ახალი ტყის კოდექსი და მორიგი ისტერია – საპატრიარქოს წინააღმდეგ
ირმა ცეცხლაძე: 27 48 93 –
saqarTvelos parlamentma 22 maiss miiRo axali `tyis kodeqsi~, romelic 99 muxlisgan Sedgeba da tyis resursis marTvis samarTlebriv urTierTobebs aregulirebs. miuxedavad imisa, rom kodeqss didi xani amuSavebdnen, xvewdnen da aTanxmebdnen dargis specialistebTan, kanonSi mainc aRmoCnda muxlebi, romelsac brZola gamoucxades sxvadasxva arasamTavrobo organizaciis warmomadgenlebma. vgulisxmob, kodeqsis mixedviT, tyis gansazRvruli farTobis eklesia-monastrebisTvis gadacemas. sxvebTan erTad, am gadawyvetilebaze mkveTri pozicia gamoxata `adamianis uflebebis swavlebisa da monitoringis centrma~ , romelic Tvlis, rom: `aRniSnuli cvlileba arakonstituciuria da winaaRmdegobaSi modis Tanasworobisa da sekularizmis konstituciur principebTan da aseve, sajaro resursebis samarTliani da mdgradi gamoyenebis maRal socialur mizanTan. aSkaraa, rom es gadawyvetileba sapatriarqos loialobis mopovebisa da religiuri sakiTxebis politikuri instrumentalizebis kidev erTi populisturi mcdelobaa xelisuflebis mxridan da, maT Soris, winasaarCevno konteqsti aqvs~.
am da sxva sakiTxebze sakuTari poziciis dafiqsireba vTxoveT aWaris umaRlesi sabWos agrarul da garemos dacvis sakiTxTa komitetis xelmZRvanels vaxtang wulaZes.
– batono vaxtang, ratom gadawyda axali kodeqsis SemuSaveba?
– es aucilebloba aRmoCnda, radgan satyeo seqtorSi arsebuli problemebi, romlebic pirdapir aisaxeba tyis mdgomareobaze, gamowveulia mravali faqtoriT, maT Soris, arasrulfasovani sakanonmdeblo baziT imitom, rom am sferoSi maregulirebeli sakanonmdeblo da kanonqvemdebare normatiuli aqtebi ar Seesabameboda tyis mdgradi marTvis principebs. am normatiul aqtebSi arsebuli xarvezebi da koliziebi winaaRmdegobaSi modioda rogorc erTmaneTTan, ise qveyanaSi moqmed satyeo urTierTobebTan dakavSirebul sxva kanonmdeblobasTan. satyeo seqtorSi arsebuli problemebis gadasaWrelad aucilebeli gaxda tyis mdgradi marTvis sistemis Camoyalibeba, romelic uzrunvelyofda saqarTveloSi tyeebis raodenobrivi da xarisxobrivi maCveneblebis gaumjobesebas, biomravalferovnebis dacvas, tyeebis ekologiuri faseulobebis gaTvaliswinebiT maTi ekonomikuri potencialis efeqtian gamoyenebas, tyis marTvaSi sazogadoebis monawileobas da miRebuli sargeblis samarTlian gadanawilebas.
– da ra mizani aqvs axal kodeqss?
– kodeqsis mizania Seqmnas tyis mdgradi marTvis samarTlebrivi safuZvlebi, ramac unda uzrunvelyos saqarTvelos tyis biologiuri mravalferovnebis dacva, misi ekologiuri, socialuri da ekonomikuri funqciebis gansaxorcieleblad tyis Tvisebebisa da resursebis raodenobrivi da xarisxobrivi maxasiaTeblebis SenarCuneba da gaumjobeseba. axal `tyis kodeqsSi~ mocemuli tyis marTvis ZiriTadi principebi da samarTlebrivi instrumentebi safuZvlad unda daedos tyis mdgrad marTvas. man unda Seqmnas myari samarTlebrivi safuZveli (legitimaciis safuZvlebi) am sferoSi kanonqvemdebare normatiuli aqtebis misaRebad da maTi gamarTuli funqcionirebisaTvis.
– modiT, jer axali `tyis kodeqsi~ SevafasoT rogorc dokumenti.
– daviwyoT imiT, rom marTlac axali tipis dokumentia, romelsac axali regulaciebi Semoaqvs saqarTveloSi tyis marTvasTan dakavSirebiT, rac Zalian mniSvnelovania. dokumenti emyareba evropul principebs tyis mdgradi marTvis mimarTulebiT da amasTan, morgebulia Cvens realobaze. kodeqsi awesrigebs saqarTvelos tyis fondis da misi resursebis movlasTan, dacvasTan, aRdgenasa da gamoyenebasTan dakavSirebul samarTlebriv regulaciebs.
– ra dadebiTi da uaryofiTi mxareebi aqvs am dokuments?
– rac Seexeba kodeqsis avkargianobas, vityvi, rom misi miReba aSkarad win gadadgmuli nabijia, Tumca, rogorc yvela dokumentSi, masSic aris xarvezebi, romlis gamosworeba ar iqneba rTuli Sesabamisi cvlilebebis Setanis gziT. amasTan aRvniSnav, rom arc erTi axalmiRebuli kanoni ar aris Tavidanve idealuri da srulfasovani. rogorc praqtika gvaCvenebs, es xarvezebi TandaTan aRmoifxvreba da saboloo jamSi miviRebT imas, rac ase sWirdeba Cvens sazogadoebas cxovrebis am etapze. amitom mimaCnia, rom msgavsi momentebi ar unda gaxdes isteriis da uazro polemikis sagani. rac mTavaria, parlamentma miiRo kanoni, romelic uamrav problemas moagvarebs tyeebis mdgradi marTvis kuTxiT.
– miuxedavad imisa, rom dokumenti am sferos uamrav niuanss exeba, sazogadoebis yvelaze didi yuradReba miiqcia misma me-15 muxlma, romliTac saxelmwifo tyis nawili saqarTvelos samociqulo avtokefalur marTlmadidebel eklesias sakuTrebaSi gadaecema. kenWisyramde `tolerantobisa da mravalferovnebis institutma~ Tbilisis Tavisufali universitetis sakonstitucio samarTlis klinikasTan erTad, gaavrcela gancxadeba, romelSic aRniSnulia: `im SemTxvevaSi, Tu `saxelmwifo qonebis Sesaxeb~ kanonSi Seva xelisuflebis mier inicirebuli cvlileba da me-3 muxls daemateba axali, me-6 punqti, religiuri gaerTianebebis interesebis dasacavad TDI da Tavisufali universitetis sakonstitucio samarTlis klinika sakonstitucio sasamarTloSi damatebiT gaasaCivreben am punqtsac~. manamde Tbilisis Tavisufali universitetis sakonstitucio sasamarTloSi gasaCivrebuli hqonda saxelmwifo qonebis Sesaxeb kanonis me-3 muxlis sxva ramdenime punqti, romelic eqskluziurad sapatriarqos aniWebs privilegiebs da amiT arRvevs saqarTvelos konstituciis me-11 muxliT ganmtkicebul Tanasworobis princips. am ori organizaciis garda, aRniSnuli sakiTxis mimarT kritikuli pozicia gamoxata araerTma politikosma da sajaro pirma. gavrcelda peticiac, romelzec 22 maisis mdgomareobiT 6000-mde xelmowera Segrovda. . .
– rac Seexeba me-15 muxls da im mowinaaRmdegeebs, romelic axla CamomiTvaleT, darwmunebuli var, es aris im isteriis gagrZeleba, romlebic axla qarTuli sapatriarqos da konkretulad, kaTolikos-patriarqTan mimarTebiT xdeba, Tanac, ara mxolod am dokumentis, bevri ramis mimarTulebiT. aqve xazgasmiT aRvniSnav, rom saubaria ara uzarmazar tyis masivebze, aramed eklesia-monastrebis mimdebare 20 heqtar tyeebze.
– Tundac 20 heqtari ratom unda gadaeces saCuqrad? xom ar irRveva samarTlianobis principi sxvebTan mimarTebaSi?
– es teritoria saCuqrad ar gadaecemaT. merwmuneT, sapatriarqosTvis damatebiTi valdebulebebi iqneba am tyeebis marTva, radgan unda gaataros igive RonisZiebebi, rasac atareben sxva kerZo mesakuTreebi, municipalitetebi, respublika Tu Tavad satyeo saagento. Aanu, rac mTavaria, regulaciebi da wesebi iqneba yvelasTvis erTi. Tu monasteri mdebareobs tyeSi da mas mimdebare tye movla-patronobis ganCinebiT sakuTrebaSi gadaecema, ar niSnavs imas, rom monastris winamZRvari SeZlebs am tyis moWra-ganadgurebas an gayidvas. is teritoria ufro movlisTvis, dasacavad Cabardeba.
– ras gulisxmobT?
– magaliTad, aviRoT xinos monasteri, romelic maRalmTianeTSi mdebareobs. iq mosaxleoba ar aris da wlebia, mxolod berebi cxovroben. sxvadasxva dros aq sxvadasxva problema warmoiqmneboda. vici, rom mamebi Tavad qiraobdnen reinjerebs, raTa xeebi moeniSnaT da zamTrisTvis xe-tye daemzadebinaT. iq sxva sawvavis alternativa ar gaaCndaT. xeebis moniSvna ki gulisxmobs gamxmari, dauZlurebuli xis gamotanas, romelic, isec da asec, amosaRebia tyidan, raTa axals gauTavisuflos adgili. anu berebi, romlebsac SeeZloT yovelgvari kontrolis gareSe esargeblaT am tyiT, mxolod nebarTviT da specialistebis miniSnebiT moqmedebdnen. axla ki, rodesac maT sakuTrebaSi gadava tyis 20 heqtari, ukve dadgenili wesisa da rigis mixedviT mixedaven. es wesi iqneba yvelasTvis erTnairi da ara calke aRebuli sapatriarqosTvis. merwmuneT, am tyeebs eklesia-monastrebi waiReben valdebulebiT, mouaron da ara _ gaanadguron.
– es ar ician im organizaciebma, romlebic aprotesteben?
– rogor ara, magram xels aZlevT es isteria, kidev erTxel sapatriarqoze Tavdasxma. piradad me amaSi veranair problemas ver vxedav verc qveynisTvis da verc tyis marTvis kuTxiT.
– iseTi ra Seicvala am kodeqsiT, rac adre ar iyo, am kanonis miRebis Semdeg ki amoqmeddeba?
– kodeqsi 96-gverdiani dokumentia da uamravi sakiTxia, romlebic daregulirda. mogiyvanT erT-erTs magaliTad: kerZo mesakuTres, romelsac aqvs tyis nakveTi, Tu mouvlelobis gamo gaveranda, daekisreba pasuxismgebloba. anu is valdebulia, am teritorias mouaros rogorc tyes. es Cemia da Sig rasac minda, imas vizamo, veRar ganacxadebs. swored es mimaCnia Zalian mniSvnelovnad. yvela am dargSi momuSave, moRvawe, moTamaSe pirisTvis, erTiani, saerTaSoriso standartebTan miaxloebuli wesi dadginda, romelic mdgradi metyeveobis principebiT ixelmZRvanelebs, rac kodeqsSi mkafiod aris gawerili.
– municipalitetebsac gadaecemaT sakuTrebaSi tyeebi?
– diax, municipalitetebs SeuZliaT Tavisi tyeebi hqondeT da me, rogorc decentralizaciis momxre adamiani, vTvli, rom es Zalian kargia. Tumca, erTi mxriv, uflebebis delegirebas mosdevs uzarmazari pasuxismgeblobac, rac, Tavis mxriv, iTxovs Sesabamis organizacias da Tanmimdevrulobas tyis marTvis kuTxiT.
– Tuki ver gaarTves Tavi maTze delegirebul ufleba-movaleobebs?
– kontrolis meqanizmi Zalian kargadaa gawerili. maT gaakontrolebs saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro. municipalitetebs eqneba rigi uflebebi maTi marTvis qveS myof teritoriebze. Cveni avtonomiuri respublikis SemTxvevaSi ki gaakontrolebs Sesabamisi adgilobrivi aRmasrulebeli struqtura. aseve, axali `tyis kodeqsi~ xe-tyis grZelvadian licenzirebas saerTod aRar moiazrebs. licenziebis gacema tyis mdgradi marTvis konteqstSi ar jdeba. am kodeqss Semoaqvs swored tyeebis multifunqciuri marTva. yvela tyes aqvs Tavisi funqcia da daniSnuleba. vinc unda marTavdes mas, unda izrunos, rom am tyem Tavisi funqcia srulfasovnad ganaxorcielos.
– garemosdacviTi arasamTavrobo organizaciis tyis programis direqtorma rezo geTiaSvilma aqcenti gaakeTa e.w. socialuri Wris problemaze da Tvlis, rom axali kodeqsi am sakiTxis daregulirebas xels Seuwyobs.
– diax, `socialuri Wra~ mankieri praqtika iyo. im etapze SemoiRes problemis mosagvarebeli problema. mapatieT tavtologiisTvis, magram am process swored ase moixsenieben viwro wreebSi. anu erTi problemiT meore problemas viwvevdiT, xolo gamosavali mainc ar Canda. axla ki qveynis masStabiT arsebuli tyis marTvis organoebi Tavad daiwyeben etapobriv samuSaoebs imisTvis, rom moipovon, gadaamuSaon da mosaxleobas miawodon tyis resursebi. es xels Seuwyobs xe-tyis dasamzadeblad dargis specialistebis, anu im adamianebis mobilizebas, visac uSualod exeba es saqme da icis ra, rodis, rogor moWras da daamzados tyis dauzianeblad. maTi gadawyvetilebebi daeyrdnoba im codnas da gamocdilebas, rac gaaCniaT swored am sferoSi.
– rac Seexeba aWaris umaRles sabWos, rodis miiRebT analogiur dokuments?
– aqamde Cven saqarTvelos konstituciiT moniWebuli uflebiT, velodebodiT `tyis kodeqss~, axla ki male davaregistrirebT aWaris avtonomiuri respublikis sakuTrebaSi arsebuli tyeebis marTvis dokuments da imedi maqvs, am mowvevis umaRlesi sabWo SeZlebs am dokumentis miRebas. ase rom, kidev erTi mowesrigebuli dargi gveqneba avtonomiur respublikaSi.