,,ქართული ენის დაცვა და მოვლა-პატრონობა ახლაც პრობლემად რჩება”
ოთარ ცინარიძე 599 85 21 14 –
dabadebidan 65 weli usruldeba farmaciis doqtors, profesors, 12 wignis, maT Soris sami saxelmZRvanelos avtors, abuserisZe tbelisa da zurab gorgilaZis premiebis laureats, mravali saskolo Tu sxva premiis damaarsebels, saqarTvelos mweralTa kavSiris aWaris organizaciasTan arsebuli literaturuli premiis mimniWebeli komitetis wevrs, qarTuli kulturis da sportis did qomags, meqarTules, dedaenasTan dakavSirebuli 1978 wlis movlenebis monawile vladimer maxaraZes.
– batono vladimer, sruliad saqarTvelo moicva maSin dedaenasTan dakavSirebulma saprotesto aqciebma. ras gaixsenebT?
– 1978 wels moskovSi gadawyvites mokavSire respublikebSi adgilobrivi enisTvis saxelmwifo enis statusis CamorTmeva. am faqtma saqarTveloSi didi vnebaTaRelva gamoiwvia. saprotesto muxtis agorebis iniciatori Tbilisis saxelmwifo universitetis studentoba iyo, romelsac, Riad Tu farulad, inteligencia marTavda. maSin Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis farmacevtuli fakultetis me-5 kursis studenti viyavi. erTma jgufma gavaRwieT institutidan da manifestantebs filarmoniasTan SevuerTdiT, sxvebi auditoriebSi gamoketes. dilidanve rusTavelis gamziri xalxiT gadaiWeda. 14 aprils Seiqmna xalxze Zaladobis realuri saSiSroeba. garantia imisa, rom xelisufleba Zalas ar gamoiyenebda, aravis hqonda. aqciis monawileebi kiTxulobdnen leqsebs qarTul enaze, gaxmianda merab kostavasa da zviad gamsaxurdias saxelebic, romlebic maSin dapatimrebulni iyvnen. manifestaciis paralelurad mimdinareobda saqarTvelos umaRlesi sabWos me-8 sagangebo sesia. roca gamocxadda, rom qarTuli enis, rogorc saxelmwifo enis statusi ucvlelad datoves, sazeimo ganwyoba Seiqmna. yvela erTmaneTs vulocavdiT. es iyo pirveli SemTxveva sabWoTa kavSiris istoriaSi, roca xalxma xelisuflebas ukan daaxevina. Cveni didgori maSin dedaqalaqis mTavari gamziri iyo. Cveni TvaliT vixileT `lazares~ aRdgineba, romlis sikvdilis ganaCenic moskovma gamoitana. rusTavelis gamzirs RvTaebrivi naTeli gadaefina.
– rogori iyo eris saxelovani Svilebis damokidebuleba saqarTvelos konstituciidan qarTuli enis amoRebasTan dakavSirebiT?
– mTeli am procesis upirvelesi raindi da Semoqmedi akaki baqraZe iyo, romelic maSin rusTavelis Teatris direqtori da samxatvro xelmZRvaneli gaxldaT. saqarTvelos partiuli aqtivis krebaze man pirvelma gaakritika konstituciaSi qarTuli enis statusis Secvla. SeiZleba iTqvas, misma gamosvlam gamoafxizla eri. momdevno dReebSi misi kabineti rusTavelis TeatrSi erTgvar Stabad iqca. TiTqmis sul iq iyo mwerali nodar wuleiskiric. konstituciis proeqtis ganxilva gaimarTa mweralTa kavSirSi. studentebSi gavrcelda nodar wuleiskiris gamosvla, sadac igi saubrobda, rogor gegmazomierad mimdinareobda muSaoba, rom qarTul enas daekarga saxelmwifo enis statusi. mweralTa kavSirSi sityviT gamovidnen revaz jafariZe, jansuR Carkviani da sxvebi. 5 aprils enaTmecnierebis institutSi gaimarTa saerTo kreba, miiRes dadgenileba, romlis Tanaxmadac mxars ar uWerdnen konstituciis axal cvlilebas. aseTive dadgenileba miiRo istoriis institutis saerTo krebam, universitetis qarTuli enis kaTedram. ase TandaTan azvirTda talRa da farTo masebs moedo. moZraoba axalgazrdobaSi ar dawyebula, is daiwyo saSualo da ufrosi Taobis adamianebSi da Semdeg axalgazrdobam gaagrZela. studentoba rom ara, ufros Taobas advilad gauswordeboda sabWoTa reJimi. 1978 wlis movlenebi iyo stiqiuri procesi, mTeli eri Tanabrad aqtiurobda. am process ar hyolia `reJisori~, Tumca mTavari wvlili mainc studentebs miuZRviT. sakiTxi, cxadia, umaRles doneze gadawyda. versia aseTia: 14 aprils, diliT, 12 saaTisTvis, roca xalxi Seikriba da cxadi gaxda, rom ukan ar daixevda, amierkavkasiis jarebis sardals daurekavs leonid breJnevisTvis. man gadawyvita – raxan konstituciaSi es muxli aqamdec iyo da amiT araferi daSavebula, amitom axalSic SeiZleboda darCeniliyo. breJnevi gawonasworebuli pirovneba iyo – ar uyvarda ryevebi. mas meore dRes viziti hqonda germaniis federaciul respublikaSi, moerida, albaT, saerTaSoriso skandali ar agorebuliyo. . . ambobdnen, eduard SevardnaZec ramdenjerme telefoniT esaubra kremls da Seqmnil viTarebaSi kompromisze wasvla moiTxova. sesiis Semdeg igi gamovida xalxSi da gamohyva mas kolmeurneobis moednamde, raTa gamoeridebina xalxis talRa rusTavelis gamziridan. isic viciT, rom politbiuros sxdomaze suslovs unda ganexila SevardnaZis sakiTxi, magram breJnevma daicva SevardnaZe.
– 44 wlis win mSobliuri enis warTmeva dagvipires. axlac aranaklebi safrTxis winaSe vdgavarT – ZirZveli, saukuneebs gamotarebuli sityvebi enidan idevneba da maT adgils barbarizmebi ikavebs. . .
– aranairi gamarTleba ara aqvs qarTuli sityvebis ucxouriT Canacvlebas. zogs es evropuli ganaTlebis dasturi hgonia da Tavs iwonebs, arada, es wminda wylis provincializmi, mSobliuri enis daknineba da gaRatakebaa. aba, ra gamarTleba SeiZleba moeZebnos im tendencias, rom ulamazes qarTul sityvebs ucxouriT anacvleben, magaliTad, RonisZieba – farTio, mgrZnobiare – sensitiurio, SemoqmedebiTi – kreatiulio, pirdapiri – laivio. . . vkiTxulob gazeT `aWaraSi~ dabeWdil publikaciebs. madloba, qarTul enas ase rom ufrTxildebiT. enis siwmindes unda icavdes yvela: mwerali, xelovnebis moRvawe, politikosi Tu rigiTi moqalaqe. didi ilia gvafrTxilebda: `ra ena waxdes, eri daeces~. ena xom upirvelesi niSania erisa. SeiZleba erma teritoria dakargos, magram ena Tu SeinarCuna, erad rCeba, Tu ena dakarga, eri aRar iqneba. yoveli adamiani valdebulia, uyvardes Tavisi ena da, amave dros, pativs scemdes sxvisas. am sakiTxze qarTveli politikosebisa da saxelmwifo moRvaweebis, aseve inteligenciis wayruebas, dumils gamarTleba ara aqvs. yalb internacionalizms namdvili patriotuli grZnobebi ar unda Seewiros. gansakuTrebiT scodaven televiziebi, masmediis saSualebebi. roca cnobili saxe ekranidan ambobs – `Rvinos vsvav, wyals vsvav~ da amas reagireba ar mohyveba, axalgazrdoba misi wabaZviT ar waxdeba?!
– 21-e saukunis dasawyisamde, qarTuli enis damcavi organoebi moqmedebdnen. . .
– 1978 wlis 14 aprili ar iyo ubralo gamarjveba. es gaxldaT erovnuli moZraobis axali etapi, romelsac bevri sxva movlenac mohyva. am ambis Semdeg, 1979 da 1980 wlebSi, Sedga qarTuli enis swavlebis programebi, mTavrobam miiRo dadgenileba enis swavlebis gaumjobesebasTan dakavSirebiT. 1988 wels qarTuli enis saxelmwifo programa SemuSavda, mogvianebiT, dedaenas Zeglic daudges, xolo 14 aprili dedaenis dRed gamoacxades. qarTuli enis SesanarCuneblad brZola jer ar damTavrebula, enis dacva, misi movla-patronoba axlac saWirboroto problemad rCeba.
– qarTul enas, mis siwmindes Tavad rogor icavT?
– adamians gamarTulad da lamazi qarTuliT saubari iseve Svenis, rogorc kargad morgebuli tansacmeli. me qarTulad vwer wignebs, statiebs. var gazeT `farmakonis~ mTavari redaqtori, araerTi perioduli gamocemis redaqtori, `farmacevtis ficis~ teqstisa da farmacevtis eTikuri kodeqsis axali variantis SemuSavebis iniciatori da sxva, amitom enis siwmindis dacva CemTvis movaleobacaa da aucileblobac. Cems samuSao magidaze devs `qarTuli enis orTografiuli leqsikoni~, `qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni~. rogorc ki odnav daveWvdebi, maSinve vazusteb, romeli formaa swori. orTografiuli leqsikoni am mxriv Seudarebeli da Seucvlelia.
– rogor afasebT qarTveli axalgazrdebis damokidebulebas mSobliuri enisadmi?
– axalgazrdoba cudi ar gvyavs, mas wrToba sWirdeba, kargi magaliTebi. 1978 wels swored studentma axalgazrdobam iTamaSa gadamwyveti roli. darwmunebuli var, axlac, saWiro rom darCes, axalgazrdoba Tavis sityvas ityvis, mas swori mimarTuleba ki ufrosi Taobis adamianebma unda mivceT. vfiqrob, rac ufro met qveyanas naxavs qarTveli axalgazrda, miT ufro Seuyvardeba sakuTari, mSobliuri. mgoni, yvelam gaacnobiera, rom uZvelesi enisa da damwerlobis xalxi varT. sami originaluri Srifti gvaqvs maSin, roca mraval ersa da saxelmwifos erTic ara aqvs.
– qarTuli sportis didi qomagi xarT. amis dasturia isic, rom 2010 wlidan vladimer maxaraZis turniri tardeba qarTul WidaobaSi. qarTuli ena da qarTuli Widaoba gamorCeuli fenomenia. raa mTavari, erma erTic da meorec rom SeinarCunos, ukeT warmoaCinos?
– qarTuli anbanic da qarTuli Widaobac Setanilia msoflios aramaterialuri kulturis Zeglebis siaSi. es qarTvelebis wvlilia msoflio civilizaciaSi. amitom gansakuTrebuli gafrTxileba da movla-patronoba sWirdeba orives. qarTuli Widaobis mesveurebs, patriotebs saqme iqiTken mihyavT, rom qarTulma Widaobam, rogorc unikalurma movlenam, msoflio aRiareba moipovos. me mjera misi momavlis.
– ra rols aniWebT qarTul ojaxs?
– nebismieri saxelmwifo ojaxebis erTobliobaa. ojaxi patara saxelmwifoao, xSirad gvesmis. mtkice ojaxi qveynis burjia. roca kacis warmoCena da dafaseba undaT, upirvelesad ikiTxaven, rogori ojaxi hyavso. Tu kaci ramdenimewevrian ojaxs ver uvlis, misTvis didi saqmis an koleqtivis Cabareba rogor SeiZleba?! ojaxSi mTavari urTierTpativiscemaa.
– gazeT `aWaras~ martSi 101 weli Seusrulda. Tqveni damokidebuleba am gamocemisadmi?
– `aWaris~ mimarT gamorCeuli siyvaruli da mokrZaleba maqvs. gazeTebTan: `medicinis muSaki~, `oqtombris gziT~, `sovetskaia adJaria~ urTierTobis garkveuli gamocdileba ukve mqonda, roca Cemi pirveli statia: `wamali. . . moda?~ mivitane `aWaris~ redaqciaSi, 1986 wlis ianvarSi, ganyofilebis gamge SoTa zoiZesTan. man Tbilad mimiRo, Caaswora raRac da gza damiloca didi publicistikisaken. im dRidan cnobili poeti da sazogado moRvawe SoTa zoiZe Cemi ufrosi megobari gaxda. man da me warvadgineT aWaris televiziiT `mrgvali magida-Tavisufali saqarTvelos~ winasaarCevno platforma 1990 wels.
– ra aris mTavari, adamiani daviwyebas rom ar mieces?
– madlieri STamomavloba inaxavs im adamianebis xsovnas, vinc uangarod emsaxura ers, qveyanas, profesias. adamiani bolomde unda daixarjos, sakuTari `ego~ sxvaze maRla ar unda daayenos, qveyanas unda emsaxuros, ar ifiqros, ras gamorCes da ra gamoxras. zurab gorgilaZis sityvebiT davasruleb:
`vfiqrob ase Cems senakSi
da RvTis cremlebs viyof,
RmerTma nu qnas, samSobloze
bednieri viyo~.

