რა შემთხვევაში არ ჩაეყრება ფერმერს ნაჯაფარი წყალში ?
ხატია იაშვილი: 591 98 24 26 –
aWaris umaRlesi sabWos yofili deputati, uflebadamcveli merab bladaZe `aWarasTan~ interviuSi citrusis moyvana, Cabareba/realizaciaze, am sferoSi arsebul problemebsa da mimdinare politikur procesebze saubrobs.
– batono merab, rogorc fermeri da dargis specialisti, ras gvetyviT mimdinare `oqros rTvelze~?
– citrusis Cabareba/realizaciis kuTxiT problemebi ar SeiniSneba. bazarze sakmaod bevri ucxoeli eqsportioria, romelTa meSveobiTac Cveni citrusi uproblemod gadis qveynidan.
– ra fasSi miaqvT?
– Tavdapirvelad 50-60 TeTri iyo, Semdeg nayofis fasi larzec avida. fasis SeTanxmeba araa problema, am etapze cota sxva sakiTxi gvawuxebs. bunebam wels xeli Segviwyo da ar daisetyva Cveni baRebi, rac Zalian iSviaTia, magram mainc ver gadavurCiT wuns – saocrad kargi amindebis miuxedavad, mandarinis nayofs laqebi aqvs. amas iwvevs daavadeba `nacari~, ris gamoc fermerebs uWirT saqonlis Sesabamis fasSi gayidva. es problema ukve wlebia, arsebobs.
– es risi bralia – xom wamlavT citrusis baRebs?
– baRebs ki vwamlavT, magram Tavad Sxamqimikatebebia imdenad mdare xarisxis, rom ver vaRwevT saTanado Sedegs, rac, sabolood, negatiurad aisaxeba eqsportirebasa da fasebze.
– realizaciamde xom unda mowmdebodes Sxamqimikatebebi?
– jer kidev 2005-2006-wlebSi sakanonmdeblo valdebulebisgan gaTavisuflda Sxamqimikatebebis kontroli. Tqven warmoidgineT, gasuli saukunis 90-ian wlebSi, komunistebis drosac ki agro-qimikatebis xarisxs akontrolebda saxelisuflebo struqturebi. Semdeg kontroli saakaSvilma gaauqma da momdevno xelisuflebamac aRar aRadgina. amJamad gaurkveveli xalxis xelSia es sfero da bazarze Semosuli Sxamqimikatebebi ar mowmdeba. aqedan gamomdinare, mdare xarisxis da vadagasuli nivTierebebisgan Semdgari wamliT wamlavs fermeri baRebs, risi Sedegic ukve saxezea – vRebulobT mdare xarisxis nayofs, misi sabazro fasi Zalian mcirea. aq vdgavarT TaRliTobis faqtis winaSe, romelic unda Seiswavlos saTanado organoebma, magram radgan es sfero ar eqvemdebareba sakanonmdeblo meTvalyureobas, aravin iZiebs.
– xelisufleba xom aris dainteresebuli fermeruli meurneobebis aRdgena-reabilitaciiT?
– faqti faqtad rCeba, am TaRliTebs mTavroba rom ar uwyobdes xels, ver gabedavdnen aseTi saqonlis qarTul bazarze Semotanas. visac ra unda, imas yidis.
– SesaZloa, ar xdeba baRebis droulad Sewamlva an arasakmarisad wamlaven?
– me, piradad, maisis Tvemde Cavatare 5 wamloba, magram saTanado Sedegi ver miviRe. TiTqos odnav gaumjobesda mandarinis nayofi, magram arc ise, rom kmayofili davrCeniliyavi. isic gaiTvaliswineT, es yvelaferi ramxela TanxebTanaa dakavSirebuli. xarisxiani Sxamqimikatebebi rom yofiliyo, aucileblad miviRebdi movlil, savaWrod vargis nayofs.
– saubari iyo citrusis baRebis gadaberebaze da fermerebisTvis nergebis darigebaze.
– esec problemaa, magram SxamqimikatebebTan aranair kavSirSi ar aris. gadaberebuli xe nakleb nayofs gaZlevs, magram Tuki saTanadod daamuSaveb da daicav mavneblebisgan, citrusi xarisxiani iqneba. sanam sakanonmdeblo valdebuleba ar daekisreba Sxamqimikatebebis Semomtan firmebs, manamde ar mogvardeba Cveni citrusis normalurad moyvana-realizaciis problema. kidevac rom gaaxlo baRi, igive Sedegs miviRebT, rasac aqamde vRebulobT. ra mniSvneloba aqvs, 10 tona uxarisxo nayofs mokref Tu 1 tonas? uxarisxo rCeba uxarisxod. tyuilad dakarguli Tanxebi da fuWad Cavlili Sroma grCeba xelT, meti araferi. amitom mimaCnia, rom xelisuflebam amaze unda gaamaxvilos yuradReba.
– Tqvenc xom iyaviT sakanonmdeblo xelisuflebis wevri. rogorc deputatma, ar daayeneT sakiTxi mTavrobis winaSe?
– rogor ara, ramdenjerme wamovwie es Tema, mindoda Segvetana sakanonmdeblo inicitiva, rom aRmdgariyo kontroli, magram marto viyavi, arc fraqcia myavda da arc mxardamWerebi. cxadia, `erTiani nacionaluri moZraoba~ ar damidgeboda mxarSi, Tavad gaauqmes kontroli da axla xom ar ganacxadebdnen, SevcdiTo, `qarTuli ocnebidan~ ki amis survili aravis daurCa, radgan sakanonmdeblo iniciativa damuSavebas da fiqrs saWiroebda. am problemis Semdeg modis xeebis gadaberebis Tema. 50-60 wlis mandarinis xes nergiT Canacvleba sWirdeba. amitom, soflis meurneobis saministrom ufro masobrivi saxe unda misces am programas da realurad daexmaros mosaxleobas. iq ki mxolod eqsperimentebze fiqroben, amiT surT Tavis gamoCena, raRac eqsperimentuli jiSebi gamohyavT uzarmazar Tanxebad. CvenTan korifeebi muSaobdnen qarTuli saadreo jiSebis gamoyvanaze da marTlac saucxoo citrusi gvaqvs. axlis Zebnas da velosipedis gamogonebas unda SeeSvan da rac gvaqvs, imas mixedon, rom ar gadavajiSoT da saerTod ar davkargoT. arc is dagaviwydeT, rom erTi periodi, xalxma mandarinis xeebi aWra, radgan veRar gahqonda nayofi ruseTis bazarze. axla ukanve miubrundnen, radgan isev aRdga citrusis realizacia da isev Semosavlian dargad iqca mecitruseoba. soflis meurneobis saministrom maqsimaluri unda gaakeTos am kulturis kidev ufro ganviTarebisTvis. baRebis gaaxalgazrdavebis programa aWaraSi erT-erTi ZiriTadi da maRalbiujetiani programa unda gaxdes.
– Tqven citrusis aWra axseneT. marTlac ase iyo – mis nacvlad bevrma Txili gaaSena, gacilebiT ioli mosavleliao.
– amaSi bevri Secda, radgan Txils yvelaze meti movla sWirdeba, erT-erTi urTulesi mcenarea, romlis koromebic udides Sromas moiTxovs. amasTan, misi mosavlianoba pirdapir kavSirSia Sxamqimikatebebis xarisxTan. Tqven warmoidgineT, Sromob, aSeneb Txilis plantacias, ar akleb sasuqs Tu Sxamqimikatebebs, magram Rebulob imis naxevars, razec gaTvla gqonda.
– Txili yvelaze Semosavlianicaa.
– Semosavliania im qveynebSi, sadac kanonmdebloba gamarTulia. aba, gabedos TurqeTSi vinmem da mdare xarisxis Sxamqimikatebi Seitanos, maSinve aRZraven saqmes da daiWeren kidec, aq ki visac ra moesurveba, imas akeTebs, iafad Soulobs sxva qveynebSi gadasagdebad gadadebul qimikatebs da Zvirad yidis fermerebze. saswrafod aRsadgeni da misaRebia kanoni, romelic gaakontrolebs am sferos. Semdgari saxelmwifos poziciaa es, fermers ar unda eSinodes xvalindeli dRis da arc imis, rom najaf-nawvalebi wyalSi Caucvivdeba. erTmaneTs ekiTxebian fermerebi, romeli qimikati moixmaron, romelia gamomdgari.
– soflis meurneobis saministro atarebs eqstenciis programas, romelic fermerTa swavlebas iTvaliswinebs ama Tu im Sxamqimikatis, sasuqis gamoyenebis kuTxiT da a.S.
– Zalian kargia es treningebi da swavleba, magram ra mniSvneloba aqvs codnas, Tuki saTanado qimikats ver viSovi qveyanaSi. gvinda ar gvinda, mainc am problemamde mivdivarT. gulis tkivilis dros kuWis wamali xom ver giSvelis, asea aqac . . .
– ramdenad Seesabameba simarTles, rom farosanas sawinaaRmdego wamlis SesxurebiT, qarTuli futkari daixoca?
– marTalia. 100-200 ojaxi futkaric daexoca zogs da mandarinzec moSavo naleqi gaaCina.
– raSia gamosavali, isev Sxamqimikatebis xarisxSi?
– ara, amjerad vityvi, rom soflis meurneobis saministroebSi unda muSaobdnen soflis meurneobis da ara turizmis Tu iurisprudenciis specialistebi. sanam es ar mogvardeba, anu wamyvan Tanamdebobebze ar dainiSnebian profesionalebi, manam araferi Seicvleba.
– Tqven konkretulad gyavT vinme mxedvelobaSi?
– Cveni soflis meurneobis ministris giorgi surmaniZis mier gadadgmul nabijebs rom vxedav, vrwmundebi, Zalian motivirebuli adamiania. igives Tqma SemiZlia saqarTvelos garemos dacvisa da soflis meurneobis ministrze levan daviTaSvilzec, magram qveda rgolebSi Tavmoyril mafiozebze verafers getyviT. magaliTad, Tu raime saxis iniciativa wamovida, maSinve departamentebSi igdeben gasaRebs xelSi da sakuTar sanaTesaos akeTebineben. vgulisxmob licenzirebas, tenderebs da a.S. fulis moxveWaze arian gadasulebi. antikorufciuli samsaxuri rom iyos opoziciis warmomadgenlebiT da obieqturi specialistebiT dakompleqtebuli, maSin realurad gakontroldeba mTeli es sfero da veravin gabedavs msgavsi sqemebis amoqmedebas.
– radgan opozicia vaxseneT, iqneb erovnul Serigebazec geTqvaT Tqveni azri . . .
– msgavsi situacia Seiqmna 2012 wels, rodesac aSS-m daaanonsa kohabitacia – Tanacxovreba. es yvelaferi formalobaa, mxolod da mxolod, saakaSvilis cixidan gaTavisuflebisTvis. Semdeg, albaT, `qarTuli ocneba~ da `erTiani nacionaluri moZraoba~ Seqmnis koaliciur mTavrobas, radgan am gaerTianebas xelisSemSleli aravin darCa. naxeT Tavad, vin aris 2012 wlidan moyolebuli axla mTavrobaSi? oriod adamiani, romelic umniSvnelo rols asrulebs, danarCeni yvela CamoiSores. `qarTuli ocnebac~ ki dakompleqtda `nacionaluri moZraobis~ yofili wevrebiT. axla mxolod isRa darCeniaT, erTad imuSaon.
– Tuki asea, ratom ar gamocxadda `erTiani nacionaluri moZraoba~ am Serigebaze?
– TamaSia yvelaferi, erTi gundi arian. imitom ar gamocxaddnen, rom jer adrea. salome zurabiSvils daavales saakaSvilis gaTavisufleba, rac mxolod prezidents xelewifeba. Serigebaze argamocxadebac amis mizezia.
– batono merab, cota ar iyos, damabnieT . . .
– yvelafers Tavisi wesi da rigi aqvs. gaxsovT, rogor acxadebda salome zurabiSvili, miSas Sewyaleba arc ki ganixilebao? axla rogor unda daixios ukan? ityvis, polarizeba rom movspoT da ganxeTqileba movaSuSoT, Cems naTqvamsac ki gadavTqvam, principebsac vuRalateb saqarTvelos erTobis gulisTviso . . .
– Tqveni logikiT, `qarTuli ocneba~ vadamdel arCevnebsac ki daniSnavs.
– daniSnavs, aba, ras izams – 2023 wels.
– TariRic iciT?
– me weli vici erTi martivi mizezis gamo. konstituciaSi Caiwera, rom 2024 wlis arCevnebi unda Catardes proporciuli sistemiT. amas veRarc Secvli. ismis kiTxva, ratom ar unda gamoiyenos xelisuflebam Sansi, Caataros arCevnebi vadaze adre TiTqosda opoziciis moTxovniT?
– `qarTul ocnebas~ es ratom unda aZlevdes xels?
– imitom, rom Caatarebs maJoritaruli wesiT. ician, rom yvela resurss aamoqmedeben da axlac moigeben, ase rom, arCevnebi proporciuli sistemiT kidev gadaideba 2027 wlamde. arc ise cudia maTTvis, ara? absoluturad ar azrovneben saxelmwifoebrivad. rac xels aZlevT, imas akeTeben, mxolod piradi ambiciebi awuxebT. axsena vinmem samaCablo, afxazeTTan Serigeba da sxva? araferi erovnuli ar awuxebT.
– sakrebuloebSi rom awyobs `erTiani nacionaluri moZraoba~ areulobas, ra Sedegs elis?
– elis mxolod erTs – Catardes vadamdeli arCevnebi, darwmunebulia, rom moigebs, imas ki ver xvdeba – qudze kacs gamoiyvans `qarTuli ocneba~ da moigebs. arc gaxarias partia dakargavs xmebs.
– gaxarias partia aRar aqtiurobs, iseTi STabeWdileba rCeba, rom gaqra politikuri velidan . . .
– gaxaria ar aris iseTi ioli figura, martivad rom gaqres. misi partia isev funqcionirebs. raRac aSkarad aqvT Cafiqrebuli, rac jer ar viciT, magram darwmunebuli var, kidev erTxel gagvaocebs. vnaxoT . . .

