,,ომიკრონი” სწრაფი გავრცელების საშიშროებით გვიახლოვდება
ხატია იაშვილი 591 98 24 26 –
`rogorc ki `omikroni~ dafiqsirdeba, is Zalian swrafad, rogorc cecxli, moedeba sazogadoebas, gansakuTrebiT ki aucrel adamianebs. amitom kidev erTxel SevaxsenebT yvelas, rom aicran. Tu ase SevxvdebiT `omikronis~ Stams, minimaluri danakargebiT gadavitanT am talRas~, – acxadebs alergolog-imunologi biZina kulumbegovi. misi TqmiT, `omikronis~ Stamis winaaRmdeg yvelaze mowyvladi rCeba sazogadoebis is nawili, romelsac arc daavadeba gadautania da arc acrila
janmrTelobis msoflio organizacia koronavirusis Stam `omikronis~ gamo hospitalizaciisa da sikvdilianobis maCveneblebis zrdas elodeba: `SeSfoTebis gamomwvevi variantis SemTxvevaTa raodenobis zrdis kvaldakval, Cven mTeli msofliodan velodebiT informacias hospitalizaciisa da sikvdilianobis Sesaxebac ki~.
rogorc organizaciis pressamsaxurSi ganmartes, bevr qveyanas jer kidev ar gaaCnia inficirebisa da sikvdilianobis yvela SemTxvevis Tanmimdevruli analizis SesaZlebloba. amitom konkretuli variantiT gamowveuli sikvdilianobis Taobaze zusti informaciis warmodgena SesaZloa, rTuli iyos. `omikronis~ Sesaxeb ufro detaluri informaciis gavrceleba uaxloes kvirebSia mosalodneli~, – acxadeben janmoSi.
13 dekembers `omikroniT~ inficirebuli pirveli pacienti gardaicvala did britaneTSi. jerjerobiT es erTaderTi SemTxvevaa msoflioSi, romelic koronavirusis axal Stams ukavSirdeba. rogorc britaneTis jandacvis ministrma sajid javidma ganacxada, koronavirusis axali varianti `omikroni~ iseTi fenomenaluri siswrafiT vrceldeba, rogorsac specialistebi manamde ar Sejaxebian.
evrokomisiis prezidenti ursula fon der laieni acxadebs, rom ianvris Sua ricxvebidan `omikroni~ evrokavSirSi koronavirusis dominanti varianti gaxdeba. man imedi gamoTqva, rom evrokavSirs eyofa Zala da SesaZlebloba virusi daamarcxos maSin, rodesac blokis mosaxleobis 66% srulad acrilia. `rogorc bevri Tqvengani, mec damwuxrebuli var, rom Soba kidev erTxel daiCrdileba pandemiiT~, – aRniSna evrokomisiis prezidentma.
`omikron~ StamTan dakavSirebiT informacias avrcelebs evropis daavadebaTa prevenciisa da kontrolis centric. maTi prognoziT, 2022 wlis dasawyisSi evrokavSirSi regulaciebis Sesustebam da busterdozaze uaris Tqmam, SesaZlebelia jandacvis sistemebis seriozuli gadatvirTva gamoiwvios, Sedegad ki hospitalizaciisa da sikvdilianobis maCvenebeli mniSvnelovnad gaizrdeba.
`saqarTvelo dedamiwazea da, Sesabamisad, rac dedamiwazea, saqarTveloSi adre Tu gvian iqneba. uaxloesi erTi Tve, albaT, is periodia, rodesac saqarTveloSi `omikron~ Stami daiwyebs cirkulacias~, – ganacxada daavadebaTa kontrolisa da sazogadoebrivi janmrTelobis erovnuli centris generaluri direqtoris moadgile paata imnaZem.
rogorc imnaZe aRniSnavs, kvlevebis mixedviT, Pfaizeris `buster~ dozebs daaxloebiT 75%-iani damcvelobiTi unari gaaCnia, rac, misi gancxadebiT, sakmaod efeqturia `omikron~ StamTan mimarTebaSi, magram am etapze jerjerobiT aranairi kvleva ar arsebobs Cinur vaqcinebTan dakavSirebiT.
am sakiTxze gTavazobT intervius `niu hospitalis~ kritikuli medicinis departamentis direqtorTan, eqim vaxtang kaloianTan.
– batono vaxtang, ra informacias flobT `omikronze~?
– es aris koronavirusis erT-erTi mutacia, romlis mTavari maxasiaTebelia swrafi gavrceleba. misi raodenoba, daaxloebiT dRenaxevarSi ormagdeba, anu, winaswari monacemebiT, `omikronis~ Stams SeuZlia SedarebiT ufro meti adamiani daainficiros, radgan gadatanili imunitetis dacvis maCvenebeli mkveTrad mcirdeba. sabednierod, vaqcinirebul adamianebSi mZime daavadeba da sikvdiloba naklebia. xasiaTdeba SedarebiT mcire garTulebebiT, anu avadobis safrTxe gaizrdeba, magram hospitalizacia da sikvdilianoba iqneba naklebi. Sesabamisad, yvelaze metad mowyvladi rCeba sazogadoebis is nawili, romelsac arc daavadeba gadautania da arc acrilia.
– riTi gansxvavdeba koronavirusis ZiriTadi Stamebisgan?
– deltaStamisgan gansxvavebiT, mas axasiaTebs yelSi grili Caxexvis SegrZneba da ara tkivili. zogadi, saerTo, Zlieri sisuste, RamiT oflianoba da, koronas wina variantebisgan gansxvavebiT, ar SeiniSneba ynosvis da gemos dakargva.
– rac Seexeba vaqcinas. . .
– mesame, anu e.w. busterdoza icavs mZime da kritikuli mimdinareobisgan, Tumca naklebad – dainficirebisgan. bolo kvlevebi axlaxan gamoqveynda: or doza A`astrazenekas~ vaqcinasa da erT doza `faizers~ aqvs daaxloebiT 71%-iani damcvelobiTi unari, xolo
3-jer P`faizeriT~ acras daaxloebiT 75%-iani damcvelobiTi unari gaaCnia. anu 3 acra, principSi, `omikronisganac~ icavs sakmaod efeqturad.
– ra procentuli Sefardebaa?
– Tu 93%-s icavs vaqcinireba deltas variantSi, 75%-is farglebSia piri daculi `omikronis~ Stamisgan.
– ratom ipyrobs aseT yuradRebas, Tuki naklebad mZimed mimdinareobs?
– pirvel rigSi, saxifaToa is, rom swrafi gavrceleba axasiaTebs. Sesabamisad, Zalian bevri inficirebuli gveyoleba, rac gamoiwvevs samedicino sistemaze zewolas, romelic ar aris mzad didi masStabis inficirebulTa masobrivad miReba-mkurnalobisTvis. TavisTavad, bevr dainficirebuls mosdevs meti rTuli pacienti da meti gardacvlili. SesaZloa, procentulad, wina StamebiT daRupulebze naklebi iyos, magram raodenobis zrdas, TavisTavad mohyveba meti garTulebuli SemTxveva da letaluri gamosavalic. magaliTad, rodesac inficirdeba ori-sami aTasi, sul sxva simZimes viRebT, magram igive cifrebze verafriT vilaparakebT, rodesac naxevar milionze an milionze iqneba saubari.
– sagonebelSi Cavardnen Cinuri vaqcinebiT `sinofarmiT~ da `sinovakiT~ acrilebi. rogorc acxadeben, `faizeris~ buster doza ufro efeqturia. saidan dadginda es, Tuki ar SeuswavliaT Stami safuZvlianad?
– am kuTxiT garkveuli kvlevebi aris, romelmac aCvena, rom Cinuri vaqcinebiT miRebuli antisxeulebi ar icavs `omikronisgan~. es informacia sayuradReboa. swored amis gaTvaliswinebiT miiCnies, rom buster dozis miReba aucilebelia, raTa am Stamisgan dacva ufro efeqturi gaxdes.
– busterdoza niSnavs vaqcinis erT dozas?
– diax, mxolod erTs, romelic emateba wina ors. misi Seyvana SesaZlebelia sruli acridan 5-6 Tvis Semdeg.
– vinc Cinuri vaqciniTaa acrili, man busterdoza `faizeriT~ an `astrazenekaTi~ unda miiRos. gamodis, me, romelsac ori doza `faizeri~ maqvs gakeTebuli, mesamesac `faizers~ gavikeTeb, anu samjer meti dacva meqneba, vidre imaT, mxolod ori Cinuri vaqcina rom Seuyvanes?
– ase amboben, rom `faizeris~ mxolod erTi busterdoza sakmarisia, Tumca mainc unda davelodoT kvlevis Sedegebs, radgan arc isaa gamoricxuli, rom es rekomendaciac Seicvalos. am etapze mxolod is vici namdvilad, rom erTi busterdozac ki realurad icavs adamians daavadebis mZime da kritikuli mimdinareobisgan.
– ramdenadaa mzad Cveni jandacvis sistema amxela datvirTvisTvis?
– Tuki `omikroni~ ise gavrcelda, rogorc amas aRweren TviTmxilvelebi, maSin gagviWirdeba daavadebulTa hospitalizacia. ganvmeordebi da vityvi, rom marTalia, am Stams axasiaTebs SedarebiT naklebad agresiuli mimdinareoba, magram milionis erTi procentic ki gacilebiT metia, vidre aqamde mZimed dasnebovnebulTa raodenoba. aqedan gamomdinare, cxadia, arsebobs hospitalizaciis da sawolebis deficitis realuri riski.
– rogor afasebT jandacvis ministris gadadgomas?
– mimaCnia, rom mas unda aeRo politikuri pasuxismgebloba mTavrobasTan erTad im naklovanebebze, rac jandacvis sferoSia, magram Ria eTeriT gvimtkiceben, rom pandemiis sawinaaRmdego procesebi da maT Soris, vaqcinaciac, Zalian warmatebulad da kargad mimdinareobs, rac samwuxarod, cifrebiT ar dasturdeba.
– Tuki mTavroba dadebiTad afasebs tikaraZis muSaobas, ratom gadadga ministri qveynisTvis aseT rTul viTarebaSi. cxadia, raRac pasuxismgebloba daakisres da mosTxoves wasvla?
– arsad momismenia masze uaryofiTi informacia, arc aravis uTqvams, rom mosTxoves wasvla da imitom wavida. pasuxismgeblobis Tema saerTod ar wamoweula arsad. ar SeufasebiaT ministris saqmianoba SedegebiT, cifrebiT, angariSgebiT, biujetis efeqturi xarjviT, arsebuli klinikuri SedegebiT, mosaxleobis jandacvis servisebze xelmisawvdomobiT. CvenTvis mniSvnelovania SevafasoT tikaraZis muSaoba im monacemebiT da aqtivobebiT, rac piradad gaakeTa qveynis mosaxleobis janmrTelobis dacvisTvis. aravis msgavsi ram ar warmoudgenia. piriqiT, ise aqeben, rom realur situaciaSi eWvic ki Segepareba. vfiqrob, es karis TamaSebia, rasac CvenTvis principuli mniSvneloba ar aqvs, radgan `qarTuli ocnebis~ politika jandacvis sferos mimarT ar icvleba. am faqts mis mier damtkicebuli momavali biujetic adasturebs, anu igive TanxebiT da gziT apirebs xelisufleba jandacvaSi arsebuli urTulesi problemebis mogvarebas.
– c hepatitis eliminaciis saxelmwifo programis farglebSi miRweuli Sedegebis prezentaciaze ras gvetyodiT?
– marTlac uzarmazari saqme gakeTda. kargi klinikuri Sedegebi hqondaT. marTvaSi iyo garkveuli problemebi, ukeT SeiZleboda am procesis warmarTva, Tumca mTlianobaSi, obieqturoba moiTxovs vTqvaT, rom es aris kargi, moqalaqeebisTvis mniSvnelovani programa, romlis wyalobiTac araerTi adamiani gadaurCa sikvdils.
– maxsovs, am programis sawyis etapze mosaxleobisTvis gvixdeboda mtkiceba, rom qarTvelebs ar ergoT sacdeli baWiebis roli. . .
– araviTari msgavsi ar yofila, radgan es aris erTaderTi da Zalian efeqturi, gamocdili, aprobirebuli saSualeba c hepatitis winaaRmdeg, romelsac mTel msoflioSi aqtiurad iyeneben. es programa xelmisawvdomi rom gaxda Cveni moqalaqeebisTvis, Zalian kargia. medikamentis aranairi eqsperimenti ar yofila. iyeneben gamocdil, efeqtur, srulad gamokvleul wamals, gverdiTi safrTxilo movlenebis gareSe. klinikuri kiTxvebi mand ar aris. rogorc vTqvi, organizaciis TvalsazrisiT, procesis warmoeba gacilebiT ukeT SeiZleboda, Tumca programam kargad Caiara da udidesi Sveba moutana c hepatitiT daavadebul adamianebs. am programis Soreul dadebiT efeqtebs kidev vnaxavT, rodesac Semcirdeba RviZlis simsivneebi, cerozebi, RviZlis ukmarisobebi da sxva.
– am programaSi CarTulebs aRar emuqrebaT c hepatitiT isev dasnebovneba da realurad ikurnebian Tu mxolod remisia aqvT?
– ara, realurad ikurnebian. c hepatitis samkurnalo saSualeba axdens mis eliminacias da, Sesabamisad, RviZlis ukmarisobis riskebi minimumamde mcirdeba.
– ukve karga xania saubroben kovidisgan gansakurnebel medikamentze. ramdenad sandoa es informacia?
– aris ramdenime medikamenti, romlebic winaswari kvlevebiT, sakmaod saimedoa. Cvenc imeds vitovebT, rom es wamlebi droulad Semova qveyanaSi da mniSvnelovnad Seamcirebs kovidis zewolas da im tragikuli Sedegebis minimalizacias moaxdens, romlebic mTel msoflioSia.
– aWaraSi yvelaze ukeTesi mdgomareobaa saqarTvelos masStabiT, rogorc amboben, 60%-ia acrili.
– ki, aWaraSi daaxloebiT asea, cota naklebi. qveynis masStabiT Tu vimsjelebT, acrili, plus kovidgadatanili aris 65% jamSi, Tumca efeqturi Sedegis misaRebad, cxadia, umjobesia, Cveni moqalaqeebis 70-75% iyos acrili. gansakuTrebiT es exeba xandazmulebs – 60 wlis zemoT da qronikuli daavadebebis mqone pirebs.
– busterdoza xandazmulebmac unda gaikeTon Tu eyofaT wina ori vaqcina?
– aucileblad unda gaikeTon xandazmulebma da qronikuli daavadebebis mqone adamianebma. isini gacilebiT meti riskis qveS imyofebian, miT umetes, rom gviaxlovdeba `omikroni~ swrafi gavrcelebis saSiSroebiT. jer kidev gvaqvs dro, mzad davxvdeT am Stams, romelic sadacaa moedeba msoflios.

