დალი დავითაძე: აცრას დაავადებისა და შესაძლო გართულების ალბათობა მინიმუმამდე დაჰყავს
ნინო ცხვარაძე 591 98 24 30
pirveli ianvridan gegmuri acrebi savaldebulo gaxda. Sesabamisi cvlilebebi janmrTelobis dacvis Sesaxeb saqarTvelos kanonSi parlamentma gasuli wlis 14 noembers daamtkica. kanoni exeba profilaqtikur acrebs, romlebic acrebis erovnul kalendarSia gawerili.
marTalia, kanoni miRebulia, Tumca sakanonmdeblo cvlileba am etapze ar iTvaliswinebs sanqcias im mSoblebis mimarT, romlebic Svilebis acraze uars ityvian. jandacvis saparlamento komitetis xelmZRvanelma akaki zoiZem ganacxada, rom sanqciebi mxolod im SemTxvevaSi amoqmeddeba, Tu acrebis maCvenebeli ar gaizrdeba da situaciis analizis Sedegad saWiro gaxdeba damatebiTi zomebis miReba. kerZod ki momavali wlis zafxulidan SesaZloa, baRebsa da skolebSi aucreli bavSvis Seyvana aikrZalos. am etapze dokumenti iTvaliswinebs valdebulebas, mSobelma skolaSi an baRSi swavlis dawyebisas acris damadasturebeli dokumenti waradginos.
kanonproeqtis ganmartebiT baraTSi vkiTxulobT: qveynis masStabiT mosaxleobis imunizaciiT mocvis done arasakmarisia. acrebze moTxovnas xels uSlis mosaxleobis arasaTanado cnobiereba vaqcinebis sargeblisa da usafrTxoebis Sesa-xeb da undobloba, aseve, vaqcinaciis sawinaaRmdego informacia sazogadoebasa da sainformacio saSualebebSi, mSoblebis uyuradReboba da pasuxismgeblobis deficiti.
imunizaciis mniSvnelobasa da aucileblobaze `saojaxo medicinis regionuli centris~ direqtors, ojaxis eqims dali daviTaZes vesaubreT.
– qalbatono dali, mainc ratom gaxda kanonSi cvlilebis Setana aucilebeli?
– kanonmdeblebma sakmaod kargi gadawyvetileba miiRes, radgan, asacreli kontingentis moyvana garkveulwilad problematuria.
– ra aris amis mizezi?
– jandacvis msoflio organizacia ambobs – aris sufTa wyali da acra, Tumca saqarTveloSi acras, samwuxarod, dRemde mosaxleobis garkveuli nawili undoblobas ucxadebs, eSiniaT da uars amboben imunizaciaze. arada imunizacia saxelmwifos prioritetad aqvs dasaxuli, magram mosaxleobis ndobis mopoveba bolomde mainc ver moaxerxa. saTqmelia isic, rom mSoblebs eSiniaT an ubralod, ar aqvT Sesabamisi informacia im acrebis Sesaxeb, romelic maTi Svilis janmrTelobisTvis gadamwyvetia.
– mSoblebs, albaT, acrebis ukuCvenebebi aSinebT, razec araerTi informacia vrceldeba xolme…
– rogorc nebismier medikaments, acrasac gaaCnia gverdiTi movlenebi da ukuCvenebebi. ojaxis eqimebi amas iTvaliswineben da Sesabamisad wyveten acris Catarebis saWiroebas. organizmSi vaqcinis Seyvana saSiSi rom ar iyos da raime tipis garTuleba ar gamoiwvios, bavSvis janmrTelobis mdgomareobis srulad Semowmeba da gamokvlevaa saWiro. acris win aucilebelia sisxlis saerTo analizis gakeTeba da yvela profilaqtikuri Semowmebis gavla – iqneba es nevropaTologTan viziti Tu sxva. eqimma unda gaiTvaliswinos bavSvis alergiuli maCveneblebi sxvadasxva komponentis mimarT. amasTan, acris momentSi bavSvs ar unda hqondes mwvave daavadeba.
– albaT Tqvenc gsmeniaT, rom araerTi bavSvi daRupula vaqcinaciiT, an fexze veRar gauvliaT da sxva. msgavsi faqtebi uxarisxo vaqcinis Tu eqimis daudevrobis bralia?
– aseTi SemTxvevebi iyo 90-ian wlebSi, dRes ki vaqcinacia sikvdiliT, an sxva mZime SedegiT namdvilad ar sruldeba. eqimis daudevrobaze im SemTxvevaSi SegviZlia visaubroT, Tu bavSvs gamokvlevebis gareSe acris. amasTan, xazgasmiT minda giTxraT, rom saqarTveloSi umaRlesi xarisxis vaqcinebi Semodis da am mxriv saSiSi araferia. dRes arc vaqcinis Senaxvis problemaa, rac mniSvnelovani faqtoria. vaqcinis Senaxvis pirobebs specialuri samsaxuri amowmebs. eqimebic bevrad ufro ganviTarebulebi da ganaTlebulebi arian dRes, vidre winaT, anu, yvela is riski, rac acrasTan iyo dakavSirebuli – aRmofxvrilia. amdenad, warsulSi momxadri garTulebebis gamo bavSvebi aucrelebi ar unda darCnen.
– ra asakidan iwyeba da rodemde grZeldeba acrebi?
– bolo dros qveyanaSi Bb hepatitis SemTxvevebi Zalian gaxSirda, amitom B hepatitze bavSvs dabadebidan meore dRes ukeTeben acras. Bb hepatitze acra samjeradad keTdeba, iwyeba samSobiarodan, Semdeg 2 Tvis asakSi, kombinirebul vaqcinasTan erTad da 3 da 4 Tvis asakSi. aseve aucilebeli da mniSvnelovania tuberkulozis sawinaaRmdego acra, romelic bavSvs 5 dRemde asakSi ukeTdeba. axalSobili Cvens garemoSi Semodis, sadac SeiZleba tuberkulozis gamomwvevi uamravi Cxiri iyos, amitom vaqcinacia mniSvnelovania. sxvaTa Soris, evropis bevr qveyanaSi tuberkulozis sawinaaRmdego acra ar keTdeba, radgan daavadebis safrTxe minimumamdea dayvanili. saqarTveloSi moqmedi acrebis erovnul kalendarSi aTi vaqcinacia Sedis. B ბ hepatiti, difTeria+tetanusi+yivanaxvela+hepB ბ +hix+ipv ; pnevmokokuri infeqciis sawinaaRmdego vaqcina ; rotavirusuli infeqciis sawinaaRmdego vaqcina; wiTela, wiTura, ybayura; difTeria, tetanusi, yivanaxvela; polio-mielitis oraluri vaqcina; difTeria-tetanusi; tetanusi-difTeria. daavadebaTa kontrolis erovnuli centris informaciiT, saqarTveloSi or wlamde bavSvTa 5 procents profilaqtikuri acrebi ar aqvs gakeTebuli, xuTi wlis bavSvebSi ki es maCvenebeli 10 procentia. rogorc aRvniSneT, acra iwyeba bavSvis dabadebisTanave da grZeldeba 14 wlis asakamde.
– qalbatono dali, sazogadoebis ukureaqcia mohyva papilomavirusis sawinaaRmdego acrasac. amboben, rom vaqcina uSvilobas iwvevs…
– samwuxarod, statistikur monacemebs Tu daveyrdnobiT, yovelwliurad saSualod 200 qali iRupeba saSvilosnos yelis kiboTi. swored am problemis seriozulobidan gamomdinare, 2006 wlidan dRemde adamianis papilomavirusuli infeqciis sawinaaRmdego vaqcina dainerga msoflios 71 qveynis acrebis kalendarSi, romelTa Sorisac aris aSS, avstria, avstralia, belgia, israeli, gaerTianebuli samefo, italia, kanada, safrangeTi, saberZneTi, latvia, luqsemburgi, dania, fineTi, CexeTi, kviprosi, litva, slovenia, xorvatia da sxva. papilomavirusis sawinaaRmdego vaqciniT msoflioSi 100 milionze meti adamiania acrili. vaqcinacia papilomavirusiT gamowveuli saSvilosnos yelis kibosagan dacvis efeqturi saSualebaa. imunizaciisa da vaqcinebis globalurma aliansma sxvadasxva qveyanas da maT Soris saqarTvelos, SesaZlebloba misca 2017-2019 wlebSi ganaxorcielos 2008-2009 wlebSi dabadebuli 8-9 wlis asakis gogonebis vaqcinacia. vaqcinaciisTvis SearCies Tbilisi, quTaisi, aWarisa da afxazeTis avtonomiuri respublikebi. proeqti orwliania da amiT qveyanaSi adamianis papilomavirusis sawinaaRmdego vaqcinaciis etapobrivi danergva moxdeba. es ki uzrunvelyofs papilomavirusiT gamowveuli seriozuli daavadebebis Semcirebas. samwuxarod, papilomavirusis sawinaaRmdego vaqcinaze bevri uaryofiTi informacia gavrcelda, maT Soris pediatrebis mxridanac. pediatrebs, romlebsac uaryofiTi damokidebuleba aqvT konkretulad am vaqcinisadmi. minda vTxovo, guldasmiT gaecnon yvela informacias da Seiswavlon masalebi. araswor informacias nu miawodeben mosaxleobas, rac uaryofiT emocias da agresiasac ki iwvevs mosaxleobaSi.
– zogadad risgan gvicavs acra?
– imunizacia sxvadasxva momakvdinebeli epidemiisgan gvicavs, amitom misi Catareba xSirad sasicocxlod mniSvnelovania. saqarTvelos mosaxleobis garkveul nawilSi vaqcinaciis mimarT undobloba informaciis naklebobas unda davukavSiroT, radgan visac ainteresebs, ras niSnavs vaqcina, amis Sesaxeb rogorc daavadebaTa kontrolis erovnuli centris vebgverdze, ise msoflios jandacvis organizaciisgan an sxva kompetenturi saSualebebiT Seityoben da acraze uars ar ityvian. adamians infeqciebisgan dacvis bunebrivi sistema gaaCnia, imunizacia ki sxvadasxva infeqciis winaaRmdeg gamoimuSavebs antisxeulebs. vaqcinaciis gziT xdeba bunebrivi imunitetis gaZliereba.
– dRes yvelaze mwvave sakiTxi saqarTveloSi gripis virusia. rodis unda CavitaroT gripis sawinaaRmdego acra?
– qveyanaSi, samwuxarod, Hh1 n1 gripis virusia gavrcelebuli. ramdenime SemTxvevac sabediswerod dasrulda. sezonuri virusi nel-nela iklebs, Tumca ar unda movdundeT. iciT, rom mwvave respiratoruli daavadebebis gamo, qveynis masStabiT pirveladi jandacvis rgolebi sagangebo reJimSi muSaoben. gamonaklisi arc saojaxo medicinis regionuli centria. Cven Sesabamis daxmarebas vuwevT moqalaqeebs. yvelas movuwodeb, daavadebis pirvelive simptomebisTanave – sisuste, surdo, sicxe, aucileblad mimarTon eqims. aseve aucilebelia gripis sawinaaRmdego acris gakeTeba. marTalia es 100 procentiT ar gvicavs, magram daavadebisa da SesaZlo garTulebis albaToba minimumamde dahyavs. garda amisa, acra daavadebis mimdinareobas amsubuqebs. acrisTvis saukeTeso periodi Semodgomaa. virusuli daavadebebi noembridan aqtiurdeba da TiTqmis martis Sua ricxvebamde grZeldeba. gripis sawinaaRmdego acra umjobesia seqtember-oqtomberSi CaitaroT, raTa sezonur viruss organizmi gaZlierebuli imunitetiT Sexvdes.