniSnaven. qalaqSi TviTmmarTvelobis SemoRebis TariRi 28 aprilia, magram zeimisTvis ufro moxerxebulad iTvleba Semodgomis dasawyisi da amitom am dros aRiniSneba. 2013 wels TviTmmarTvelobis saiubileo, 125 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZiebebis momzadebis periodSi gairkva, rom TviT komisiis wevrebic baTumis istoriis aTvlas iwyeben 1888 wlidan da amis safuZvlad isini rusul wyaroebs iyeneben. aAqaoda, 1877-78 wlebis ruseT-TurqeTis omis Semdeg baTumi ruseTis mflobelobaSi gadavida, imperatorma aleqsandre mesamem 1888 wels, baTumSi yofnisas, gasca gankarguleba da mas qalaqis statusi mianiWao.
samwuxarod, Cvens Crdiloel mezobels, arc samxreTeli CamorCa da Turqul wyaroebSic gamoCnda cnoba, rom baTumis istoria iwyeba sulTan murad mesamis Semdeg, roca osmaleTma daipyro es qalaqi, e. i. 1578 wlidan.
aseT mdgomareobaSia amJamad baTumis asakis sakiTxi, mecnierTa garda aravin uwyis, rodis iwyeba am qalaqis istoria.
mimdinare wels, `baTumobis~ dResaswaulis aRniSvnamde ramdenime dRiT adre, 30 agvistos, baTumis sajaro biblioTekaSi Sekrebili sazogadoebriobis winaSe, sadac iyvnen mecnier-istorikosebi da arqeologebi, davayene sakiTxi, sabolood gagverkvia baTumis istoria. gavimeore akademikos simon da TinaTin yauxCiSvilebis mosazreba da aRvniSne, rom qarTuli werilobiTi wyaroebi ar SemogvrCa, magram ucxo mecnierebis CanawerebSi qalaqi 2000 wlis winaT moixsenieba da SesaZloa, amaze adrec arsebobda. profesorma, arqeologma SoTa mamulaZem kidev ufro daazusta da Tqva, rom aq aRmoCenili arqeologiuri masalebi 2500 wlisaa.
analogiuri gancxadeba gavakeTe 1 seqtembers baTumis rusTavelis saxelmwifo universitetSi, tradiciul saerTaSoriso samecniero konferenciaze – `baTumi. warsuli da Tanamedroveoba,~ romelsac eswrebodnen saqarTvelos mecnierebaTa akademiis vice-prezidenti, akademikosi roin metreveli da akademiis wevr-korespondenti, profesori guram lorTqifaniZe (sxvaTa Soris es Sexvedra mis 80 wlis iubilesac mieZRvna). maT winaSe ganvacxade, rom momavali wlis analogiuri konferencia mTlianad unda mieZRvnas baTumis istorias da vTxove, am saqmeSi aqtiurad CaerTos saqarTvelos erovnuli akademia, rasac yvelam dauWira mxari.
pirveli gamoxmaureba gamoCnda gazeT `aWaraSi,~ revaz msxilaZis interviuSi profesor biWiko diasamiZesTan (8-10 seqtemberi, 2018 w. gv. 4). marTalia, Jurnalists ideis avtoris gvari ar uxsenebia, magram es meorexarisxovania. mTavaria, rom daiwyo mecnierTa maRalkvalificiuri gamoxmaurebebi, rac dayenebuli sakiTxis gadawyvetis saimedo niSnad unda miviCnioT.
velodebiT sxva gamoxmaurebebsac. baTumi uZvelesi kolxuri qalaqia, amas Cveni mecnierebi daasabuTeben maT xelT arsebuli werilobiTi masalebiTa da artefaqtebiT, riTac qalaqis istoriaSi arsebul yvela gaugebrobas naTeli moefineba.
ramaz surmaniZe

