,,აქ ისე მოვდივარ, როგორც – შინ”
ëàïî úòíïîòûå 599 85 21 14 –
poeti nino modrekilaZe qarTlidanaa. cxovrobs da moRvaweobs dedaqalaqSi. ramdenime poeturi krebulis avtorma erT-erTs, Wvanis xeobis Tematikaze Seqmnili leqsis mixedviT, `qvakaca~ daarqva. man mTiani aWara pirvelad saerTaSoriso literaturul festivalze `ze-karTan~ gaicno. rogorc axalgazrda poeti ambobs, saqarTvelos es didebuli mxare mSobliuriviT Seiyvara.
– qalbatono nino, gilocavT ninoobas. xarT avtori leqsisa `mzis saTnoeba~, romelic wminda ninos miuZRveniT. qristianul Tematikas ra adgili uWiravs Tqvens SemoqmedebaSi?
– roca wmindanis mosaxele xar, garda dabadebis dRisa, gaqvs angelozis xsenebis dRec. mociqulTasworis xsenebis dRe weliwadSi orjer aRiniSneba – 1 ivniss, (Zveli stiliT 308 wlis 19 ivnisi – javaxeTSi Semosvlis TariRi) da 27 ianvars (Zveli stiliT 338 wlis 14 ianvari) – gardacvalebis TariRi. rac Seexeba leqss, `mzis saTnoeba~, qristianuli poeziis festivalisTvis davwere da pirveli adgilic daimsaxura. marTlac, `rom ara `Zala lomisa~ da `mzis saTnoeba. . .~ namdvilad gauWirdeboda sifrifana, patara gogos, warmarTTaTvis qristes siyvarulisTvis gaexsna gulebi.
– vin daganaTlaT saxeli?
– nino papam – levan modrekilaZem damarqva. did bebiebSi sami nina myavda. . . Tumca, mTavari mainc wminda ninos mosaxeleobaa. ramdenime wlis win moviloce kapadokiaSi. rogorc iq gviTxres, daba orTahisari aris wminda ninos samSoblo. maxsovs, SemaRlebul adgilas avediT, saidanac iSleba xedi uZveles nasaxlarebze. erTs aweria, rom iq cxovrobda wminda nino. samwuxarod, sakmaod mouvlelia iqauroba.
– aWara mSobliuri qarTliviT SeiyvareT. . .
– saqarTveloSi yvelaze adreul xanaSi dasaxlebuli teritoria swored aWaraSi mdebareobs. es kuTxe gamorCeulia qvis TaRovani xidebiT, samlocveloebiT, aranakleb mniSvnelovania aramaterialuri – qarTuli polifoniisa da cekvis fenomeni. am mxares bevri tkivili aqvs gadatanili. vfiqrob, misi unikaluroba swored amaSia – enaSi, tradiciebSi, ritualebsa da yoveldRiurobaSi asaxul saerToobasa da gansxvavebebSi. aq ise movdivar, rogorc Sin – Cems saxlSi.
– pirvelive literaturul festivalze `ze-karTan~ mogiwvies. mas mere xarT festivalis sapatio wevri da `ze-karis~ yabalaxis mflobeli.
– rodesac festivalze `ze-karTan~ vsaubrobT, aucileblad unda aRvniSnoT reJisor vaxtang beriZis Rvawli. sityva `Rvawli~ sworad mogesmaT. . . namdvilad ar vTvli gadaWarbebul Sefasebad. vaxtang beriZe, rogorc festivalis avtori, organizatori da sulisCamdgmeli, wers Tanamedrove literaturisa da xelovnebis unikalur istorias. festivali mTiani aWaris mcxovrebTa yofa-cxovrebasa da saqarTvelos sxvadasxva kuTxidan Camosul xelovanebs Soris siyvarulis saimedo da uryev saZirkvels aduRabebs. . . da rCeba leqsebSi, piesebSi, moTxrobebsa Tu romanebSi. am festivalma Tvalsawieri gamimdidra da gamimravalferovna.
– gviambeT leqsze `qvakaca~.
– Wvanis xeobaSi mdebare klde qvakaca gaxda am leqsis STagonebis wyaro. leqss kargi bedic dahyva, baTumis `leqsebis gamofenis~ gamarjvebuli gaxda. xSirad makiTxeben da mec miyvars. swored amitom gadavwyvite krebulisTvisac `qvakaca~ damerqmia.
– SeadareT qarTlisa da aWaris soflebis cxovreba.
– albaT, ase gamorCeulad imitom miyvars mTiani aWara, rom mSobliur qarTls magonebs. Tvaladi hqvia Cems sofels, sadac gavizarde da viswavle dawyebiT safexurze. aWaris mTebSi ufro mkacri bunebaa. dasamaxsovreblad sainteresoa ezoebSi saflavebi. swored es mgonia aWaris soflebis savseobis mizezica da mizanic.
– visTan stumroba gaxsendebaT gamorCeulad?
– maxsendeba iailebze vano beriZesTan da mis meuRlesTan Cveni stumroba. iq iyo aleqsandre elerdaSvilic, romelic, samwuxarod, cocxali aRar aris. maxldnen qalbatoni bela qeburia da Cemi vaJi nikolozi. maxsendeba mTisubnis cixec. uceb gawvimda, acivda da avxmaurdiT. CvenTan movida SemorCenili mcxovrebi, gvarad surmaniZe da saxlSi migvipatiJa. Sua zafxulSi Rumeli enToT, Cven ki sicivisgan vkankalebdiT. sofel xabelaSvilebSi gvyavda araCveulebrivi maspinZlebi, aseve, nigazeulSi. ar SeiZleba, ar gavixseno Cveni megobris – zurab zoiZis ojaxi axaldabaSi. zuras deda maSin cocxali iyo. rogori siyvaruliT gvimaspinZles. . . saucxoo maspinZlebi arian aWaraSi.
– sofeli Tu qalaqi? rogor aisaxeba es Tqvens SemoqmedebaSi?
– sofeli aris Cemi bavSvoba da, vfiqrob, Cemi siberec, radgan yvela warmodgenasa da xilvas iqiT mivyavar. pandemiisas saavadmyofoSi viweqi da Cemma klaselma momwera, ar SegeSindes, nino, moxuci `myavxar~ nanaxio. . . amJamad qalaqSi ufro metad var. aq vcxovrob, vmuSaob, iSviaTad vaxerxeb rutinisgan Tavis daRwevas. SemoqmedebaSic isea, rogorc cxovrebaSi. xSirad miwevs imis gaprotesteba, risi fufunebac aRar maqvs – didi xniT darCena simSvideSi. simSvide ki mTebSia.
– soflad davanebuli adaT-wesi, romelic xelidan gvecleba. . .
– sadRaa Zveli tradiciebi – Wona, berikaoba, yeenoba. . . winaT yvela ojaxSi inaxeboda zedaSe – eklesiisTvis an romelime wmindanisTvis misarTmevi Rvino. qvevrebSi Rvinis Senaxvis tradiciac aqa-iq SemorCa qarTlSi. aseve axali wlis Rames iyo aseTi tradicia – acxobdnen basilas, or-or kvers ojaxis yvela wevrisTvis da TiTos Sinauri cxovelebisTvis, ojaxis ufrosi bedis kverebsa da basilas Roris TavTan erTad xonCaze moaTavsebda, zed sanTlebs miakravda da gareT gavidoda. samjer Semouvlida saxls locviT, Semdeg saxlSi dabrundeboda. xonCas cecxlTan midgamda, Tavad cecxls SeuCxikinebda da warmoTqvamda locvas. qarTlSi saaxalwlo xonCas `abramians~ eZaxdnen.
– Tqveni roli ojaxSi. . .
– var deda, meuRle, Svili. . . Taviseburi, Tumca mSvidobismoyvare. vinc miyvars, guliT miyvars da erTgulad vemsaxurebi.
– ra asakSi mogakiTxaT siyvarulma?
– siyvaruls ras gaugeb, is arc konkretikas saWiroebs da arc CarCoebSi jdeba. uyvars sulis foriaqi da dros da asaks arad dagidevT. ase rom, sabavSvo baRSi erT patara biWs rom kanfetebs vuzidavdi, mgoni isic siyvaruli iyo. . .
– arCevanis winaSe xom ar damdgarxarT?
– RvTis wyalobiT, roca Svilebi miyolebiT gamiCnda, dadga sakiTxi: an bavSvebi unda aRmezarda an karieras gavyolodi… ase rom, wlebis Semdeg, roca biWebi sakmaod mozrdilebi iyvnen, momiwia profesiis Secvla da yvelafris nulidan dawyeba. zogjer guli damwyvetia, magram yovelTvis, yvela etapze, damoukideblad vqmnidi sakuTar Tavs da roca amas iazreb, gulistkenac qreba.
– Tqveni cxovrebis laitmotivi – sayvareli fraza…
– vcxovrob, miyvars, vwer.
– sazogadoebaSi – Rirseuli adgili, megobarTa didi wre, ojaxuri idilia. kidev ras inatrebT?
– TviTmizani araferi yofila. rogoric var, ise mimdis cxovreba. sazogadoebaSi adgilze saubari naadrevi mgonkhkhghkia, naklebad veZeb gansakuTrebul wres adamianebisas. . . arasdros vsargeblob raimeTi an vinmeTi. ubralo mokvdavi var. rac Seexeba megobrebs, Zalian cota myavs, cota da naRdi. Sinaganad `CemTvisa~ gogo var, martooba miyvars. natvra cota da iSviaTi maqvs, sxvisTvis SeiZleba arafrismTqmeli iyos. samyaroSi mSvidoba minda, cxovreba – omebis gareSe.
– bavSvobis droindeli gataceba, dRemde rom mogyvebaT. . .
– wera da kiTxva miyvars bavSvobidan.
– megobrobaSi mTavari materialuri mdgomareobaa Tu moraluri Tanadgoma?
– megobroba bevr niuanss moicavs. detalebs ver gamovyofdi. rasac megobari saWiroebs da risi gacemac SemiZlia, mzad var, imaze cota metic movipovo misTvis. mec mimiRia megobrebisgan. . . madlobeli var.
– Cveva, romelic dRemde ver moicileT?
– mirCevnia, Rame meRviZos da vwero an vikiTxo, ris gamoc mTeli dRe vamTqnareb.
– ninoobas pirveli vin gilocavT?
– meuRle.
– kidev romel dReebsa da saRvTo dResaswaulebs gamoarCevT?
– Cemi Svilebis dabadebis dReebs gamorCeuli sixaruliT vxvdebi, aseve, uflis Sobasa da aRdgomas. Zalian miyvars barbarobis dResaswauli.
– boroteba, romelic sikeTiT daZlieT?
– arasdros SeminiSnavs Cems siaxloves boroteba. . . gamodis, rom daZleulia. . .
– sizmari, romelic male gacxadda. . .
– roca mama mesizmreboda, avad vxdebodi. mivxvdi, es niSani iyo. ufalma gza maCvena, madloba ufals. . . mama aRar mesizmreba.
– dabolos, ras daarqmevT leqsebis axal krebuls, romelsac uaxloes momavalSi gamoscemT?
– es siurprizad davtovoT.

