“ხსნა ხარისხიანი განათლების მიღებაშია”
ლაშა ხომერიკი 593 50 82 69
yovelgvar kriziss ganaTlebis nakleboba ganapirobebs da masze zrunva amJamad yvelaze aqtualuri da aucilebelia, xsna, sworedac rom, xarisxiani ganaTlebis miRebaa, wigni ki amis sawindaria. ase fiqrobs da wignis propagandisTvis mizanmimarTulad irjeba novatori pedagogi da poeti eka WiTava. mSvenieri kolxi qalbatoni, romelic Tavis moswavleebs wignis did sikeTes aziarebs da ara marto maT. ekas mier dafuZnebul saganmanaTleblo literaturuli jgufi `wignipedia~ aTasobiT wevrs iTvlis da dRiTi dRe izrdeba maTi raodenoba. `wignipedia~ ganuxrelad zrunavs mkiTxvelTa wignierebis amaRlebisTvis, sagangebod SerCeuli avtorebi da teqstebi amis dasturia. farTo Tvalsawieris, erudirebuli da kreatiuli eka WiTava dRes gazeT `aWaris~ stumaria.
– Semoqmedi pedagogi – am tituls karga xania flobT, bolo dros ra Seemata Tqvens statuss?
– 12 welia pedagogad vmuSaob. am wlebis ganmavlobaSi sul profesiul zrdaSi var. bavSvebTan gaucnobiereblad muSaoba saxifaToa. maT xelSia momavali, ris gamoc did pasuxismgeblobas vgrZnob. ganaTlebis saministros mier dadgenili gamocdebi warmatebiT Cavabare da Semdegi etapisTvis vemzadebi.
– axlaxan, `saqarTvelos poetebma~ Tavis literaturul saitze vrceli adgili dagiTmoT. iq gamoqveynebul Tqvens leqsebs mravali gamoxmaureba mohyva. Tqveni poeziis saxismetyveleba yuradRebas ipyrobs, SeZeliT TviTrealizacia, sakuTari samyaros gamoxatva ise, rogoradac gsurT?
– CemTvis es siurprizi iyo da Zalian gamixarda, radgan literaturuli gverdebis yuradRebiT ar var ganebivrebuli. Cemi poeturi samyaro gardatexis etapzea. minda mqondes Cemi poeturi saxe da individualizmi. vfiqrob, poeti sakuTar Sinagan samyarosa da gancdebs ise originalurad unda aJRerebdes, ise TavisTavad, rom iq `sxva~ ar unda yvirodes.
– samyaro Tavisi sakraluri eniT gvesaubreba, poeti ki am enis upirvelesi aRmqmeli da mTargmnelia. am gavrcelebul azrs bevri eTanxmeba, Tqven?
– yvela adamianSi arsebobs raRac sakraluri, radgan Tavad flobs samyaros. poets ar unda SeeZlos simarTlisTvis Wrilobis miyeneba. Secdoma adamianuria, magram poetis suli usazRvro sindisis qenjnis gareSe ver iRebs Secdomas.
– feisze `wignipedias~ roca qmnidiT, fiqrobdiT, rom aseTi popularuli gaxdeboda.
– gverdis Seqmna advilia, magram rTuli yofila misi saWiro adamianebiT dakompleqteba. cxadia, rom Cven irgvliv ufro meti wers, vidre kiTxulobs, rac codnis xarisxze pirdapir axdens gavlenas. saucxoo masalas cota mkiTxveli hyavs. amas imiT vxsni, rom saazrovno masala uinteresoa, sWirdebaT mzamzareuli, yalbi emociebis momgvreli masala.
– sagulisxmoa, rom Tqven im iSviaT mwignobrebs miekuTvnebiT, ucxoel mweralTa wakiTxva dedanSi rom SeuZliaT… romel mweralsa da wigns gamoarCevdiT am etapze, sainteresoa Tanamedrove avtorTa nawarmoebebi, xom ar apirebT TargmnoT romelime?
– vkiTxulob inglisur da amerikul poezias, aseve, minda daveuflo Targmnis xelovnebas. Targmnili maqvs maia enjelous ramdenime leqsi, Tumca dRis Suqze jer ar gamomitania. swored amerikulma Tanamedrove poeziam moaxdina gardatexa Cems SemoqmedebaSi.
– wignma fiqri unda gaiZulos, misi wakiTxvis Semdeg guli unda dagwydes, rom ukve dasrulda es SesaniSnavi procesi. da mainc ra aris misi umTavresi funqcia Tundac am etapze, cifrul epoqaSi gadasvlisas?
– wigni saimedo megobaria. me piradad misi wyalobiT vgrZnob, rom cocxali var. cifrulma teqnologiam ganviTarebis ra niSnulsac ar unda miaRwios, wigni Seucvlelia. masTan Sexebas da urTierTobas sulieri komforti moaqvs.
– literaturuli gemovnebis CamoyalibebaSi ra funqcia ekisreba skolas da Tavad Tqven, moswavleebSi rogor zrdiT da aviTarebT am unars?
– ra Tqma unda, didi roli eniWeba skolas, maswavlebels. meti RonisZieba da mkiTxvelTa ufro farTo wre gvWirdeba skolebSi, raTa bavSvebSi Tavidanve Cainergos wignis siyvaruli. mixaria, rom skolaSi SevZeli mkiTxvelTa klub `wignipedias~ Seqmna romelsac Cemi erT-erTi moswavle mariam gvasalia xelmZRvanelobs. gonieri, wignieri da pasuxismgebliani moswavlea, masze did imedebs vamyareb.
– `wignipediaSi~ did adgils uTmobT rogorc qarTvel, ise ucxoel mwerlebs, TavianTi SemoqmedebiT sayuradReboni rom arian, ufro metad ki aqcents Tavisuflebasa da samarTlianobaze akeTebT. es erTgvarad Tqveni moqalaqeobrivi, adamianuri poziciis gamoxatulebaa, ara?
– sworad SeginiSnavT, es Cemi mudmivi poziciaa. veTayvanebi yvelafer marTals, bunebrivs, Tavisufals da naTels. ar vurTierTob adamianebTan, romlebsac mxolod zedapirulad surT samarTlianoba, Sinaganad ki borotebiT ixrwnebian. Semoqmedis cxovreba unda anaTebdes sulierebiT da maRali zneobiT. sakuTari gverdi imisTvis Sevqmeni, rom sazogadoebrivi cnobierebis amaRlebaSi mec mimiZRodes mcire wvlili.
– `gulis sisavsebr metyvelebs piri~ – aforizmad qceul am Segonebas Cveni realobac adasturebs, roca gulsavseni lamazad metyveleben da gulcarielni – piriqiT, lamis wagvlekos skarbezulma metyvelebam… am senis gansakurnad ra unda viRonoT da rogor?
– sazogadoebis garkveulma nawilma sibnelidan ver amoyvinTa. ver Seicvala sasikeTod bevri ram. ar vici, ram ganapiroba Cveni azrovnebis ase daavadeba. adamianebi ar vukvirdebiT sakuTar Tavs, ar vswavlobT da ar vTanamSromlobT sakuTar TavTan. sakuTar naklovanebebs vamarTlebT da viyvarebT, amis Sedegi ki qmnis aseT arasaxarbielo fons. Cems moswavleebs mudam STavagoneb, rom cxovreba arc kargia da arc cudi. mTvaria, rogor gamoviyenebT mas da ra mimarTulebiT gavuZRvebiT Tavs. erTaderTi xsna isev xarisxiani ganaTlebis miRebaSia da es ufro xelmisawvdomi unda gavxadoT.
– Cven sociumSi vcxovrobT, amdenad, urTierTobis kultura aucilebelia, romlis ganmsazRvrelia emociuri inteleqti, anu droeba iTxovs emociuri inteleqtis ganviTarebas… rodis da rogor unda ganuviTardes bavSvebs es unari, ufro qmediTi Sedegebi rom miviRoT?
– diax, emociuri inteleqti aucilebelia kritikuli azrovnebisTvis. ra Tqma unda, emociebi adamianTa ganuyofeli nawilia da ver SeizRudeba, Tumca mas sWirdeba TviTkontroli. bavSvebs unda davexmaroT emociebis TviTregulaciaSi. jer sakuTari emociebis miReba unda SevaZlebinoT, Semdeg maTi Seswavla da gamoxatva. bavSvis emociebi ar unda daiTrgunos dasjiT. aucilebelia, davexmaroT gamoxatvis formis gaazrebaSi. es exeba rogorc maswavlebels, aseve mSoblebs.
– ras niSnavs kargi mkiTxveli mwerlisTvis da zogadad, rogoria qarTveli Tu ucxoeli mkiTxveli?
– umetes SemTxvevaSi qarTvel mkiTxvels teqstze metad avtori ainteresebs. civi gonebiT iSviaTad kiTxuloben. mxolod emociebiT mihyvebian wigns. daskvnac yovelTvis piradi imijis meSveobiT gamoaqvT. ucxoeli mkiTxveli, vfiqrob, piriqiTaa.
– dro, dro aRniSne – Tqveni reaqcia am frazaze . . .
– dro yvelaze Zvirfasia da rogorc yvela, mec mis mdinarebas ver vgrZnob. rogorc goeTem gviTxra: `yovel wams usasrulo mniSvneloba aqvs~. menaneba rogorc Cemi, aseve yvela adamianis usargeblod daxarjuli dro, dro, romelSic ver vxarobT da ver vgrZnobT axalgazrdul suls.
– umTavresi, Cvens adamianobas rom gansazRvravs . . .
– suliereba, xasiaTi, zne-Cveuleba . . . araferia albaT simarTlis siyvarulze zneobrivi. ra Tqma unda, sikeTec da samarTlianobac damarcxebula, Tumca amis gamo zurgi ar unda SevaqcioT. mTavari principia – araviTar SemTxvevaSi ar dagvimsgavson borotebma da flidebma.
– natvra da ocneba, romelic mudam gaxlavT da gsurT, rom axdes . . .
– rac Tavi maxsovs, sul Cveni qveynis damSvidebas da wesrigSi moyvanas vnatrob. vbrazdebi fsevdopatriotebze. mimZims am daclili da gapartaxebuli qveynis yureba. vocnebob, Cawynardes es damayruebeli qaosi mTel dedamiwaze da yvelgan simSvidem daisadguros.
– rogor warmogidgeniaT momavali, Tundac naxevari saukunis Semdeg . . . romelSic cxovreba mogiwevT Tqven da Tqvens moswavleebs?
– im imediT var, rom raRac Seicvleba sasikeTod da axalgazrdebs aqedan gaqceva ar moundebaT. Wkvianma, ganaTlebulma da gonierma axalgazrdobam unda SeZlos qveynis daxsna savalalo mdgomareobidan.
– kiTxva, romelic mudam Tan gdevT da pasuxi?
– arsebobs kiTxvebi, romelTa pasuxebi jer ar mipovia. mudam vfiqrob, sad iwyeba da sad mTavrdeba adamiani – am samyaros yvelaze amoucnobi fenomeni?

