როცა ბავშვი გიყვარს…
ხატია იაშვილი 555 18 48 88 –
Cveni gazeTis stumari metyvelebis Terapevti mariam vasaZea. bevrisTvis es saxeli da gvari ukve nacnobia imis miuxedavad, rom qalbatoni mariami am profesiiT arcTu ise didi xania, rac muSaobs. yofilma pedagogma pandemiis periodSi axal sferoSi gadawyvita Zalebis mosinjva da warmatebasac miaRwia. dRes igi `irma xviCias reabilitaciis centrSi~ muSaobs.
– qalbatono mariam, upirvelesad, Cvens mkiTxvels gaacaniT Tavi.
– 2010 wels warCinebiT davasrule axalSenis #№1 sajaro skola. 2011 wels Caviricxe baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi, dawyebiTi pedagogis fakultetze. am drois ganmavlobaSi monawileoba miviRe sxvadasxva konferenciaSi da araerTi warmatebuli referatuli naSromisTvis gadmomeca sertifikatebi da diplomebi. 2015 wels warmatebiT davamTavre universiteti da momeniWa bakalavris xarisxi. 2017 wels muSaoba daviwye mosamzadebel centr `Ti-eqs-ji baTumSi~ dawyebiTi pedagogis poziciaze. oTxwliani nayofieri muSaobis Sedegad, gadmomeca sertifikati, rogorc wina saskolo mosamzadebeli jgufis da saskolo jgufebis mSromel da warmatebul pedagogs. 2021 wels gaviare treningi `biznessistemaSi arsebuli logopediis~, aseve, zogadi bavSvTa fsiqologiisa da inkluziuri ganaTlebis Semswavleli kursebi. warCinebiT dasrulebisaTvis gadmomeca umaRlesi kategoriis orenovani sertifikati. 2022 wels, saganmanaTleblo centr `logosSi~ gaviare logopediis – metyvelebis Terapevtis sruli kursi da momeniWa umaRlesi kategoria logopediis dargSi. 2022 wlis 5 aprils, muSaoba daviwye `irma xviCias reabilitaciis centrSi~ – metyvelebis Terapevtad, amave wels TbilisSi gaviare enisa da metyvelebis Terapiisa da logopediis 60-saaTiani trening-kursi, monawileoba miviRe da warCinebiT davasrule enisa da metyvelebis Terapiisa da logopediis 35-saaTiani saswavlo praqtikuli kursi.
– warmatebulma pedagogma ratom gadawyviteT logopedoba?
– dRes msgavsi saxis problemebma metad iCina Tavi sazogadoebaSi, amitomac avirCie logopedoba, momaval Taobas davexmarebi metyvelebis dawyebasa da mis sworad formireba-ganviTarebaSi, miT umetes, rom Cems specialobasTan – pedagogikasTan, pirdapir kavSirSia.
– rTulia msgavsi problemis bavSvebTan muSaoba?
– roca bavSvi giyvars, rTuli da dauZleveli araferia. Tumca gvxvdeba dabrkolebebic, romelic Sedegis miRwevas sakmaod arTulebs. es aris qceviTi normis darRveva, smenis, yuradRebis, komunikabelurobis nakleboba/darRveva, nevrologiuri problemebi. jer qcevis, smenisa da yuradRebis problemis gadaWris gzebze vmuSaobT, ufro sworad, muSaobs fsiqologi da Semdeg erTveba metyvelebis Terapevti, aris SemTxveva, roca paralelur reJimSi vmuSaobT, gaaCnia, ra da rogori saxis sirTule aqvs pacients.
– ra asakidan SeiZleba mSobeli mixvdes, rom mis Svils logopedi sWirdeba?
– zogadad, rodesac bavSvi ibadeba, swori ganviTarebis dinamikas unda mihyvebodes, am ganviTarebaSi mSobels ar unda gamoeparos arcerTi wvrilmani. daviwyoT iqidan, rom bavSvis fsiqikuri ganviTareba iwyeba dabadebis pirvelive dReebidan. misi metyvelebis Camoyalibebis procesi damokidebulia normalur sametyvelo garemoze, aRzrdasa da ganviTarebaze. amitom didi mniSvneloba aqvs misi ganviTarebis periods. 0-dan 6 Tvemde, romelic iTvleba metad mgrZnobiare periodad. pirvel sensitivur fazaSi, erTi Tvis bavSvi tuCebis win wamoweviT an gaRimebiT reagirebs nacnob, alersian xmaze. saintereso faqtia, rom bavSvi adamianis xmaze ufro swrafad reagirebs, vidre mJRer saTamaSoebze. 1-Tvidan 3-Tvemde bavSvi aqtiurad reagirebs mxedvelobiT da smeniT gamRizianeblebze, stabilizdeba Rimili. 3-Tvis asakSi iwyebs sicils, gamoscems bgerebs. am periodSi sametyvelo aparati aqtiurad emzadeba bgerebis warmoTqmisTvis, metyvelebis pirveli saxmo reaqciebia tirili, yvirili, zogierTi xmovnis wamoyvireba da RuRuni. 4-Tvis asakSi yalibdeba taqtiluri SegrZnebebi. bavSvi TiTebiT sinjavs da xels avlebs sabnis kideebs. 6 Tvis bavSvis normaluri fsiqikuri ganviTarebis maCvenebelia dedis cnoba, nacnobi da ucnobi adamianebis garCeva. am asakSi xdeba saTamaSoze fiqsacia da Tvalis gayoleba mis moZraobaze, xelis gawvdena, wavleba da pirSi Cadeba. am moZraobebs Tan unda axldes emociuri reaqciebi: gaRimeba, saxis SeWmuxvna, moRuSva. am asakSi intensiurad viTardeba saxmo reaqciebi. RuRunisas Cndeba axali xmovnebi da Tanxmovnebi. bavSvi iwyebs xmis tonis varirebas, titins. SeimCneva saartikulacio organoebis xSva, titini TandaTan mdidrdeba axali bgerebiTa da marcvalTa rigiT: ba-ba-ba, ta-ta-ta, da-da-da da sxva. ase rom, bavSvis RuRuni da titini janmrTeli metyvelebis safuZvelia, romelic TvalTaxedvis aredan ar unda gamogvrCes. 9-Tvis bavSvi iwyebs ufrosebTan JestebiT urTierTobas. iwevs xelebs sagnebisa da mSoblebisaken, rac gamoxatavs Txovnas, miawodon sagani an aiyvanon xelSi. am periodSi bavSvis jansaRi metyvelebis da fsiqikuri ganviTarebis mniSvnelovani maCvenebelia aqtiuri titini. saartikulacio aparati am periodSi iwyebs aqtiur funqcionirebas, amitom titins didi mniSvneloba aqvs misi Semdgomi formirebisaTvis, romelic mSoblebs ar unda gamogveparos. gogonebi metyvelebas iwyeben 8-9 Tvidan, biWebi – 1 wlidan an mogvianebiT. 1 wlis bavSvis leqsikuri maragi unda Seadgendes 2-3 sityvidan 10-15 sityvamde. yvela is sagani, romelic ipyrobs bavSvis yuradRebas, unda dasaxeldes xmamaRla, mkafiod. wlinaxevris asakSi bavSvis aqtiuri leqsikoni Seicavs daaxloebiT 50-70 sityvas. 2 wlis bolosTvis bavSvis leqsikuri maragi unda Seadgendes 100-dan 300 sityvamde. amitom, wlinaxevridan an ori wlisaTvis bavSvis leqsikuri maragi Tu am cifrebis SualedSi ar eqceva, unda vivaraudoT, rom mas metyvelebis Terapevti esaWiroeba, Tumca umniSvnelovanesia, bavSvi nevrologs vaCvenoT. 3-4 wlis bavSvis aqtiuri leqsikoni unda Seicavdes 1500-mde an cota met sityvas. 5 wlis bavSvis leqsikuri maragi ivseba 2500-dan 3000-sityvamde, rac maT azris zustad gadmocemis saSualebas aZlevs. 5-dan 6-wlamde periodSi SeimCneva hipersensitiuri periodi, rodesac intensiurad xdeba Sinagani metyvelebis gadasvla garegan metyvelebad. am periodSi SeiZleba moxdes sametyvelo sunTqvis, igive fonaciis darRveva imis gamo, rom bavSvs uWirs winadadebis gramatikulad gaformeba. metyvelebis mimarT gazrdilma moTxovnilebam da fsiqikurma stresma SeiZleba gamoiwvios enabluoba, rasac Cven logonevrozs vuwodebT. Tu bavSvi adreul asakSi daeufleba leqsikasa da sintaqss, Sedegebi gacilebiT ukeTesi iqneba, azrovnebis procesi ki naklebad xarveziani. am yvelafridan gamomdinare, bavSvTa ganviTarebis arcerTi periodi ar unda gamogveparos, raTa mogvianebiT ar miviRoT cudi Sedegi, rasac metyvelebis ganviTarebis Seferxeba ewodeba. konkretul asaks ver davasaxelebT, Tumca wlinaxevridan an ufro, ori wlis asakidan, aqtiurad da fxizlad unda iyos mSobeli.
– metyvelebis darRvevebis dros ra meTodiT muSaobT bavSvebTan da ZiriTadad, ra droSi aRwevT Sedegs?
– rac Seexeba muSaobis xerxebsa da meTodebs, gaaCnia, ra problemiT mogvmarTavs mSobeli. aris metyvelebis darRvevis ori forma – martivi da rTuli. Tu bavSvi aris tipuri ganviTarebis dislaliki, magram gamoixateba artikulatorul- fonematuri dislalia, aq sakmaod xangrZlivi Sromaa saWiro. Tumca, bavSvi rodesac tipuri ganviTarebisaa, qceva ki Cveulebriv, mowesrigebuli, SedarebiT martivad gebulobs specialistis mier miTiTebul instruqciebs, rac met-naklebad amartivebs muSaobas. aseT bavSvebTan vmuSaobT Semdegnairad: sruldeba piris Rrus saartikulacio varjiSebi, saWiroebis SemTxvevaSi, masaJTan erTad, romelic exmareba enis kunTebis da, zogadad, saartikulacio aparatis organoebis – tuCebis, enis, sasis, loyebis damuSavebas. Tu daWimulobaa, unda moixsnas Sesabamisi varjiSiTa da masaJiT, Tu piriqiT, modunebaa, aqac Sesabamisi varjiSi da masaJia saWiro. aris sxva saxis darRvevebic, romlis drosac gardauvalia masaJis gakeTeba, Tundac salivaciis, logonevrozisa da dizarTriis dros. Tuki saqme gvaqvs atipuri ganviTarebis bavSvTan, sadac metyvelebis deficiti, arakomunikabeluroba, motoruli da sensoruli unarebis daqveiTeba/darRvevaa da ase Semdeg. ra Tqma unda, es Zalian did drosa da Zalisxmevas saWiroebs, magram erToblivi multidisciplinuri gundi swored imazea orientirebuli, rom imuSaos xarisxianad, Tavdauzogavad, raTa rac SeiZleba mokle droSi miiRos maqsimaluri Sedegi, Tumca, yvela bavSvis SesaZlebloba individualuria da imis prognozireba, rom erT-xuT TveSi an erT welSi miaRwev Sedegs, Zalian Znelia.
– iqneb samomavlo gegmebic gagvimxiloT?
– vapireb, gavagrZelo muSaoba metyvelebis darRvevis mqone bavSvebTan anu metyvelebis Terapevtad, paralelurad, minda gaviaro specpedagogis mosamzadebeli treningkursi, romelic kidev ufro damexmareba msgavsi problemebis bavSvebTan muSaobaSi. samomavlod ki minda gavxde sertificirebuli pedagogi da am yvelaferTan erTad, skolaSi muSaobac SeviTavso.