რა არის პრიორიტეტული რეგიონის მომავალი წლის რესპუბლიკურ ბიუჯეტში?
ნანა აბულაძე 591 98 59 17
13 – momxre, erTi – winaaRmdegi –
regionis 2019 wlis mTavari
finansuri dokumenti aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos deputatebma 2018 wlis bolo plenarul sxdomaze daamtkices
dRis wesrigiT gaTvaliswinebuli sakiTxebis ganxilvamde, `erTiani nacionaluri moZraobisa~ da `evropuli saqarTvelos~ deputatebma politikuri gancxadebebi gaakeTes da protestis niSnad sxdomaTa darbazi datoves.
– xelisufleba saerTod gavida konstituciis CarCoebidan, maT yvela forma gamoiyenes imisaTvis, rom gaeyalbebinaT arCevnebi. faqtobrivad, arCevnebi kriminalebma kriminalurad Caatares. sanam mTavrobas ar vaiZulebT, rom dasxdnen molaparakebis magidasTan da mousminon im 900 000 adamians, vinc Cven dagviWra mxari, araferi gamova. molaparakebebis Sedegad unda mivaRwioT imas, rom Sevides saarCevno kanonSi cvlileba da proporciuli sistemiT Catardes riggareSe saparlamento arCevnebi. aqve aucileblad unda aRvniSno aWaris mTavrobis Tavmjdomaris gancxadeba, muqara da vTqva, rom ki batono, aq varT da SeuZliaT gvaCvenon risi gamkeTeblebi arian. mmarTveli gundi agrZelebs oponentebis devnas da amis damadasturebeli faqti naTelia, dakavebulia Cveni erT-erTi lideri daviT kirkitaZe, – ganacxada elguja bagrationma.
gazeT `aWaris~ kiTxvaze, elguja bagrationi amarTlebda Tu ara im qmedebas, rac daviT kirkitaZem Caidina, deputatma Semdegnairad gvipasuxa:
– ra Tqma unda, kirkitaZis mxridan SeiZleba iyo raRac gadacdoma, Tumca kidev erTxel vambob da vimeoreb, maSin rodesac xelisufleba gamosulia kanonis CarCoebidan da ar gaZlevs saSualebas, moiqce konstituciiT moniWebuli uflebis Sesabamisad, iq xdeba gadacdomebic. aseTi da mZime gadacdomebic gvinaxavs, sadac adamianebi aravis dausjia, – gviTxra deputatma.
plenarul sxdomaze gancxadebebisTvis gankuTvnili drois Semdeg deputatebis winaSe aWaris avtonomiuri respublikis finansTa da ekonomikis ministri jaba futkaraZe warsdga, romelmac vrclad isaubra 2019 wlis respublikuri biujetis proeqtze da respublikis 2019-2022 wlebis prioritetebis dokumentze. ministris informaciiT, regionis momavali wlis mTavari safinanso dokumenti 324 milion lars aWarbebs. misive TqmiT, aRiSnuli biujeti mosaxleobis saWiroebebsa da regionis ganviTarebazea orientirebuli. finansTa da ekonomikis saministros mier mowodebuli informaciis Tanaxmad, aWaris avtonomiuri respublikis 2019 wlis respublikuri biujetis saSemosavlo nawili (Semosulobebi) 279.3 milion lars Seadgens, rac 2018 wlis analogiur maCvenebelze 11.6 milioni lariT metia. uwyebis informaciis Tanaxmad, 2019 wlis biujetis xarjviTi nawili (gadasaxdelebi) 314.1 milioni laria. proeqtis Tanaxmad, 2019 wlisaTvis, 2018 welTan SedarebiT, Sromis anazRaurebis xarjebis muxliT gansazRvruli xarjebi 726.8 aTasi lariT, jamSi ki administraciuli xarji 1,0 milion larze metiT mcirdeba. ministrma Tavis moxsenebaSi aseve isaubra TiToeul saministroSi ama Tu im mimarTulebiT gazrdil dafinansebaze. jaba futkaraZis ganmartebiT, 2019 wels janmrTelobisa da socialuri dacvis programebis dafinanseba 1,0 milioni lariT izrdeba da sul 17, 7 milion lars Seadgens. aseve mniSvnelovani cvlilebebi iqneba ganaTlebis mimarTulebiTac, konkretulad ki 1,1 milioni lariT izrdeba sajaro skolebis mSenebloba-reabilitaciis da aRWurvis biujeti, ris safuZvelzec dagegmilia 8 sajaro skolis mSenebloba da 10 sajaro skolis reabilitacia. ministris informaciiT, germaniis rekonstruqciis bankis SeRavaTiani sesxiT da grantiT (43.0 milioni evro) aWaris municipalitetebSi daiwyeba wylisa da kanalizaciis sistemebis sareabilitacio samuSaoebi, risTvisac mxolod 2019 wels 6,0 milion evromde daixarjeba.- aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis mier centralur xelisuflebasTan sruli koordinaciiT gatarebulma socialur-ekonomikurma politikam Tavisi wvlili unda Seitanos qveynis ganviTarebaSi. am miznis misaRwevad regionis ganviTarebis samTavrobo xedva efuZneba Semdeg principebs: adamianebze orientirebuli garemos Seqmna, sadac daculi iqneba sicocxlis ufleba, Tavisufleba, sityvis Tavisufleba, TviTrealizaciis saSualeba, ekonomikis zrda, romelic aisaxeba TiToeul ojaxze. turizmis prioritetuli ganviTareba, rac gulisxmobs regionis potencialis srul gamoyenebas, raTa weliwadis oTxive sezonze aWara iyos turistulad mimzidveli. CvenTvis prioritetia maRalmTiani aWaris gaZliereba, masStaburi infrastruqturuli proeqtebis ganxorcieleba. aseve mniSvnelovania axalgazrdebis ganaTleba da maTi CarTulobis gaZliereba, novatoruli ideebis da energiis konsolidacia regionis da qveynis ganviTarebisTvis. saSualovadian WrilSi araerTi prioritetuli mimarTulebaa gansazRvruli, maT Soris, mcire mTavrobis koncefciis gansaxorcieleblad gagrZeldeba samTavrobo uwyebebis Semdgomi optimizacia, Ria mmarTvelobis principebis danergva da marTvis efeqtianobis zrda, aWaris sainvesticio potencialis miznobrivi marketingi, konkretuli sainvesticio proeqtebis SemuSaveba da potenciuri investorebisaTvis SeTavazeba. regionis mdgradi ganviTarebis uzrunvelsayofad erT-erTi mniSvnelovani sakiTxia gamarTuli infrastruqturis Seqmna, movla da misi ganviTareba. mniSvnelovania, rom maRalmTian regionSi infrastruqturuli proeqtebis intensiuri ganxorcieleba gaaaqtiurebs ekonomikur procesebs, rac soflis mdgradi ganviTarebis winapirobas Seqmnis. mniSvnelovania regionis turizmisa da kurortebis ganviTarebis xelSewyoba. axali turistuli mimarTulebebis – sportuli, kulturuli, xandazmulTa turizmis da ekoturizmis ganviTareba gazrdis turistul nakadebs regionSi. amasTan, uaRresad mniSvnelovania zogadi, profesiuli da umaRlesi ganaTlebis xarisxis gaumjobeseba, uwyveti ganaTlebis xelSewyoba, xelovnebisa da kulturis sferoSi profesiuli donis amaRleba da kvalificiuri kadrebis momzadeba, kulturuli dawesebulebebis infrastruqturis gaumjobeseba, jansaRi cxovrebis wesis popularizacia da masobriv sportSi moqalaqeTa CarTulobis gazrda, mosaxleobis sxvadasxva jgufze, maT Soris socialurad daucvel kategoriaze zrunva da maTTvis sxvadasxva programis Seqmna, Tanamedrove agroteqnologiebis danergva, adgilobrivi produqciis warmoebis konkurentunarianobis gazrda. aWaram Tavisi wvlili unda Seitanos qveynis ganviTarebaSi da Cven amisTvis Tavdauzogavad unda viSromoT, – ganacxada ministrma jaba futkaraZem.
rogorc aRvniSneT, dagegmilia 8 sajaro skolis mSenebloba da 10 sajaro skolis reabilitacia. 15 skola aRiWurveba Tanamedrove inventariT, 5 – laboratoriis kompleqtiT, 10 skola miiRebs laboratoriuli uzrunvelyofis programas, 15 skolis biblioTeka aWaraSi Seivseba Tanamedrove da mxatvruli literaturiT, 20 sajaro skola – sportuli inventariT.
– regionSi umaRlesi ganaTlebis xelmisawvdomobis mizniT saministro studentebs exmareba. programis farglebSi 2019 wels 759 studentis dafinanseba igegmeba. garda amisa, sazRvargareT swavlis komponents, romlis farglebSi wels 17 studenti davafinanseT, daemata kidev erTi mniSvnelovani komponenti, es aris staJireba da ukve kvalifikaciis amaRleba, konkursSi monawileoba SeeZlebaT Cvens moqalaqeebs. aseve Zalian mniSvnelovania, rom olimpiadebisa da konkursis komponents davamateT sportuli Sejibrebebi, sportuli olimpiada, eseebis da Teatraluri konkursi. rac Seexeba kulturis mimarTulebas, Cven vafinansebT festivalebs, sxvadasxva RonisZiebas, wels avamoqmedeT SemoqmedebiTi inkubatoris proeqti, romelic erT-erTi warmatebuli mimarTuleba iyo da momavalSic gavagrZelebT. dagegmilia saerTaSoriso Teatraluri festivalis organizeba. rac Seexeba sports, baTumi sportis qalaqad iqca da CvenTvis es erT-erTi mniSvnelovani prioritetia, aucilebelia am mimarTulebis gaZliereba skolaSic. ra Tqma unda, Zalian sainteresoa, rom aprilSi Cven vumaspinZlebT ZalosnobaSi evropis Cempionats, aseve SevuwyobT xels axalgazrdul mimarTulebebs, maT Soris, skauturi banakebis ganviTarebas, rac erT-erTi mniSvnelovani siaxle iqneba 2019 wlis biujetSi, – gviTxra aWaris ganaTlebis, kulturisa da sportis ministrma inga SamiliSvilma.
mniSvnelovani siaxleebia dagegmili aWaris janmrTelobisa da socialuri dacvis saministroSi. uwyeba pirvelad daafinansebs Zvlis tvinis transplantacias 80 000 lariT da Zvlis tvinis alogenur transplantacias 130 000 lariT. gaizrdeba RviZlis transplantaciis dafinanseba da 50 000 laris nacvlad 65 000 lari iqneba. gafantuli skleroziT daavadebul pacientebs dadasturebuli diagnoziT, daufinansdebaT mkurnalobisTvis saWiro maRalefeqturi medikamentebi. TiToeul pacientze wliuri limiti 25 000 laria. `mosaxleobis sazRvargareT mkurnalobis Tanadafinansebis qveprogramiT~ 10 000 lariT gaizrdeba beneficiarebis dafinansebis zRvruli tarifi da 25 000 lari gaxdeba. aseve mniSvnelovania, rom `avTvisebiani simsivniT daavadebul pacientTa samedicino momsaxurebis~ qveprogramaSi 5000 lariT moimatebs beneficiarTa dafinansebis wliuri limiti da 15 000 lari gaxdeba. ZuZus kiboTi daavadebul pacientebs, metastazuri ZuZus kibos SemTxvevaSi srulad daufinansdebaT medikamenturi mkurnalobis kursi. socialuri dacvis mimarTulebiT aRsaniSnavia 2 axali programis amoqmedeba, konkretulad ki `menj-barZayis saxsris displaziisa da Tandayolili amovardnilobis mqone bavSvTa reabilitacia~ da `smenaprotezirebul bavSvTa reabilitacia~.
rac Seexeba soflis meurneobis saministros, rogorc uwyebis momavali wlis prioritetebSi CamoTvlili, aRniSnuli sferos ganviTarebis programebi orientirebuli iqneba Tanamedrove agroteqnologiebis danergvaze, niadagis produqtiulobis amaRlebasa da agrarul seqtorSi dasaqmebuli fermerebisa da agromewarmeebis codnis gafarToebaze, memcenareobisa da mecxoveleobis jiSebis ganaxlebaze, maRalefeqturi mravalwliani xexilovani kulturebis ganviTarebis xelSewyobaze, mcire gadamamuSavebeli teqnologiebis danergvaze, sasaTbure meurneobis ganviTarebis gziT, regionis dablobi zonisTvis axali sasoflo-sameurneo funqciebis miniWebaze da ase Semdeg.
mniSvnelovania finansTa da ekonomikis saministroSi dagegmili RonisZiebebic, romelTa Sorisaa xulos municipalitetSi mwvane tbis mimdebared turistuli da sainJinro-komunaluri infrastruqturis mowyoba, Suaxevi-goderZis uReltexilis monakveTze ZiriTadi gazsadenis mSenebloba (54.0 km). garda amisa, ssip `baTumis bulvari~ baTumis bulvaris konservacia-ganviTarebis gegmas Seisyidis. dagegmilia SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTaTvis infrastruqturis adaptireba, axal bulvarSi arsebuli sabavSvo kuTxis gafarToeba, arsebuli infrastruqturis ganaxleba-reabilitacia.