შოთა ზოიძე – გამოსათხოვარი
ajanyebuli gulis magistri
studenti rom gavxdi, SoTa zoiZe ukve axalgazrdobis sayvareli poeti iyo. institutic damTavrebuli hqonda da gamomcemlobaSi redaqtoradac muSaobda. profesionalTagan pirvels mas vaCvene Cemi nacodvilari. arasdros damaviwydeba, rogori yuradRebiT waikiTxa, rogor damariga. mogvianebiT gamomcemlobaSic man mimiyvana da erTi weli erTadac vimuSaveT.
bevri, Zalian bevri ram viswavle misgan.
mas Semdeg aTeuli wlebi gavida da es wlebi SoTasTvis mamulze fiqriT iyo savse. saqarTvelos oqros mTa-bari avgaroziviT mkerdze hqonda mikruli, meomariviT sangarSi iwva, samSoblos mtrebs erkineboda, promeTes cecxli eWira xelSi da mwvervalebze kocons aCaRebda, oqros CitebiT savse qalaqs alamazebda . . . leqsSi hqonda sulis ylortebi. WaRara Tu zRvasTan alersSi Toliebis gadmobertyili siTeTrec uxdeboda yovelTvis . . .
maxsovs, mgoni, 1978 weli iyo, megobrebi SevuCndiT da saqarTvelos sadRegrZelo leqsiT davamTavrebineT. mere es leqsi waukiTxavad davizepireT da TviTon vukiTxavdiT xolme:
`saqarTvelo – nugeSi, Tavs Cagideb ubeSi,
sibereSic meyvarebi, rogorc siWabukeSi,
me var Seni imedi, Seni lelos gamtani,
Seni gazafxuli var, zafxuli da zamTari.
roca TeTrad daaTovs xudadovs da madaTovs,
saqarTvelos venaxebi Cemma sunTqvam gaaTbos.
saqarTvelo – nugeSi, Tavs Cagideb ubeSi,
Sebmuli var me Seni siyvarulis uRelSi~.
akurTxebdnen, WeSmarit poetad akurTxebdnen am striqonebis avtors, aba, ra iqneboda! namdvili iyo leqsSic, megobrobaSic, adamianobaSic.
dasrulda SoTa zoiZis didi saukune. tkivilTan erTad, datova brwyinvale leqsebi, eseebi, kritikuli werilebi, erTi amosunTqviT wasakiTxi `saqarTvelos golgoTa~ da `ana dedofali~, kidev – sonetebi da erT weliwadSi daculi ori disertacia . . . datova niWiT da Sromis siyvaruliT Seqmnili saunje.
RirsebiT gaiara cxovrebis didi gza, Tumca mainc bevri idea da Canafiqri ganuxorcielebeli darCa ajanyebuli gulis magistrs . . .
daviT TedoraZe
«âòì ùïâóêòàõë íåæäò äåáìåþò»
ïèöåîïæ øëàï çëòûòì äåáìåþçå ïî âòäïðïîïêåþ. æïì, îëèåäìïú ûâòîôïìò ûèï èëóêâæï, ïî øåøâåíòì ãïæïîàëì ôòáîò üêòâòäòì øåèïèìóþóáåþåä ãïíúæïçå. àó üêòâòäòï, üêòâòäò òñëì.
åáâìò ïàåóäò ùåäò åîàèïíåàòì ÿòîòì àó äõòíòì øåúíëþïøò ãïãâòüïîåþòï.
âóêòàõïâæòà åîàèïíåàì ïõïäøëþòä ìüîòáëíåþì. âèïîàïâæòà äòüåîïüóîóä øåõâåæîåþìï àó ìïéïèëåþì. èïõìëâì, òíìüòüóüøò ìùïâäòì ðåîòëæøò, ïõïäãïçîæï øåèëáèåæàï õåäíïùåîò ýóîíïäòú ãïèëâåúòà, îëèåäòú ïàåóäò ùäåþòì ãïíèïâäëþïøò òíïõåþëæï òíìüòüóüòì áïîàóäò åíòìï æï äòüåîïüóîòì êïàåæîïçå.
ïõäëì âòúíëþæò èòì ëöïõì, ìïïõäëþäëì.
óìðåüïêåìò èïèï ¸ñïâæï - ÷åèò ïõèåæ þòûòï. èïéïäèï éèåîàèï íïàåäøò èòèñëôëì èòìò ìóäò. ÷åèàïí, ëöïõøòú ìïüóèîëþæï. òè ðåîòëæòìàâòì øëàï öåî êòæåâ ïî òñë æïáëîùòíåþóäò æï åì ãâïùóõåþæï. ïî æïâèïäïâ æï øëàïì ¸áëíæï ïõïäãïçæóäò ãïüïúåþåþòú, èïãîïè õïçãïìèòà ïâéíòøíïâ - èõëäëæ æîëåþòàò.
ïè æîëì ãïèë÷íæï èòì úõëâîåþïøò éòîìåóäò ìïáïäþïüëíå, îëèåäòú ÷åèàïí èóøïëþæï, ïÿïîòì èïøòíæåä óçåíïåì ìïþÿëøò. èëèùëíæï æï þòûòï ïõèåæòú ÷ïâîàå ìïáèåøò. æïâüîòïäæòà æï áëîùòäòà æïâïãâòîãâòíåà ùïèëùñåþï.
èïãóäòì ëöïõøòú èå âòñïâò «æåìðïíò». óþåæíòåîåìò ëöïõò øåæãï, èîïâïäèõîòâ èòìïþïûò æï ìïìòáïæóäë. ìïèò øâòäò ïéçïîæåì: ëîò áïäòøâòäò ìëôë æï èïîòïèò, åîàòú âïýò ãòëîãò. áïäòøâòäåþèï óèïéäåìò ìïìùïâäåþäåþò æïïèàïâîåì æï àïâ-àïâòïíà ìôåîëåþøò èóøïëþåí. âïýò èëèïâïäò èõïüâïîòï, ôåíëèåíïäóîò íòÿòà æïöòäæëåþóäò æï àþòäòìòì ìïèõïüâîë ïêïæåèòòìêåí èòòêâäåâì ãçïì.
ïèïñëþæï þïüëíò øëàï ìïóêåàåìë øâòäåþòà, èòìïþïûò ëöïõòà, øâòäåþòì íòÿòåîåþòà, èïãîïè ùóàòìëôåäì øåí îïì ãïóãåþ - âåî øåûäë èëåîãë þïþóòì îëäò . . .
. . . èå êò, üêòâòäòïíò äåáìò æïèïùåîòíï.
úïæ ùâåóäåþï ãåäòà ðëåüåþì . ..
îëãëî ãïôîòíæòà, îëãëî èëèîïâäæòà,
àáâåíøò æï-ûèëþòì ûïîéâòú ïî üëêïâì . . .
âòì ùïâóêòàõë íåæäò äåáìåþò,
äåàåì ãïèëéèï æïâî÷ò èïîüëêï.
ìïèëúò ùåäò åîàïæ ãâòâäòï,
àåôøòú çòïîò ãâáëíæï èåüùòäïæ,
ùóàòìëôåäò õåäøò ÷ïãâïæíï,
äåáìòì ïèëàáèï òìå ãâåüêþòäï.
úïæ ùâåóäåþï ãåäòà ðëåüåþì,
ëîò çóîïþò, ïãåî äïæëú ÷ïíì . . .
ôîòæëíò, íïíï, ãëãò, îïèïçò . . .
æïâôòáîæå, âòíèå õëè ïî ãïèëèî÷ï?!
åì âòí ãïæèëæãï õòõïíòì èàòæïí? -
èçå æïþèóäò ¸ñïâì êäæòìðòî êò÷ëàò . . .
ìõâï âòí òáíåþï, àó ïî èïèòï,
èçåì òì ï÷åîåþì, ïìåú âòúëæò!
ïãåî ïçòçò, ãïóúòíïîò
õåäèùòôåïë, ïìå âôòáîëþæòà . . .
èïãîïè ðòîâåäò òì øåèëãâõæåþï,
ìóäò ìïâìå ïáâì èçòà æï ìòàþëàò.
øåíì ãçïìïâïäçå, úòì ïéìïâïäàïí
úõîï ïíãåäëçò èïîàïâì êïîåüïì,
óôïäò øåíàïí ãï÷íæåþï, ûèïë,
îëúï ùïìâäòì çïîì çåúï æïîåêïâì.
îëãëî ãïôîòíæòà, îëãëî èëèîïâäæòà,
àáâåíøò æï-ûèëþòì ûïîéâòú ïî üëêïâì;
âòì ùïâóêòàõë íåæäò äåáìåþò,
äåàåì ãïèëéèï æïâî÷ò èïîüëêï.
úòìïíï ïíàïûå
`ukanaskneli matarebeli~
`gamosalmebis xelovnebisTvis nuTu arvin ars poetis meti!~ – `ase gamoitira Tavi misma sayvarelma galaktionma Tavis erT-erT bediswerul leqsSi, romelsac `ukanaskneli matarebeli~ hqvia . . . da ai, SoTa zoiZisTvisac Camodga es matarebeli da Cvenc aq varT, visac misi gacileba gxvda wilad, vinc aTeuli wlebis ganmavlobaSi xan erTad da gverdigverd, xanac cal-calke da sxvebis daunaxavad, vezidebodiT – saqveyno tvirTi iyo es Tu adamianuri da piradi, ris gareSec aq cxovreba araa da iq – cxovneba . . . bevri ram iyo am xnis ganmavlobaSi – cremlic da oflic, waborZikebac da fexze wamodgomac . . . maxsovs gamarjvebiT gabrwyinebuli saxeebi, megobruli milocvebi da dalocvebi da ukiduresobamde misuli literaturuli Tu adamianuri paeqrobani . . . Cveni, danis pirze mosiaruleTa kastis yofa xom, amis gareSe warmoudgenelia . . . bolos da bolos mainc samSoblo iyo Cveni mTavari momrigebeli da mosamarTle, romelTanac arasodes SeSlia SoTa zoiZes da samaswlovan jvarcmas Zlivs gamoridebul aWaras misi leqsic wamlobda fridonisa da zurabis naRvaw-nakalmarTan erTad da swored amitomac iyo misi adgili swored aq, RvTismSoblis taZris ezoSi, maT gverdiT . . . ar damaviwydeba erTi SemTxveva – qalaqSi xanZaria, cecxli ukidia erT maRalsarTulian Senobas da Cvenc erTmaneTisgan sruliad damoukideblad, SemTxveviT aRmovCndiT iq, mexanZreebsa da xalxs Soris. araferi SegveZlo, uazrod vawydebodiT erTmaneTs da arafrismomcem frazebs visrodiT sxvadasxva mxridan . . . mivixed-movixede, erTaderTi SoTa iyo, bavSviviT rom tiroda. amxela kacs RapaRupiT Camosdioda cremlebi . . . saqarTveloc im cecxlmokidebul saxls magonebs axla, romlis dardic Tan gaiyola SoTa zoiZem, romlis bedzec arasdros gaiSrobs cremls misi leqsi!..
vaxtang Rlonti
`axla naklebi erTiT megobari hyavs qalaqs~
samZimarze mivediT, guli yvelas uzomod gvtkioda, wavida da dagvitova usaSvelod didi sevda. sxva sivrceebSi gadainacvla. es striqonebi uneburad movida, SemindeT Tu misi Sesaferi veraa:
SoTa zoiZes
axla naklebi erTiT megobari hyavs qalaqs,
axla naklebi erTiT – Wirisufali kuTxes,
svamda samSoblo miwis zedaSesa da balRams,
Cveni momavalis dardi, lodiviT edo gulze.
vdumvarT. verafers vambobT (amas mixvdeba
balRic),
misi gza win ar midis, maRla – zecisken uxvevs . . .
bela qeburia
leqsis da sityvis adamiani
Cveni kuTxis mwerloba, poezia iseT adamianebze dgas, rogoric SoTa zoiZe iyo. Zalian mimZims am brwyinvale poetze warsul droSi saubari. misi Zalian didi damsaxurebaa, rom dRes axalgazrda mwerlebsa da poetebSi samSoblosa da leqsis siyvaruli sWarbobs. me SoTa zoiZe damamaxsovrdeba leqsis adamianad, sityvis adamianad, romelmac Cvens gulebSi samudamod daido bina.
SoTa zoiZis Semoqmedeba iyo axali sityva, axali mimarTuleba qarTul poeziaSi, es is bilikia, romliTac im vardisfer gzas daadgeba axalbeda avtori, cisken rom midis . . .
roin abuseliZe
òäòï ÿïâÿïâïûòì êâïäæïêâïä . . .
êòæåâ åîà ìïõåäëâïí ðëåüì, åìåòìüìï æï èåúíòåîì èòâïúòäåþà ùóàòìëôäòæïí.
íòÿòåîåþòà þîùñòíïâæï æï èîïâïäò ðîåèòòì äïóîåïüò òñë. éòîìåóäèï ïæïèòïíèï æï æòæèï ðòîëâíåþïè éòîìåþòì ëîæåíòàïú æïòèøâåíï èêåîæò.
èïîüë «ìïáïîàâåäëì ãëäãëàï» (òäòï ÿïâÿïâïûòì èëéâïùåëþòì ìïñëâåäàïëæ úíëþòäò ïâüëîòìåóäò òíüåîðîåüïúòï) ïîòì ìïêèïîòìò, îëè øëàï çëòûå âïéòïîëà åìåòìüóîò ðîëçòì ëìüïüïæ.
«òäòïì ìóäòì ïíïüëèòïì ïüñâòï . . . èòçíòì ìòúõïæå», – ïè èëêäå ôîïçïøò óïèîïâò ìïàáèåäò ÷ïïüòï äåáìòìï æï åìåòì æòæëìüïüèï.
êîåþóäøò òäòïì èëéâïùåëþòìï æï þîûëäòì èîïâïäèõîòâ ïìðïîåçì ùïîèëãâòæãåíì þïüëíò øëàï. åìïï: ðëäòüòêï, åêëíëèòêï, ìëôäòì èåóîíåëþï, ôòíïíìåþò, òìüëîòï, ìëúòëäëãòï, ãïíïàäåþï, êóäüóîï . . .
ùòãíøò úïäêå áâåàïâò åûéâíåþï ïÿïîòì àåèì æï òãò ãïèëñëôòäòï ìïàïóîòà «ìóäòì éëíå». ïá ìòìïâìòà ÷ïíì òäòïìåóäò õåæâï òìüëîòóä ïÿïîïçå, øïâøåà-åîóøåàçå, ÿïíåàìï àó äïçåàçå, òìüëîòóä èåìõåàçå. òäòï ÿïâÿïâïûòì èçîóíâåäò ãóäò æï õåäò ñâåäïôåîì ìùâæåþï æï ñâåäïôåîò åì èêòàõâåäàïí ëìüïüóîïæ èòïáâì þïüëí øëàïì.
ôîòïæ ìïòíüåîåìëï ùòãíòì åðòäëãò, ìïàïóîòà «èìëôäòëì ðîåçòæåíüò», ïèòüëè èàäòïíïæ èëâòñâïí èïì.
1936 ùåäò.
áïîàóäò êóäüóîòì, äòüåîïüóîòì, õåäëâíåþòìï æï èåúíòåîåþòì àâïäìï÷òíë èëéâïùåàï æåäåãïúòï èëìêëâøò ÷ïâòæï. òãò êîåèäøò èòòéë ìïþÿëàï ìïõåäèùòôëì èåàïóîèï òëìåþ ìüïäòíèï.
æåäåãïüàï øëîòì òñë ãïèë÷åíòäò èùåîïäò æï èåúíòåîò, øåóæïîåþåäò èêâäåâïîò æï ðïüîòïîáò êëîíåäò êåêåäòûå.
ìüïäòíìï æï êëîíåäò êåêåäòûåì øëîòì ãïòèïîàï æòïäëãò.
«ìüïäòíò - ðòîæïðòî èòàõïîò, òäòï ÿïâÿïâïûå óôîë æòæòï àó èå?
êëîíåäò êåêåäòûå - úõïæòï, àáâåí, òëìåþ þåìïîòëíòì ûåâ. þåäïæì óõåîõóäïæ ãïåéòèï.
- àó íïèæâòäïæ ïî òúò, - ãïíïãîûë ìüïäòíèï, ûïäòïí èåúëæåþò. àó òúò æï èåðòîôåîåþò, óôîë èåúëæåþò. àáâåí óíæï òúëæåà, îëè òäòï ÿïâÿïâïûå èìëôäòëì ðîåçòæåíüïæ ãïèëæãåþëæï».
óñâïîæï øëàïì èêòàõâåäòì ãïëúåþïú æï éòèòäòú (ìïóêåàåìë ãïãåþòà) æï ïá èëñâïíòäò «åüòóæòú» ïèòì æïìüóîòï.
öåî êòæåâ þåâîòì ãïêåàåþï øååûäë øåèëáèåæåþòà ïìðïîåççå.
ìïëúïîò ðòîëâíåþï òñë, ãóäàþòäò, æòæþóíåþëâïíò, èåãëþîóäò, òóèëîòà ìïâìå. ìïêóàïî ûèïìïâòà èòñâïîæï.
éèåîàèï íïàåäøò ïèñëôëì ìóäòà ìðåüïêò, ÷âåíò áïäïáòì åîà-åîàò ãïèëî÷åóäò ìïõå, þïüëíò øëàï çëòûå.
åàåî úòâïûå
åáìðîëèüò ÷åèì èàòåä ûèïì
ïÿïîòì èàòì øâòäò òñïâ,
îïòíæóäò ìòüñâï ãáëíæï,
ïîïìëæåì ãïáúåâòõïî æîëì,
îëæåìïú áïîò áîëæï.
ìòüñâï çåúòà èëíïþåîò,
ìüîòáëí-ìüîòáëí ãïæïãáëíæï,
ïèòüëèïú øåíì êïúóî äåáìì
ãâïî-ìïõåäøò øâåíòì – øëàï! . . .
äåâïí õëçîåâïíòûå
mwyurvaliviT eZebda adamianebSi niWs
iyo usazRvrod ganaTlebuli, spetaki da niWieri adamiani . . .
saocrad Tamami da Tanamedrove.
mwyurvaliviT eZebda adamianebSi niWs da bavSviviT xarobda, roca aRmoaCenda.
ori Tvis win, saxlisken mimavalma, mweralTa saxlSi Seisvena (advilad viRlebi am bolo droso . . . ) da nafereb saidumlosaviT Tqva – bevri damigrovda naTqvami da iseT wignze vfiqrob, bevrs rom daitevso . . .
rogor mwydeba guli! . .
iqneba bevri Tqveni wigni, batono SoTa, bevri mogonebac daiwereba Tqvenze, darwmunebuli var.
me ki sul Tqvens qaliSvilad CavTvli Tavs – ase miwodeT wlebis winaT da madloba amisTvis . . .
Zalian maklixarT da guliT metireba . . . .
miyvarxarT . . .
lali konceliZe
vnanob da mtkiva, magram . . . es interviu mainc Sedgeba
CemTvis is adamiani iyo, romelsac roca ar unda Sexvde, SegiZlia usasrulod elaparako, zustad iseTi didi iyo, ubraloeba da keTilganwyobileba iseve rom amSvenebs, rogorc oqros brwyinvaleba. mis adamianobas ver auferulebda verc saxeli, verc Tanamdeboba, verc tkivilebiT savse dro . . .
redaqciaSi ukve Soreulad qceul 90-ian wlebSi Cemi ganyofilebis (kulturis, sportis da informaciis) gamge iyo, ise maswavlida, `ase unda gaakeTo~, `es aucilebelia~ da amgvari Segonebebi arasodes uTqvams. SeumCnevlad, siTboTi da siyvaruliT minawilebda praqtikul codnas, romelic araerTxel gamomdgomia.
aWaras daaklda rogorc poeti, rogorc kaci, baTumis Seucvleli feri, mTel saqarTvelos moakldeba misi xmamaRali sityva, magram Cven, gazeT `aWarisa~ da `adJarias~ redaqciis TanamSromlebs mogvaklda cxovrebis nawili, amitom sul sxvagvarad gvimZims misi wasvla . . . gvimZims wlebi, romelTa ganmavlobaSi ise ver movefereT, rogorc ekadreboda. bolo dros dagegmili interviuc ver movaswariT. vnanob da mtkiva, magram . . . es interviu mainc Sedgeba – kiTxvebze pasuxebs batoni SoTas leqsebSi vipovi.
is erT-erTia maT Soris, vinc mxolod Tavisi arsebobiT, SemoqmedebiT maswavla, rom cxovrebas gulwrfeloba alamazebs, rom adamiani adamianisTvisaa dabadebuli, rom siTbo da siyvaruli Seucvlelia moyvasisTvis. Tu vinmes SeuZlia Tqvas, rom sisxlsavsed, nayofierad icxovra da am qveyanas Tavisi kvali daatyo, maT Sorisaa SoTa zoiZe – poeti, romlis SemoqmedebiTi xurjini savsea poeziis Tval-margalitiT, ojaxi – SvilebiT, urTierTobebi – gulwrfelobiTa da siyvaruliT.
marina miTaiSvili
TeTri anafora
carielia Cemi imedis tomara,
Cemi tomara savsea Cemi ZvlebiT,
Tavs moviklavdi, imedi rom ara,
bariers Seni imediT vZlevdi.
ar gaSra Cemi sisxliani perangi,
Wrilobas viSuSeb tibeturi xavsiT,
sadac ar velodi, swored iq vivarge,
Seni imediT viyavi savse.
uimedo cxovrebam damasva daRi,
gawyvetilia TaobaTa kavSiri,
me davaproeqte semiramidas baRi,
turistebis marSrutebi gaxSirda.
moviSinaure tanadi xetita,
yvelaze ukeT ixara xexvalom,
mtiralas vuyureb koncxis xedidan,
magnoliam Tavi qaliviT daxara.
me viqnebi Seni didi imedi,
Cemgan Sors aris daRla da Ralati,
am daskvnamde imitom mivedi,
rom ufalia amis garanti.
arasodes Zala ar iyo TavzemoT,
zemoT aris erTi maRali RmerTi,
Cven erTmaneTi TvaliT gavzomeT,
me SemiZlia Tavis ganwirva SenTvis.
ver aRvadgine TaobaTa kavSiri,
Cveni erTobis Rirseba da niSani,
amas rom vambob, gulwrfeli var bavSviviT,
magram bavSviviT ara var mSiSara.
sadac Sena xar, samSoblo iq ari,
uSenod xelSi gveli miWiravs,
SenTan viqnebiT me da Cemi wiqara,
wiqara da giorgi – varskvlavTbiWuna!
Cemi giorgi varskvlavs eTamaSeba,
me ki bulvarSi Wadraks vTamaSob,
baTumSi qarTulad galoben SaSvebi,
SoTa niSnianiZe davarwmune amaSi.
me sveli perangi mzeze gavaSre,
aq ari Cemi xati da saxate,
bulvarSi davdivar Wadrakis saTamaSod,
ar vici, madloba vis gadavuxado.
giorgi xatavs, SaSvebi galoben,
bavSvebi TamaSoben, orkestri gugunebs,
saamur hangebs SaSvebi gvwyaloben,
aq ver Sexvdebi gnolebs da gugulebs.
gnolebs da gugulebs uyvarT xSiri tye,
sokos miirTmeven weroswvivians,
SaSvebma ar ician, me var maTi tyve,
maTTvis teqstebi Cemi dawerilia.
TeTria Cemi metaforis anafora,
Seni anafora giSeriviT Savia,
kargad davwere da kargad gavaforme,
kargad werac Turme danaSaulia.
ena qarTuli, frTebi qarTuli,
hangi qarTuli, locva qarTuli,
budes rom gavidgamT mecxre sarTulze,
gulze gaskdeba merve sarTuli.
dasakargavi aRar maqvs araferi,
sikvdilTan imisTana kontraqti gavaforme,
TeTri anafora Cavacvi metaforas,
SaSvebs acviaT Savi anafora.
SoTa zoiZe
2019