მთავარია, ეჭვის საბაბი არ მოგვცეს ხელისუფლებამ, როგორი ვაქცინით აპირებს მოსახლეობის ფართო მასების აცრას
irma cecxlaZe 27 48 93 –
kovidTan dakavSirebuli SezRudvebis gamo SabaT-kviras akrZaluli municipaluri transporti taqsiT Cavanacvle da moxerxebulad movewyve savarZelSi. mZRoli aRSfoTebuli Canda, rogorc ki daiWira Cemi mzera sarkeSi, pirdapir momaxala: „ar gavikeTeb am vaqcinas, ZaliT xom ar damarWoben nemss, uars vtkiceb pirdapir“. . . moulodnelobisgan Sevcbi. Semdeg mivxvdi, razec iyo pretenzia, Tumca pasuxi vin macala. taqsisti agrZelebda monologs: „jer moxucebulTa TavSesafrebze gamocdian, Semdeg Cvenze, viTom gvifrTxildebian, rogorc riskjgufs. arc ki minda amaze fiqri, davanebeb muSaobas Tavs da davjdebi saxlSi. ra vici, ras mikeTeben da rogors. ara, biWo, inglisis dedofals da aSS-is prezidents rom gaukeTes, im xarisxis vaqcinas mogvarTmeven, Segvasxamen Cinur nagavs da“. . . amasobaSi misamarTze mivediT da Cem Semdeg Camjdar mamakacs gaugrZela laparaki: „warmogidgeniaT, ras gvipireben, Cinur vaqcinas Semoitanen“. . .
am Temaze bevri msgavsi azri gamigonia, Tumca saidan modis, ver gavarkvie. albaT, rogorc yovelTvis, internetSi `moTavsebuli~ trolebi amZafreben situacias, magram maT raSi argiaT kacobriobis axali koronavirusiT amowyveta, verafriT davadgine. asea Tu ise, saqarTvelo seriozulad emzadeba vaqcinaciisTvis. ufro metic, ukve SerCeulia is 14 aTasi adamiani, romlebic axali koronavirusis sawinaaRmdego vaqcinis Semotanis Semdeg, pirvel etapze aicrebian. amis Sesaxeb sakoordinacio sabWoSi gamarTuli Sexvedris Semdeg daavadebaTa kontrolis centris xelmZRvanelma amiran gamyreliZem ganacxada. misi TqmiT, dReidan am adamianebTan komunikacia daiwyeba: „pirveli limitirebuli doza hyofnis daaxloebiT 14 000-mde samedicino muSaks, mxedvelobaSia eqimi, eqTani, umcrosi samedicino personali. Cven movaxdineT am prioritetis kidev ufro prioritetizacia, anu SevarCieT isini, vinc iyo maRali riskis mqone kovidTan muSaobaSi“.
jandacvis ministris moadgile Tamar gabunias gancxadebiT, vaqcinaciis dros „alergia aris sayuradRebo mdgomareoba“ da is unda Sefasdes vaqcinaciamde: „jandacvis saministro am kviraSi daamtkicebs alergiuli mdgomareobebis Sefasebis da prevenciis protokols, romelic momzadda alergologebis eqspertTa jgufis mier. masSi aris gansazRvruli is SekiTxvebi, rac unda daisvas mdgomareobis SefasebisTvis, vidre vaqcinacia Catardeba da Semdgom rogor unda moxdes SesaZlo alergiuli reaqciis marTva“.
misi ganmartebiT, ukve dawyebulia im samedicino personalis treningi, vinc vaqcinaciis pirvel etaps moemsaxureba, mogvianebiT ki gaTvaliswinebulia sruli mocva. amasTan, jandacvis ministris moadgilis gancxadebiT, TiToeul vaqcinas aqvs Tavisi sainformacio paketi, rac cnobili gaxdeba daavadebaTa kontolis centris meSveobiT: „umravles SemTxvevaSi, mZime alergiuli reaqciebi mosalodneli ar aris, milionSi SeiZleba erTeuli SemTxveva dafiqsirdes. bolo periodSi praqtikulad ar dafiqsirebula. magram mzaobis uzrunvelyofisTvis es yvelaferi unda Sesruldes“.
aRsaniSnavia isic, rom saqarTvelo im qveynebs Soris xvdeba, sadac axali koronavirusis sawinaaRmdegod zrdasruli mosaxleobis 60-70%-is vaqcinacia 2022 wlis bolosken iqneba SesaZlebeli.
Jurnali „ekonomisti“ wers, rom Seiswavla am mxriv mTel msoflioSi arsebuli viTareba da kvlevisas gaiTvaliswina acrebis miwodebasTan dakavSirebuli xelSekrulebebi, mosaxleobis raodenoba, vaqcinebTan dakavSirebuli skepticizmi da jandacvis sistemaSi arsebuli viTareba.
kvlevaSi msoflios qveynebi oTx jgufadaa dayofili. pirveli yvelaze mdidari da gavleniani saxelmwifoebi arian – evrokavSiris wevrebi, aSS da kidev ramdenime qveyana, romlebic mosaxleobis didi nawilis vaqcinacias 2021 wlis bolomde moaxerxeben.
meore jgufSi aseve mdidari da saSualo Semosavlis mqone saxelmwifoebi Sedian, sadac farTomasStabiani vaqcinacia 2022 wlis Sua xanebSi unda dasruldes. maT Soris arian ruseTi, brazilia, CineTi, kanada, avstralia da sxvebi.
mesame jgufi, romelSic saqarTveloc Sedis, 2022 wlis bolosTvis miaRwevs 60-70 procentis vaqcinacias.am jgufs gansxvavebuli sididisa da ekonomikuri potenciis mqone qveynebi Seadgenen – Zalian gansxvavebuli problemebiT. CineTisa da indoeTisTvis, romlebic sakuTar vaqcinebs awarmoeben, ZiriTadi problema asacreli mosaxleobis raodenobaa, sxvebisTvis ki dabrkoleba vaqcinebis warmoebaSi arsebuli Seferxebebi iqneba.
meoTxe jgufs msoflios yvelaze Raribi 85 qveyana Seadgens da iq viTareba, ukeTes SemTxvevaSi, 2023 wlidan gamoswordeba.
„ekonomisti“ varaudobs, rom globaluri ekonomika gaumjobesebas 2021 wlis Sua xanebidan daiwyebs da misi mateba mesame da meoTxe kvartalSi aCqardeba, Tumca „normaluri cxovreba“ arc maSin aRdgeba, radgan umetes qveyanaSi masobrivi imunizaciis programa 2022 wlis Sua xanebamde an bolomde gastans.
bevri saSualo da dabali Semosavlis qveynisTvis did rols iTamaSebs janmos Seqmnili -is platforma, romelic 6 miliardi dozis gavrcelebas gegmavs. aqedan 2 miliardi, wesiT, 2021 wels unda gaices, Tumca es SeiZleba verc moxerxdes, radgan vaqcinis warmoebasTan dakavSirebiT problemebi iqmneba. amis erT-erTi mizezia is, rom ganviTarebulma qveynebma saWiroze meti doza SeukveTes da qarxnebi sakmarisi raodenobis preparatis damzadebas ver axerxeben. aseve gasaTvaliswinebelia – -i TiToeuli qveynis mosaxleobis maqsimum 20 procents faravs.
bevri ramaa damokidebuli e.w. vaqcinebis diplomatiazec, romelic sxvadasxva qveynisTvis sxvadasxva rames niSnavs. zogi, maT Soris meqsika da brazilia, vaqcinebis sanacvlod TavianT qveynebSi farTomasStabian klinikur cdebs maspinZlobs. Tumca drouli acra mxolod dozebis sakmaris raodenobazec ar iqneba damokidebuli – gasaTvaliswinebelia infrastruqtura, jandacvis muSakTa raodenoba, politikuri neba da qveynis sidide.
mniSvnelovania ruseTisa da CineTis poziciac – orive qveyana sakuTar vaqcinas awarmoebs da preparats ara mxolod sakuTari mosaxleobis asacrelad, aramed msoflio prestiJis mosamateblad da konkretuli geopolitikuri amocanebis gadasaWrelad iyenebs.
pandemiiT mniSvnelovnad dazaralebuli qveynebi ekonomikis gamococxlebas vaqcinacias ukavSireben. igive exeba turizmis aRdgenasac da saqarTveloSi garkveuli imedebi samTavrobo gadawyvetilebebma gaaCina. gaCnda kiTxvac: ramdenad realisturia an ramdenad usafrTxo კოვიდ-19-is vaqciniT acrili ucxoeli moqalaqeebis Casvla saqarTvelos msgavs qveynebSi, sadac masobrivi vaqcinacia jer kidev Soreuli perspeqtivaa?
igor Sapirom, romelic israelSi saqarTvelodan aris Casuli, 24 ianvars „faizeris“ firmis meore vaqcinac gaikeTa da ukve icis, rom Sesabamisi cnobiT SeuZlia uproblemod Camovides saqarTveloSi. uxaria da Camosvlasac apirebs, magram rodis, gaurkvevelia, radgan jerjerobiT israelis datoveba, gadaudebeli aucileblobis gareSe, SeuZlebelia.
„Teoriulad, mogzauroba SesaZlebelia bolo acridan 7 dRis gasvlis Semdeg, magram axla israeli daketilia. aeroporti ar muSaobs. CamosvliT aucileblad unda Camovide saqarTveloSi, Zalian momenatra da saqmeebic maqvs. . . ramdenadac vici, 1 Tebervlidan vaqcinaciis cnobiTac SeiZleba Camosvla. . . israeli jerjerobiT aseT cnobebs ar aRiarebs SemomsvlelebisTvis da israelis moqalaqeebis garda aq veravin Semodis“.
acrili adamianebi saqarTveloSi yvelanairi testis, TviTizolaciisa Tu karantinis gareSe Semovlen da es wesi 1 Tebervals ganaxlebul samTavrobo regulaciebSia asaxuli.
sagareo saqmeTa saministros oficialur vebsaitze gamoqvynebuli gancxadebis Tanaxmad: „nebismieri qveynis moqalaqes, romelic sazRvris kveTisas warmoadgens nebismieri kovidvaqcinis sruli kursis Catarebis (ori doza) damadasturebel dokuments, SeeZleba saqarTveloSi sahaero gziT, nebismieri qveynidan Semosvla“.
sakoordinacio sabWos gadawyvetilebiT, epidemiologiuri riskebis gaTvaliswinebiT, am etapze reJimi ar icvleba saxmeleTo sazRvrebTan mimarTebiT da is kvlav Caketilia.
vaqcinaciis masStabiT, israeli (40,21%) msoflioSi meore adgils ikavebs arabTa gaerTianebuli saamiroebis ( 41,09%) Semdeg. am wyvils maCveneblebiT bevrad Camouvardebian, maT Soris, msoflios mowinave qveynebi: didi britaneTi – 17,7%; aSS – 9,44%; safrangeTi – 2,75% Tu germania 2.73%.
jerjerobiT, vaqcinirebuli pirebi ar xvdebian privilegirebul mdgomareobaSi msoflios bevr qveyanaSi. diskriminaciis faqtoris gamo, wamyvani qveynebi verc specialuri kovidpasportebis SemoRebaze SeTanxmdnen.
qveynebma, sadac vaqcinacia daiwyo, kargad ician, rom meti acrili adamiani, meti sicocxlis gadarCenasTan erTad, ekonomikis ufro swraf aRdgenasa da gaZlierebas niSnavs. Jurnal „ekonomistis“ bolo kvlevis Tanaxmad, am mxriv msoflios saxelmwifoebi sxvadasxva sastarto pirobebSi arian da oTx pirobiT jgufad iyofian.
kvlevis mignebebi aseTia:
- mdidar qveynebSi prioritetuli jgufebis martis bolomde vaqcinirebis gaTvaliswinebiT, mosalodnelia, rom globaluri ekonomikuri perspeqtiva 2021 wlis SuaSi gaumjobesdeba.
- ekonomikis zrdis tempi 2021 wlis mesame da meoTxe kvartalebSi aCqardeba.
- „normaluri cxovreba“ 2021 wels iolad ar aRdgeba, radgan umetes qveynebSi masobrivi imunizaciis programa 2022 wlis Suamde an bolomde gastans.
faqtia, rom saqarTvelo ver Seedreba zemoT CamoTvlil zesaxelmwifoebs, magram CvenTvis sakmaris vaqcinas Tu viSoviT, CvenTvis samyof ekonomikas avamoZravebT da CvenTvis aucilebel lukma-puris fuls gamovimuSavebT. mTavaria, eWvis sababi ar mogvces xelisuflebam, rogori vaqciniT apirebs mosaxleobis farTo masebis acras.