,,პედაგოგი პოეტის საიუბილეო მონაგარი”
wigni, romlis Sesaxebac gvsurs, gesaubroT, aWaraSi – qedis raionSi dabadebulsa da gazrdil poet guram arZenaZes ekuTvnis. is SarSan miewoda mkiTxvels
am TariRTan axlos iyo misi poeturi moRvaweobis 60, pedagogiuri saqmianobis 50 da dabadebis 75 wlisTavebi. amitomac davarqvi statias `pedagogi poetis saiubileo monagari~.
ubani, sadac is daibada, kibiakildis qvemoTaa, civi wyaroebis CxrialiT gajerebulia da borselaTi hqvia. naxeT, ra poeturi saxelebia.
leqsi mis cxovrebaSi gaCnda moswavleobis dros. pirveli – `ai ia~ 15 wlisas – 1957 wels dauweria. `kacad Tu ver amaRldi, yofnas raRa azri aqvs?~ – es ritorikuli kiTxva gansazRvravs am leqss. mTis silamaze da mTieli gogonas xibli gamxdara misi Tema 1960 wels, `glexis da xaris gabaaseba~ – 1962 wels, ilias `,guTnisdeda~ sunTqavs am leqsSi, n. baraTaSvilis `xma idumali~ – 1963 wels daweril leqsSi `. . .ar vici, movel saidan?~.
gasakviri araferia. piriqiT, igrZnoba, rom klasikosebis gavleniT yalibdeboda Wabuki poeti. garda amisa, xalxuri poeziidan sazrdoobda da Zlierdeboda misi fesvebi da siymawvilidanve Camoyalibda eqspromtis niWiT, ukravda fandurze da Tavis leqsebs saxalxo zeimebze da Sekrebebze mReroda.
jer TamaS-TamaSiT aekviata leqsi, Semdeg – simRer-simRer. moswavleobis dros daiwyo beWdva TiTo-TiTod, Semdeg patara krebulebi gamoaqveyna da movida am did wignamde.
did wignamde, vTqviT da marto sisqes ar vgulisxmobT (324 gverdia), umTavresad – Sinaarss.
samSoblo, zneoba da adamiania guram arZenaZis mTavari Tema.
IX-X saukuneebis qvis TaRiani xidis, XII saukunis kavianis da XVII saukunis yalis (yale cixes niSnavs) cixeebis, wminda giorgis eklesiis da gvanca-lelas legendis gancdebiT iwrToboda guramis suliereba. amitom werda `legendebidan movedinebio~.
poetisTvis yvelaferia mSobliuri dandalos Temi, raioni qeda, dro Jamis da cxovrebis mekvle mxare aWara.
Rrubel-Rrubel, tye-tye,
mTa-mTa,
sofel-sofel, Sara-Sara,
Tvals tyorcni da mekvled
JamTa,
gaiSleba win aWara.
amayobs poeti, rom aqauri qarTvelia, im winaprebis STamomavali, romlebmac gauZles osmalTa batonobas; bevrs uWirs amis gaazreba da imaT gasagonad RaRadebs poeti:
malaRebs Cemi mamuli,
ca – sulis Ria sarkmeli,
vazis jvriT, asomTavruliT
aWareli var, qarTveli.
samlocvelo, siamaye da sinaTlea avtorisTvis saqarTvelo:
patiosnebis gvirgvini,
RvTiT naboZari wyaloba,
lxini, qorwili, Zeoba,
fuZis simravliT rvaloba,
ocneba mzeWabukuri,
qarTveli qalis qaloba,
vaziT da dafniT naqargi
qvaSi sicocxlis galoba.
marTlac rom erTi amosunTqviT ikiTxeba sakmaod vrceli leqsi `es Cemi saqarTveloa~.
wignSi wamyvani Tema samSobloa da masze saubris amowurva statiaSi SeuZlebelia. naTqvamis dasadastureblad vityviT mxolod, rom mravali leqsi eZRvneba soflis silamazes, baTums, Tbiliss, qveynisadmi siyvaruls zrdis da sasiamovno Jruantels hgvris mkiTxvels leqsebi: `mesxeTs~, `svaneTi~, `lazeTi~, `qobuleTi~, `maWaxela~, `oda Wvanis~, `gogaZeebi~, `Ciruxi~, `stumrad xuloSi~ da a. S.
guram arZenaZis rCeulSi erT-erTi mTavari zneobis Temaa. wignis avtorisaTvis siZulvili ucxoa. kargad vici, mis cxovrebaSi iyo adamiani, romelmac dandalo daatovebina, magram masTan dakavSirebiT wignSi miniSnebac araa. gurami mTeli cxovrebis gzaze ver itanda Sursa da mtrobas, urTierTgautanlobas. bevri avtori daeZebs sakritikos, uxaria, roca Txris, asworebs, ebrZvis cuds da zogjer amgvars iqac poulobs, sadac araa. es gasakviri rodia, mwerlobis daniSnuleba isicaa, rom yovelive arazneobrivs ebrZolos, amitom bevrisTvis kritika akviatebuli Temaa, guramisTvis ki ara.
da mainc, guram arZenaZis SemoqmedebaSi vxvdebiT qurdis, uzneos, biurokratis kritikas. imasac ki ver egueba, rom axal droSi mobiluri telefoniT qorwinebac aRaraa iSviaTi. am Temazea dawerili leqsi `mobiluriT mevyvai qali~.
poeti ver egueba ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi gaCenil problemebs. am mxriv sayuradReboa 2003 wels dawerili vrceli leqsi `saqarTvelo tiris~. Tavad poeti icremleba imis gamo, rom qveyanaSi tanjvam imata, ndoba-siyvaruli SuRlma Caanacvla, mamuliSvilobis Zalam iklo, cbierebam da sixarbem daisadgura, TviT kavkasionze mijaWvul amiransac daukargavs imedi da sevdiT igonebs vaxtangis, daviTis, Tamaris oqrocurvil xanas. leqsis safinalo nawilSi mainc ikveTeba optimizmi: `uflis survil-nebiT kvlav aRorZindeba, Zliereba-Svebis mzed gamobrwyindeba~.
aseTive paTosiTaa ganmsWvaluli leqsebi: `RmerTo, gviSvele~ da `qali sanagve yuTTan~. puris namcecebs daeZebs SimSilisgan daosebuli qali da roca mkvdariviT ecema, leqsis lirikuli gmiric SeZrwundeba:
gulSemzaravi wuxilis
xanZari SemomenTo,
wyaloba, Svela tanjulTa
ar dauZviro, RmerTo.
udidesi zneobrivi azria leqsSi `glexi~. poeti mTeli qveynis gasagonad xmianobs, rom xnulidan mzis amomyvani dauSreti sikeTe, brZeni, gonebamWevri, mamacis fari da cixe-simagre, yovelTvis iyo glexi. es leqsi mowodebaa umTavresisken: saqarTvelo odiTganve agraruli qveyanaa da Tu miwas ar vupatroneT, araferi gveSveleba.
Wirnaxuls, garjiT
moweuls,
meti fasi rom hqondes,
mTas da bars, uflis
mocemuls,
glexkaci unda flobdes.
guram arZenaZe adamianSi sikeTes eZebs, didi adamianebis anderZiT cxovrobs, dRevandel saqarTveloSic, visac xedavs misabaZs, adidebs da umReris, siyvarulsa da siTbos ar aklebs adamianebs, romlebic siyvarulsa da siTbos afrqveven yvelgan da yovelTvis.
am mxriv mniSvnelovania leqsebi: `daviT guramiSvils~, `mebairaxtre naTelis~ (ilias Sesaxeb), `nikoloz baraTaSvils~, `galaktioni~. Rrma pativiscemiTaa gamTbari leqsebi: `didi winapari~ (eZRvneba memed abaSiZes), `yadir ServaSiZes~. udidesi mokrZaleba gamosWvivis saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia meorisadmi miZRvnil leqsSi, didi madlierebiT efereba profesor SuSana futkaraZes, aWaris amagdar moRvawe ramaz surmaniZes, poetebs: zurab gorgilaZes, vaxtang Rlonts. araerTi leqsi aqvs sxvebzec, romelTac raRac sikeTiT miuciaT azri misi poeturi qnarisTvis.
Zvirfaso mkiTxvelo, aq droebiT vwyvetT guram arZenaZis lirikaze saubars da poemebze gadavalT. veliT, rom am sityvebs sworad gagvigebT da aseTi ram gvinda vTqvaT: qarTul poeziaSi sakmaod Caxedulni varT da asobiT poetis wigni wagvikiTxavs, magram faqti, romlis winaSec guram arZenaZem dagvayena, ar vicodiT, amas rom vambobT, vgulisxmobT imas, rom tradiciulad avtorebi rCeulebSi jer lirikas gvTavazoben da Semdeg poemebs. gurami ki piriqiT moiqca: Tavisi rCeuli poemebiT gaxsna.
wignSi ori poemaa Setanili: ,`kintriSis sabrZaneblSi~ da ,`Zmoba fic-vercxliT naWdevi, sauflo maradisobis~. jer meoreze vityvi. mas safuZvlad udevs qedis raionis sofel dandaloSi me-19 saukunis meore naxevarSi momxdari legenduri ambavi: imereTidan gadmosuli da gaaWarlebuli loman-aRa arZenaZe da beqir-beg avaliani mtrobdnen erTmaneTs, Tu ratom, amaze poeti ar saubrobs. erTxel Turme, RamiT, beqiri miipara loman-aRas saxlTan, raTa moekla. miayurada mtris oTaxs da lomanis colis vedreba Semoesma: SeeSvi mtrobas, aravin icis, rodis mogiReben bolos, es SeiZleba am RamiTac moxdeso. qmars upasuxia: nu daRvri cremlebs, vaJkaci mteri mzes col-SvilTan ar damibnelebso.
es sityvebi gaigona beqirma, gaocda, werili da tyvia Camodo fanjris rafaze da gadaikarga. meore dRes lomanma werili waikiTxa da mixvda, rom misma sityvebma SeaCeres beqiri.
am legenduri magaliTiT mTel aWaraSi asazrdoeben mSoblebi Svilebis gonebas. es ambavi poemaSi ise viTardeba, rom lomanmac miaSura osmaleTs da mtrebi iq Sexvdnen erTmaneTs, Sexvdnen rogorc megobrebi, Semdeg dasaxldnen inegolSi da maTi STamomavloba dResac iq cxovrobs.
poema am Janris nawarmoebebis klasikuri niSnebiT xasiaTdeba: iwyeba mdinare aWariswylis sadidebliT, Semdeg mTavari personaJebis Sexvedraa osmaleTSi, sadac erTmaneTis pirdapir sxedan da inanieben warsuls, ixseneben aWaris Znelbedobas, rasac poeti gadmoscems gvancasa da lelas legendaze, mTis xaris legendur epizodze dayrdnobiT. CarTulia urTierTSurisa da gautanlobis magaliTi murad maWaxlelisa da genjalos ambavze, borotebis winaaRmdeg brZolaze.
goniereba ugnurobis
gaarRvevs zRudes,
adamiani adamians ar unda
sZuldes,
keTilma unda borotebiT
gaaqros yinva,
aRar ikadros SviliSvilma
winapris kilva. . .
mtrobis nangrevze
aRmarTuli kvarcxlebi
Zmobis,
naTlis svetia
TvalSeuvali maradisobis.
aseTia am SesaniSnavi poemis finali.
da mainc misi poeturi moRvaweobis yvelaze didi gamarjveba aris poema `kintriSis sabrZanebelSi~. poema rusTveluri SairiTaa dawerili, umniSvnelo gamonaklisis garda gamoyenebulia maRali da dabali Sairi.
daakvirdi, mkiTxvelo: wignis meore nawilSi gaielvebs saxeli kintriSi, Semdeg mosdevs petra-qajeTis gaelveba, Cndeba estate (saidanac modis Turme muxaestate), elia, alambari, xino (da masTan dakavSirebuli ulamazesi Strixi: `iqneb aq Sexvda tariels avTandil~), nato dedofali (Tavdadebuli qalis ulamazesi gamobrwyineba), Semdeg ielveben istoriuli saxeebi: aieti, farnavazi, farsman qveli, andria pirvelwodebuli, wminda nino, asurelebi, vaxtangi (erTmaneTs enacvleba `qarTlis cxovrebis~ qronikis detalebi: daviTi, konstantine, bagrationTa aRzeveba, aSoti, grigol xanZTeli, daviTi da didgori da movdivarT Tamar mefemde.
Semdeg modis legenda Tamaris da SoTas xinoSi mosvlaze, romelsac win uZRvis ori poetis: leqsos da muzaferis poeturi gaSaireba-diskusia. orive kargi poetia – sibrZnis metyveli. poemis istoriuli detalebi gvkarnaxobs istoriis gaazrebas, magram mTavari es ki araa, sibrZnis metyvelebaa, romliTac gagvaoca avtorma: saidan amxela sibrZne, amgvari floba azrisa da sityvisa?! gavamxelT da vityviT, rom wagverTva kritikuli gansjis unari. yoCaR, yoCaR, yoCaR!
gagvakvirva guramis gajiriTebam sityva `genacvalesTan~ erTad. ar gvifiqria, fridon xalvaSis `genacvales~ Semdeg vinme amas Tu gabedavda da Tanac – ase warmatebiT. `genacvales~ `samyaros genetikur kods~ uwodebs poeti:
genacvale, sicocxlea,
viT lurji ca – mowmendili,
viT kurcxali mocqriale,
mzis wamwamze mowyvetili. . .
ornamenti qarTul sityvis,
silamaziT Semkobili.
`genacvalesTan~ alersi avtorisTvis sarisko nabiji iyo, magram kargad gamouvida.
erTsac vityviT: poeti am wignisTvis (da gansakuTrebiT am poemisTvis) imsaxurebs aWaris samwerlo premiebidan erT-erTze wardgenas.
daskvnisaTvis isev lirikaSi gadavalT, romelSic erT-erTi saintereso RvTisadmi damokidebulebis, wuTisoflis arsis gaazrebaa, igi poeziisa da poetis daniSnulebazec ambobs Tavis saTqmels. Tavis mTavar poemaSic aTqmevinebs erT personaJs, rom `poezia, leqsi aris RmerTTan sametyvelo ena~.
guramis poeziaSi mTavari araa leqsis formiT gataceba, poetTa umravlesoba warmatebiT Tu warumateblad cdilobs daZlios `soneti~, mas ki amis mcdelobac ar aqvs.
Cveni dakvirvebiT, is azrze ufro fiqrobs da roca gauCndeba, mere iRebs kalams, azri ki TavisTavad poulobs formas, riTmas da zomas. wignis 276-e gverdze erTi usaTauro leqsia, romlis pirveli striqoni 10, meore – 9, mesame – 8 da meoTxe – 5-marcvliania, magram kargad ikiTxeba. avtori saTqmels sunTqvas uwyobs da mkiTxvels gvaiZulebs, misebr wavikiTxoT. rac Seexeba riTmas, yvelanairs iyenebs: jvaredins, intervalur jvaredins, paralelurs, sartyliseburs, qalurs da vaJurs. am mxriv erTi gamorCeuli mignebac SevniSneT. gagaxsenebT daviT guramiSvilis leqss `moTqma xmiT Tav-bolo erTi~. es leqsi 15 strofia, dawerilia 16-marcvliani zomiT da TiTqmis yvela striqoni gariTmulia `i e s o~-Ti. leqsi eZRvneba iesos. albaT, am leqsis sasiamovno mibaZviT guramma Seqmna leqsebi: `eva~ da `ilia meores~.
pirvelSi 32 striqonia da yvela erTmaneTs `eva~ bgerebiT eriTmeba, meoreSi 44 striqonia da yvela bolovdeba riTmiT `ilia~. waikiTxeT, mkiTxvelebo da maSin mixvdebiT am riTmebis mniSvnelobas da Zalas.
erTic: wignis pirvel garekanze orstrofiani leqsia, romliTac avtorma, rogorc mamam – Svils, ise dauloca gza Tavis wigns, meore garekanze oTxstrofiani leqsia, romelSic aris sityvebi: `xsovnis larnakSi, viT yvavilebi darCeba Cemi namoRvawevi~. am striqonebSi ar igulisxmeba pretenziuloba. gurami araa iseTi kaci, visac Tavi bumberazad miaCnia. aki, amave leqsSi amasac ambobs: `vici, dro mova, me waviSlebi~. vfiqrob, guram arZenaZis am wigns mkiTxveli yovelTvis interesiT aiRebs xelSi, Tundac imitom, rom arasodes dakargaven mniSvnelobas is Segonebani, romlebic wignsac amSvenebs da avtorsac.
Tamaz abulaZe,
Jurnalisti, publicisti, qedis municipalitetis xaraulis sajaro skolis wamyvani maswavlebeli,
oTar cinariZe

