ვისი თანდასწრებითა და მონაწილეობით შექმნა გოგი ცაბაძემ ,,ბათუმური ვალსი”?
მანანა ძიძიშვილი 598 24 94 97
qalbatoni, vis Sesaxebac gvinda giamboT, Cveni Tanaqalaqeli nazi sarjvelaZea, romelic amJamad TbilisSi cxovrobs da moRvaweobs. Qqalbatonma nazim baTumSi cxovrebis periodidan saintereso ambebi gviambo. vfiqrobT, es mogonebebi `aWaris~ mkiTxvelsac daainteresebs
Tavidanve getyviT, rom mis Sesaxeb baTumis meriis kulturis centris qalTa kameruli gundis samxatvro xelmZRvanelma zaira vadaWkoriam gviTxra. qalbaton nazisTan saubari ki skaipiT Sedga.
nazi sarjvelaZe baTumSi daibada da gaizarda. mSoblebma gogonas musikaluri niWi rom SeamCnies, baTumis me-6 saSualo skolis meoreklaseli samusiko skolaSi miiyvanes. misaReb gamocdaze smena da ritmi Seumowmes da romelime sabavSvo simReris Sesruleba sTxoves. man `didebis~ – marex goZiaSvilis ioseb noneSvilis teqstze dawerili simRera `gamigonia, mTvarian Rames~ akompanimentis gareSe Seasrula. sagamocdo komisiis wevrebma dedas uTxres, rom skolaSi ver miiRebdnen, radganac programiT gaTvaliswinebuli sabavSvo simRera ar Seasrula. am dros komisiis erTi wevri wamodga da danarCenebs sTxova, gogona CaericxaT, radgan moewona, rom simRera akompanimentis gareSec kargad Seasrula Dda erTi detonirebac ar hqonda. fortepianos nacvlad, violinos klasSi Caricxes. is axalgazrda komisiis wevri, vinc gamoesarCla, aWaraSi cnobili diriJori soso miqelTaZe gaxldaT, romelic Semdeg solfejios aswavlida. mis saxels ukavSirdeba Cvens kuTxeSi kapelis daarseba. nazi sarjvelaZe swored batoni sosos did damsaxurebad Tvlis, rom am unikalur instrumentze dakvra Seiswavla.
samusiko skolis damTavrebis Semdeg samusiko saswavlebelSi ganagrZo swavla. 1966 wels vokalur-qoreografiuli ansambli `salaRobo~ Seiqmna, romlis erT-erTi wevric nazi sarjvelaZe gaxda. mere TbilisSi ganagrZo swavla, Semdeg isev baTums daubrunda da muSaoba #1 samusiko skolaSi violinos pedagogad daiwyo.
1977 wels misi moswavleebis – naTia qadeiSvilisa da madlena avetisianis monawileobiT dueti, mere seqsteti Seqmna, romelsac kidev oTxi musikosi nana karapetiani, dima kogani, jimSer qiqava da irakli janaSia daemata.
1981 wels moskovSi sabWoTa saqarTvelos 60 wlisTavisadmi miZRvnili aWaris xelovnebis ostatTa da TviTmoqmedi koleqtivebis saangariSo koncerti unda gamarTuliyo (dro iyo aseTi – sxvadasxva sabWoTa respublika saTiTaod `abarebda angariSs~ kremls).
– am RonisZiebisTvis kompozitor giorgi cabaZes `baTumuri valsis~ dawera daevala, – igonebs qalbatoni nazi, – guliko noRaidelma sastumro `inturistSi~ misvla mTxova, sadac Cems seqstetTan erTad mivedi da Tan violinoc waviRe. iq iyo dabinavebuli Cveni saxelovani kompozitori. Aarasodes damaviwydeba es wuTebi, radgan swored Cveni TandaswrebiTa da monawileobiT Seiqmna dRemde popularuli es SesaniSnavi simRera. Cemi seqsteti akompaniments qalTa vokalur jgufs uwevda, romelsac suliko giorgaZe xelmZRvanelobda. moskovidan dabrunebuli, aWaris kulturis maSindelma ministrma biZina maxaraZem saministros saxeliT sigeliT damajildova. jildo gadmomca aseve imisTvisac, rom yvela samTavrobo RonisZiebaze Cems moswavleebTan erTad vmonawileobdi. maSin am RonisZiebebs, ZiriTadad, reJisori oTar wurqava da msaxiobi gaioz (kukuri) gogiberiZe xelmZRvanelobdnen.
nazi sarjvelaZem 1982 wels kompozitor grigol kokelaZis `sisatura~ daamuSava violinosTvis. maTi akompanimentis TanxlebiT am simReris Sesruleba aleqsandre xomeriks sTxova. rogorc qalbatoni nazi ambobs, es erT-erTi saukeTeso Sesruleba gaxldaT. 1977-1982 wlebSi aWaris musikaluri sazogadoebis sagundo kapelis wevri iyo, romelsac soso miqelTaZe diriJorobda, SeTavsebiT qobuleTSic muSaobda. kargi muSaobiT aqac gamoiCina Tavi da kulturis dargSi xangrZlivi da nayofieri muSaobisTvis sigelic daimsaxura.
1982 wls baTumSi saqarTvelos pedagog-meviolineTa konkursi Catarda, romelzec ori diplomiT daajildoves, – meore adgilisTvis rogorc individualuri Semsrulebeli da rogorc ansamblis wevri.
1983 wels aWaris kulturis saministrom fineTis respublikis sagzuriT daajildova. erTi wlis Semdeg ki ojaxi Seqmna da sacxovreblad TbilisSi gadavida. 2006 wlidan araerT koncertSi monawilebda, maT Soris, erTi msaxiobis TeatrSi (verikos TeatrSi), gurjaanSi, nato vaCnaZis muzeumSi msaxiobisadmi miZRvnil saiubileo saRamoSi, rusTavelis TeatrSi – didubis panTeonis 100 wlisTavisadmi miZRvnil koncertSi da a.S.
araerTi saqvelmoqmedo saRamo moawyo da misi uSualo monawilecaa. aTobiT wigni aqvs Sewiruli sxvadasxva dawesebulebisTvis – muzeumebisa da biblioTekebisTvis, sadac koncertebsac marTavda. aRsaniSnavia, rom is meuRlesTan – gizo gogiCaiSvilTan erTad uwmindesisa da unetaresis ilia meoris pirveli jvardawerili wyvilia, AsayovelTao jvriswerisas, aris Seyvanili wignSi `Cemi patriarqi~, 2018 wels gamoica misi xeliT gadawerili `vefxistyaosani~.
nazi sarjvelaZe aris arasamTavrobo organizaciis `saxalxo diplomatia~ kulturis seqciis xelmZRvaneli, dRemde aris telekompania `jiemtivis~ gadacema `spekalis~, aseve feisbuqze Seqmnili gadacemis `ai, vin modis momavalSi~ avtori da wamyvani.
janmrTelobasa da didxans sicocxles vusurvebT nazi sarjvelaZes.

