რეზო ვასაძე: ტყე ბიუჯეტის შევსების წყაროდ აქციეს
ოთარ ცინარიძე 599 85 21 14 –
Cveni stumaria ssip `aWaris satyeo saagentos~ mavnebel daavadebaTa winaaRmdeg brZolis samsaxuris ufrosi, soflis meurneobis akademiuri doqtori, saqarTvelos sapatriarqos xiWauris saswavlo universitetis profesori, wmida giorgi mTawmindelis qarTvelologiuri kvlevebis institutis mecnieri muSaki rezo vasaZe.
– umaRlesi ganaTleba voroneJis satyeo teqnikur institutSi miiReT. axla ra urTierToba gakavSirebT im qveyanasa da saswavlebelTan?
– diax, 1983 wels Caviricxe voroneJis satyeo teqnikur institutSi, satyeo sameurneo fakultetze da misi dasrulebis Semdeg momeniWa metyeve inJinris kvalifikacia. es wlebi CemTvis Zalian Zvirfasi da sainteresoa. aqtiurad viyavi CarTuli samecniero konferenciebSi, sportsa da sxva saqmianobaSi. 1986-1987 wlebSi, roca didi areuloba daiwyo ferganaSi da yarabaRSi, studentebs Sorisac erTgvari gaugebari urTierToba Camoyalibda. winadadebiT mivmarTe institutis reqtorats, rom Camoyalibebuliyo institutSi erovnuli sabWo, romelic koordinacias gauwevda sxvadasxva eris studentebs Soris urTierTobebs. Cemi winadadeba moiwones da Seiqmna erovnuli sakoordinacio sabWo, romelsac daaxloebiT ori weli vxelmZRvanelobdi. mravali sxvadasxva erovnebis da Tanamdebobis megobari SeviZine rogorc imdroindeli sabWoTa respublikebidan, aseve sxva qveynebidan, romlebTan erTad vswavlobdi, vmuSaobdi. bevr maTgans Facebook-is meSveobiT dResac vexmianebi. Zalian mwydeba guli, rom qveyanas, sadac me ganaTleba miviRe da axalgazrdobis wlebi gavatare, dRes msoflio okupantad icnobs. okupirebuli aqvs Cemi qveynis 20 procenti, usamarTlo omi gamoucxada ukrainas, umowyalod xocavs mSvidobian mosaxleobas, gaanadgura ukrainis qalaqebi, ekonomika da safrTxe Seuqmna evropisa da baltiispireTis qveynebs, kavkasias da mTel msoflios. institutis damTavrebis Semdeg, voroneJs 1993 wels megobrebis (kurselebis) TxovniT vestumre. ra Tqma unda, institutSic Seviare. leqtor – maswavleblebi, vinc maswavlida, yvela didi simpaTiiT da siyvaruliT Semxvda. aspiranturaSi swavlis gagrZeleba SemomTavazes, magram ukve aRar msurda ruseTSi swavlis gagrZeleba.
– qveynisa da regionisTvis urTules wlebSi satyeo meurneobaSi saqmianobdiT. sazogadoebas kargad axsovs Tqveni principuli brZola arsebuli tyis resursebis SesanarCuneblad.
– gasuli saukunis 90-ian wlebSi qveyanaSi arsebuli qaosi erovnuli meurneobis yvela sferos Seexo da uaryofiTi zegavlena moaxdina qveynis ekonomikaze, kulturaze, sazogadoebis socialur mdgomareobaze. gamonaklisi arc satyeo sfero iyo. ugulebelyofili iyo tyis eqspluataciis wesebi, igi gadaiqca biujetis Sevsebis wyarod. zamTris periodSic ki biujetis Sevseba xe-tyis realizaciis xarjze xdeboda, ramac xeli Seuwyo eroziuli procesebis ganviTarebas da ekomigracias. xe-tyis gaCexvasTan dakavSirebiT, media informacias avrcelebda, ibeWdeboda kritikuli werilebi. . . yvelafers metyeves abralebdnen, magram sazogadoebam kargad icoda, rom am danaSaulis Camdeni maRalCinosnebi, Tanamdebobis pirebi iyvnen an kidev maTi mfarvelobis qveS myofi brakonierebi. bolos wavedi satyeo sistemidan.
– akademiuri doqtoris xarisxis mosapovebeli Tema ra iyo?
– `aWaris wiflis tyis tipebi da biologiuri mravalferovneba~. xelmZRvaneli, aw gardacvlili soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori, profesori merab svaniZe gaxldaT, romelic tyis tipologiaSi saerTaSoriso donezea cnobili. minda visargeblo SemTxveviT da pativi mivago v. gulisaSvilis saxelobis samTo metyeveobis institutis im cnobil mecnierebs, romlebsac didi wvlili miuZRviT Cems mecnierad aRzrda-CamoyalibebaSi: giorgi gigauri, Tengiz uruSaZe, nodar tarasaSvili, jumber lomiZe, Tengiz jafariZe, tariel baxsoliani da sxvebi. ufalma naTelSi amyofos maTi sulebi.
– axla ra keTdeba tyis mavnebel-daavadebebis winaaRmdeg sabrZolvelad?
– ssip `aWaris satyeo saagentoSi~ 2014 wels Seiqmna tyis mavnebel-daavadebebis winaaRmdeg brZolis samsaxuri, romelic koordinacias uwevs aWaris tyis sanitariul mdgomareobas. Suaxevis satyeo administraciis Senobis pirvel sarTulze ganTavsebulia laboratoria, romelic aRWurvilia Tanamedrove xelsawyo-iaraRebiT da mavnebel-daavadebebis drouli gamokvlevis da maT winaaRmdeg brZolis RonisZiebebis gatarebis SesaZlebloba gveZleva. laboratoriaSi gamogvyavs naZvis didi lafanWamiasa da qerqiWamiebis winaaRmdeg sasargeblo mwerebi rizofagusi da formikarusi, aseve, Cveulebrivi anu saWmeli wablis gajansaRebis mizniT Stami, romlis inokulacias vaxdenT bunebaSi infeqciuri sokoTi Cryphonectria parasitica dasaxlebuli wablis qerqis qveS.
– brZolis biologiuri meTodebis danergvaze ras ityviT?
– brZolis biologiuri meTodis danergva Zalze mniSvnelovania. aWaris subtropikul zonaSi arsebuli citrusovanTa plantaciebi TiTqmis sami aTeuli welia jerovnad ar Sewamlula. miuxedavad amisa, citrusebze gavrcelebuli mavneblebis raodenoba, iSviaTi gamonaklisis garda, ar aRemateba mavneobis ekonomikur zRvars, rac im entomofagebis damsaxurebaa, romlebic sazRvargareTis sxvadasxva qveynidan saqarTveloSi aTwleulebis win Semoitanes, aklimatizebulia da gaSvebulia baRebSi. sasaTbure meurneobaSic msgavsi midgomebis danergvas didi praqtikuli mniSvneloba aqvs, raTa SevarbiloT qimiuri pesticidebis gavlena produqciaze da momzaddes fermerebisaTvis praqtikuli rekomendaciebi saTburebSi entomofagebis gamoyenebasTan dakavSirebiT.
– ras miewereba is winaaRmdegobebi, romelic gamxmari wablis merqnis gamota-nas mohyva?
– Cveulebrivi wabli garkveuli subieqturi da obieqturi mosazrebis safuZvelze, XX saukunis 70-ian wlebSi Seitanes `saqarTvelos wiTel wignSi~, rogorc gaqrobis piras misuli saxeoba, riTac gamoiricxa miznobrivi, normaluri satyeo meurneobis warmoeba. dReisaTvis wablis xeebi yvela daavadebulia da gvxdeba rogorc gafantuli, aseve jgufur-adgilobrivi tipis xmoba, magram Cveni dakvirvebiT, es xmeli totebi tydeba da mis nacvlad izrdeba axali, romelic msxmoiarobs, mimdinareobs moTesva da aRmoceneba, nayofi aseve vargisia saWmelad. wabli ibrZvis sicocxlis gadasarCenad da amasobaSi, Sedegsac nawilobriv miaRwia. Tumca drouli da normaluri satyeo sameurneo saqmianobis gatareba aucilebelia. tyis Wra sanitariuli mdgomareobis mizniT, sxva danarCen meTodebs Soris erT-erTia, radgan cocxali organizmis Tvisebaa, daibados, gaizardos, daberdes, mokvdes. am cikls zogierTi cocxali organizmi srulyofilad gaivlis, zogierTi ki romelime stadiaSi daasrulebs sicocxles. mwife da gadaberebul xeebs vegetaciis susti unari axasiaTebs, ver uwevs winaaRmdegobas garemo faqtorebis zemoqmedebas da maTze iolad saxldeba rogorc mavne mwerebi, aseve sxvadasxva saxis daavadebebi. Tu droulad da sworad ar gatarda maT winaaRmdeg brZolis RonisZiebebi da masiuri ganviTarebis saSualeba mieca, maSin maT cocxali organizmisTvis sasikvdilo ganaCeni gamoaqvs.
– samsaxurebriv saqmianobas aqtiurad uxamebT universitetSi muSaobas. ra Temebze migyavT leqciebis kursi?
– profesiiT pedagogi ar var, magram institutis damTavrebis Semdeg uwyvetad vaswavli. jer skolaSi vmuSaobdi rusuli enis maswavleblad, Semdeg ki universitetSi vkiTxulob leqcias Cemi specialobiT: metyeveoba, satyeo taqsacia. saqarTvelos sapatriarqos mxardaWeriTa da dafinansebiT, aseve sxalTis eparqiis mTavarepiskoposisa da wminda abuserisZe tbelis saswavlo universitetis reqtoris, meufe spiridonis, TviT reqtoratisa da leqtor-maswavleblebis iniciativiT da mxardaWeriT, gamoveci wigni `satyeo taqsacia~, metyeve specialistebisTvis da umaRlesi saswavleblis studentebisTvis. madloba minda vuTxra yvelas mxardaWerisa da dafinansebisTvis.
– am etapze tyis resursebis movla, dacva da aRdgena rogor mimdinareobs?
– satyeo sistemis erT-erTi ZiriTadi saqmianoba tyis resursebis movla, dacva da aRdgenaa. swored esaa Cveni funqcia da valdebuleba, rom drouli da sworad gatarebuli RonisZiebebis safuZvelze da Tavdauzogavi SromiT uzrunvelvyoT garemos mravalferovnebis mdgradi SenarCuneba da ganviTareba. aWaris flora metad mravalferovania. swored am gamorCeuli mravalferovnebis gamo, Cveni floristuli raioni bunebis dacvis saerTaSoriso kavSirma msoflios im 34 cxel wertilTa nusxaSi Seitana, romlebic xasiaTdebian yvelaze didi biologiuri mravalferovnebiTa da safrTxeSi myofi xmeleTis ekosistemebis siuxviT. amave dros igi figurirebs msoflios biologiuri mravalferovnebis doniT unikaluri da dacvis saWiroebis TvalsazrisiT prioritetuli 25 regionis nusxaSi. am mdidari mravalferovnebisa da mdgradobis SenarCunebis mizniT, yvelaferi keTdeba ssip `aWaris satyeo saagentoSi~ da municipalitetis satyeoebSi, romelsac sruli mxardaWera aqvs mTavrobis mxridan. saxelmwifo miznobrivi programis farglebSi, 2013-2021 wlebSi, daaxloebiT 1000 heqtar farTobze ganxorcielda tyis bunebrivi ganaxlebis xelSemwyobi RonisZiebebi, xolo ssip `aWaris satyeo saagentosa~ da administraciebis metyeve specialistebis ZalisxmeviT ganxorcielda tyis kulturebis xelovnuri ganaSenianeba 47 heqtar farTobze, sanergeebi da skola-plantaciebi moewyo 12 heqtarze.
– aWaris mTianeTSi Wragauvleli koromebia, magram maTi aTvisebis, gzebis gayvanis nacvlad, grZeldeba Wrebi iseT koromebSi, romlebic turistul lokaciebs ekvris.
– aWaris soflebi jer kidev ar aris gazificirebuli da Sesabamisad, didi moTxovnilebaa saSeSe da samSeneblo xe-tyeze. daaxloebiT 60-70 aTasi kuburi metri moculobis xe-tyes iTvisebs mosaxleoba yovelwliurad da am mizniT mimdinareobs satyeo-sameurneo gzebis mSenebloba. 2013-2021 wlebSi daaxloebiT 240 kilometri axali gzaa gayvanili tyeSi da 1000 kilometrze metia SekeTebuli. rac Seexeba Wragauvlel koromebSi tyekafis gamoyofas, aseTi faqtebi ar dasturdeba, Tu es raime mizeziT ar aris gamowveuli. magaliTad, wels Suaxevis municipalitetis sofel jabniZeebis mimdebare wiwvovan tyeSi saxelmwifo miznobrivi programis farglebSi ganxorcielda sanitariuli Wra, sadac manamde culi ar iyo Sesuli.
– xSirad amboben: xe tyeSia dasacavi. ramdenad marTebulia garemos damcvelTa patrulireba baTumi-axalcixis saavtomobilo magistralis aWariswylis monakveTze?
– tyis dacva mxolod metyevis saqme ar aris, SeuZlebelia, rac naTlad dainaxa sazogadoebam gasuli saukunis 90-ian wlebSi. miuxedavad imisa, rom tyis dacva gamkacrebulia da saxelmwifos mier kanoniT dawesebulia maRali jarimebi, iSviaTad, magram mainc, aqvs adgili bunebrivi resursebis dataceba-dazianebas. mimaCnia, rom sxva Zalovan struqturebTan erTad gdi jerjerobiT, unda arsebobdes.
– axalgazrdobis roli garemos dacvasa da mavnebel-daavadebaTa winaaRmdeg brZolis saqmeSi?
– sityva Camovarda da minda am mtkivneul sakiTxs detalurad Sevexo. qarTveli metyeveebi gansakuTrebiT gamoirCeodnen saerTaSoriso doneze. maTi Teoriuli codna da praqtikuli gamocdileba iswavleboda umaRles saswavleblebSi da inergeboda praqtikaSi. amis mkafio magaliTi araerTia. dRes metyeve specialistebis deficitia saqarTveloSi. profesiiT metyeve entomologs da metyeve fitopaTologs me piradad ar vicnob da arc mgonia, iyos. baTumis saxelmwifo universitetSi ki, sadac satyeo saqmes aswavlidnen, gauqmda. teqnologiur fakultetze iswavleba agroekologia da satyeo saqme, magram diplomSi ar ewereba metyeve, metyeve inJineri da msgavsi. am mizezebis gamo axalgazrdobis roli garemos dacvasa da mavnebel-daavadebaTa winaaRmdeg brZolis saqmeSi ar igrZnoba.
– goderZis alpur botanikur baRs ra momavali aqvs?
– goderZis alpuri botanikuri baRi Tavisi SesaniSnavi panoramebiT – aWaris mTebSi, zRvis donidan 1960 metr simaRleze, goderZis uReltexilidan 3 kilometrze mdebareobs, sadac velurad mozardi 50 ojaxis, 111 gvarisa da 161 saxeobis mcenare da habitatis mravalferovnebaa Tavmoyrili. iqve SexvdebiT tyis mravalsaukunovan namarxs, romelic Cvens warsul istoriaze mogviTxrobs, iqaurobas amSvenebs ulamazesi tbebi, samkurnalo hava, talaxi, veluri fauna. uamravi tu-risti, romlebic didi STabeWdilebebiT brundebian TavianT qveynebSi, aqveyneben statiebs qarTul kulturaze, tradiciebze, aqaur wes-Cveulebebze, bunebis mravalferovnebaze da sxva. es yvelaferi xels uwyobs qveynis ekonomikuri da kulturuli donis amaRlebas, veluri bunebis SenarCunebas da mis mdgradobas. ase rom, goderZis alpur botanikur baRs didi momavali aqvs.
– samTavrobo donezea msjeloba aWaris mTianeTis tyeebis dacul teritoriebad gamocxadebaze. Tqven ra mosazreba gaqvT?
– tyeebis dacul teritoriebad gamocxadeba cudi saqme namdvilad ar aris, magram gaaCnia, ra saxis iqneba: nakrZali, aRkveTili, erovnuli parki da a.S. zogjer, situaciidan gamomdinare, aseTi saxis statuss mosaxleoba TviTon aniWebs araformalurad. magaliTad, beSumis mimdebare tye didi xania araformalurad atarebs kurortis saxels.
– wignis gamocema yvela mecnieris valia. . .
– erTi wigni gamoveciT – `satyeo taqsacia~, romelic iswavleba umaRles saswavleblebSi, meore – `satyeo taqsaciis~ praqtikuli mzad maqvs gamosacemad, romelSic ganxilulia bunebrivi resursebis aRricxvis Tanamedrove meTodebi, Tanamedrove xelsawyo-iaraRebis gamoyenebiT.
– xiWauris universitetis rols rogor afasebT?
– xiWauris universitetis roli didia. man mravali iseTi axalgazrda aRzarda, romlebsac materialuri siduxWirisa da swavlis qiris gadauxdelobis gamo, umaRlesi saswavleblidan ricxavdnen. Semdgom, imeddakarguli da Tavgzaabneuli axalgazrdebi sxva gzas adgebodnen. aq yvela pirobaa Seqmnili imisaTvis, rom iswavlo. xiWauris universitetis kursdamTavrebuli gamoirCeva Tavisi rwmeniT, codniT, samSoblos siyvaruliT, sazogadoebisadmi pativiscemiT. zustad icis sazogadoebaSi qcevis wesebi, codva-madli da zneobrivi normebi.

