რატომ ჩაუკეტა მამამ გიზო ჩიგოგიძეს ფოტოაპარატი ჩემოდანში?
მანანა ძიძიშვილი 598 24 94 97
mas baTumSi TiTqmis yvela icnobs, profesionali fotoxelovania, romlis namuSevrebi mudam saintereso da gamorCeulia. rogor cxovrobs dRes ori qaliSvilis mama da usayvarlesi SviliSilebis babua, ras fiqrobs dRevandel
fotografiaze, rogor ixsenebs im wlebs, roca baTumSi suraTebs mxolod fotoatelieebSi iRebdnen da sadac araerTi weli Tavadac muSaobda? fotoxelovani gizo CigogiZe dRes Cveni stumaria
daibada baTumSi, 1952 wlis 6 dekembers. rogorc gviTxra, am qveyanas misi tyupiscalis izos dabadebis Semdeg moevlina – is gizoze 15 wuTiTaa ufrosi. hyavda ufrosi Zma, romelic adre gardaecvala. Ddeda, Tamar gorgilaZe, rusul enasa da literaturas aswavlida baTumis #8 saSualo skolaSi. gizo xuTi wlis iyo, roca dediT daoblda. mama Salva CigogiZe, romelic safinanso teqnikumis pirveli kursdamTavrebuli gaxldaT, warCinebuli ekonomisti iyo, Tavisi saqmis didi profesionali. simarTlis moyvaru-li adamiani bevrs ar moswonda, Tumca, vinc Tavadac patiosani iyo, am Seupovar adamians namdvilad afasebda. igi im droisaTvis ganTqmuli buRalteri iyo, romelmac sami aTeuli weli Sealia zemo aWaraSi muSaobas. roca maRalmTian regionebSi `reviziaze~ midioda, aravis siamovnebda, es maTTvis tragedia iyo. upatiosnesi adamiani ver itanda, vinme glexs Tu atyuebda. xulosa da qedaSi 23 wlis gurul buRalters Zalian did pativs scemdnen. maSin zemo aWaraSi gogonebi Cadrs atarebdnen, magram Salva CigogiZes ise endobodnen, rom vis ojaxSic RamiT rCeboda, iq mcxovreb gogonebs mSoblebi Cadris moxsnis nebas rTavdnen. Salva CigogiZe represirebuli gaxldaT. 1937 wels araerT adamianTan erTad daapatimres da taiSanis mxareSi, Citas olqSi gadaasaxles. es cnobili katorRa gaxldaT. sxvaTa Soris, swored aq ixdida sasjels merab kostava. upartio 58-e prima muxliT gaasamarTles da 4 weli miusajes. sasjeli mTlianad moixada. udanaSaulo adamiani mogvianebiT gaamarTles. gizos ojaxma 1500 lari kompensaciac miiRo.
sasjelis moxdis Semdeg, isev daiwyo muSaoba buRaltrad xulosa da qedaSi. muSaobda profkavSirebSic – iyo qedis raionis profkavSiris ganTavisuflebuli mdivani.
gizo CigogiZem baTumis №#2 saSualo skola daamTavra (axlandeli #№1), Tumca manamde ramdenime skola moicvala. sami weli baTumis #№1 skola-internatSic swavlobda (dedis gardacvalebis Semdeg, mama sxva qalze daqorwinda). siamovnebiT igonebs iq gatarebul wlebs: `kargi pirobebi iyo, araCveulebrivi pedagogebi, ZiZebi Tbilad gvepyrobodnen. vfiqrob, axlac rom iyos skola-internatebi, amdeni bavSvi quCaSi ar icxovrebda~, – ambobs is.
– rodis dainteresdi fotografiiT?
– es TavisTavad movida. erTxel biZaSvilis meuRlem saCuqris sayidlad maRaziaSi wamiyvana. iq bevri ram iyo, sanukvari velosipedic, magram xeli fotoaparats davade da vTxove eyidaT. `smena~ maSin 13 maneTi Rirda. mamam CaTvala, rom ZviradRirebuli fotoaparati CemTvis jer adre iyo da CemodanSi Caketa.
– ar gaubrazdi?
– ar gavbrazebulvar, CavTvale, rom ase iyo saWiro. me-8 klasSi damibruna. fotogadaRebas ukve vswavlobdi. Cemi pirveli maswavlebeli fotomoyvaruli givi diasamiZe gaxldaT, CemTvis mTavari iyo is, rom gadaReba maswavla. maSin fotoaparatic iSviaToba iyo. skolis Semdeg quTaisis №#67 saswavlebeli davamTavre fotografis specialobiT.
– sad daiwye muSaoba?
– axla rom kafea `privet iz batuma~, im adgilze fotoatelie iyo. maSin fotoebs, ZiriTadad, atelieSi iRebdnen. iq rom mivedi, Zalian axalgazrda viyavi, 20 wlis. araCveulebrivi koleqtivi damxvda, male damawinaures da 10 weli am fotoatelies gamgec gaxldiT.
– rogor gaixseneb iq muSaobis wlebs?
– jer getyviT, Tu raze mwydeba guli – fotoatelies unikaluri arqivi hqonda, iq xom suraTis gadasaRebad yvela sferos warmomadgeneli modioda ara mxolod baTumidan, aramed raionebidanac. is arqivi ar unda gaenadgurebinaT, Cveni regionis istoria iyo. dRes aseTi atelieebi aRaraa, axla xom ramdeni mobiluricaa, imdeni `fotografia~. arada, maSin fotos gadaReba mTeli istoria iyo. am adamianebTan Zalian gulTbili urTier-Toba gvqonda. yvelas `Tavisi~ fotografi hyavda. modiodnen ojaxebiT. naxevari saaTi sarkis win ipranWebodnen. gansakuTrebiT xalxmravloba iyo 1 maiss, 7 noembers, axal wels… rigebi idga. misalocebTan erTad, samaxsovro fotoebsac ugzavnidnen axloblebs. fotografi pativsacemi adamiani iyo, mas quCaSi qudis moxdiT esalmebodnen. im atelieSi araCveulebrivi fotografebi, Tavisi saqmis namdvili ostatebi muSaobdnen, saxelmoxveWilebi. maT Soris iyvnen igor rubinSteini, uxucesi riza CebiSi. misi Taoba swored masTan iRebda fotoebs, CemTan – axalgazrda gogonebi. iq kargi skola gaviare, is, rasac gemovneba hqvia, mere Camomiyalibda.
– gizo, Tqveni atelie maSindeli gazeT `sabWoTa aWaris~ redaqciasTan iyo. rogori gaxsovs redaqcia?
– im ulamazes SenobaSi udidesi korifeebi muSaobdnen. rac unda augi Tqvan maSindel `komunistur~ wyobaze, isini pativsacemi adamianebi, bumberazi Jurnalistebi iyvnen. cenzura ki iyo, magram roca kritikuli werili daibeWdeboda, mas swrafi reagirebac mohyveboda. axla ramdenic ginda were da ikiTxe. . .
– axla fotografze moTxovna aRar aris, Tumca qorwilebSi mainc surT, rom es samaxsovro wuTebi firze profesionalma aRbeWdos.
– ho, imitom, rom specialists mainc sxva xedva aqvs da is mudam dafasdeba da ara mxolod fotografiaSi. gazeTSi araerTi profesionali fotoxelovani muSaobda. erTi periodi aWaris JurnalistTa kavSirs nikolai anastasiadi Tavmjdomareobda, romelic xSirad awyobda fotogamofenebs. aWaraSi moRvawe araCveulebrivi fotoxelovanebi, romelTa Soris iyvnen saSa miTaiSvili, anzor CantlaZe, soso Sengelia, vladimer babaiani, iuri TavdumaZe, savidi yovelwliur gamofenaze, romelsac saxelmwifo afinansebda, SesaniSnav namuSevrebs warmoadgendnen. Aaxlac ewyoba gamofenebi, Zalian bevrs iReben, magram Sinaarsobrivad naklebadaa datvirTuli. fotografiisadmi midgoma Seicvala.
– Seni gadaRebuli fotoebidan romels gamoarCevdi?
– bevri kadri maqvs gadaRebuli da Senaxuli. SesaZloa, yvela ar iyos Sedevri da arcaa saWiro, zogi unikaluria Tavisi istoriuli RirebulebiT. araerTi firi gadaveci SoTa gujabiZes, is axalgazrda baTumelia, romelic uvlis warsuls da mjera, rom Cems gadaRebul suraTebsac kargad mouvlis. esec xom Cveni istoriaa da ar unda daikargos. 1990 wels gadaRebuli maqvs giorgi mazniaSvilTan erTad baTumis ganTavisuflebisTvis brZolaSi daRupuli 50 meomris neStis amosvenebis kadrebi. didi saqme gaakeTes irakli CavleiSvilma da malxaz sioriZem, romlebic xelmZRvanelobdnen am saqmes. maSinA saflavis gadatana undodaT im adgilidan, Tumca meufe dimitrim erT kviraSi qvis jvari daadgmevina aq da dRes qalaqis gamorCeuli adgilia, maSin mrCevelTa sabWoSi mec Sevdiodi.
– vici, rom saqarTvelos patriarqis araCveulebrivi fotoebia Sens arqivSi.
– diax, uwmindesi da unetaresi ilia meore araerTxel gadaviRe.
– raze gwydeba guli?
– bevri iseTi adamiani ar aRvbeWde firze, romlis saxe aucileblad unda damefiqsirebina. ar myavs gadaRebuli mamia varSaniZe, ali samsonia, saSa TiroSvili, bevri sxva, visac baTumis quCebSi yoveldRe vxvdebodi. roca axalgazrda xar, kargad ver acnobiereb imas, rom dRes Tu ar gaakeTe, xval, SesaZloa, gvian iyos.
– Tumca, mainc araerTi foto Semogvinaxe, Tundac qalaqis koloriti bocoria rad Rirs?
– igi unikaluri tipaJi iyo. bevri foto gadavuRe, metic SeiZleboda, fotoreportaJi unda gamekeTebina. mas bavSvobidan vicnobdi, Zvel baTumSi yvela ojaxs stumrobda, Cvenc, ra Tqma unda. saerTod, is, rac ukve maqvs da Rirebulia, `daRvinebis~ periodSia gadaRebuli. maqvs araerTi bavSvis foto. axla isini didebi arian. im fotoebs periodulad vbeWdav.
– vici, rom, am fotoebis, sakuTari namuSevrebis gamofenebs awyob. . .
– ki, es uke tradiciad davnerge da yovel zafxuls, roca turistebiT savsea qalaqi, Cemi namuSevrebi (sakuTari xarjebiT vbeWdav) gamomaqvs memed abaSiZisa da gamsaxurdias quCebis kveTaSi, profkavSirebis Senobis gverdiT. ai, aq gamovfen xolme bavSvebis suraTebs da Zalian xSirad baTumelebi sakuTar Tavsac amoicnoben.
– rogor fotoxelovanad Tvlis Tavs gizo CigogiZe?
– ufro `studiuri~ fotografi var, es ki akademiuri fotografiaa, Semoqmedeba sul sxvaa. Aai, magaliTad, erTmaneTs rom Seadaro sagazeTo publikacia da romanis dawera, xom sxvadasxvaa? dRes Zalian kargad `muSaobs~ komerciuli fotografia.
– ufro portretisti xar?
-ki, Tumca peizaJebisa da cxovelebis gadaRebac miyvars.
– ras ar iRebdi?
– sportis sferoSi ar mimuSavia.
– SevadaroT dRevandeli da adrindeli gadaReba.
– gansxvaveba didia. axla im fotoaparatebiT rom iRebdnen, naxevarze meti ver gadaiRebda. AmaSin aparati gadasaRebad unda `Segemzadebina~ – dageyenebina ganaTeba, metraJi, aminds didi mniSvneloba hqonda. Tumca kargi suraTis gadaRebas `tvinis miyoleba~, ra Tqma unda, dResac sWirdeba. Aaxla rom fotoSopebiT raRacas asworeben, es xom ar aris xelovneba? fotoaparatiT vinc iRebs, viciT, romel kadrs ra mohyveba. maSin Tu fonad buneba gindoda, aucileblad bunebaSi unda gadageRo, axla fonad rasac ginda, imas dadeb, is ki arada, erT patara pavilionSi filmis didi monakveTi SegiZlia gadaiRo da mTeli scenac dadga.
– rame kuriozs xom ar gaixseneb?
– erTxel gazeT `aWaris~ redaqtorma ali samsoniam TeatrSi gamiSva, opera unda gadameRo, `aida~. aslan abaSiZis dacvam ar gadamaRebina, maSin misi piradi fotografi iRebda yvelafers, mere arc universitetis axalgaremontebuli Senoba gadamaRebines. . .
– ras urCevT damwyeb fotografebs?
-A ar vici, axla sad da rogor aswavlian fotoxelovnebas, erTi ki kargad vici – Tu mowodeba ar gaqvs, seriozulad xeli ar unda mohkido. yvelaferi safuZvlianad unda Seiswavlo. gogebaSvilis `dedaenidan~ rom anbani amoagdo, iswavli rames? aqac asea, niWTan erTad aucilebelia Sinagani kultura, xedva. xSirad vaTvaliereb gamofenebs, magram xandaxan Rirebuls verafers vpoulob. magram isic unda vTqva, rom Cvens qalaqSi fotografiaSi Zalian kargi axalgazrdebi muSaoben, maT Soris, irakli ZnelaZe, laSa falavandiSvili, kaxa emiriZe, gogi nakaSiZe, sxvebi, romlebsac individualuri xedva aqvT.
– gadaReba genatreba?
– nostalgia maqvs. minda cota xniT mainc davbrunde `did fotografiaSi~, magram kargi fotoaparati sakmaod Zviria. saerTod, firze gadaRebuli yovelTvis ufro faseulia.