მთავარი პრინციპი – საჯაროობა
ëàïî úòíïîòûå 599 85 21 14 –
gaimarTa qedis municipalitetis sakrebulos morigi sxdoma. sakrebulos wevrebisa da damswre sazogadoebis winaSe SarSan gaweuli saqmianobis angariSi waradgina qedis municipalitetis merma roland beriZem
rogorc man Tqva, am periodSi meriis saqmianobis ZiriTadi principebi iyo: organizaciuli saqmianobis sajarooba; adamianebis keTildReobaze zrunva; maTi uflebebis dacva; meriis servisebSi moqalaqeTa CarTulobis gaumjobeseba; TviTmmarTvelobis sferoebis efeqturi marTva; krizisuli situaciebidan Tavis organizebulad daRweva.
aRiniSna, rom meria, TviTmmarTvelobis sxva organoebi ganvlil periodSi ucxoel partniorebTan TanamSromlobdnen. aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos Tavmjdomare daviT gabaiZesTan erTad, roland beriZem xeli moawera poloneTis respublikis qalaq bardos xelmZRvanelobasTan urTierTTanamSromlobis memorandums. meri aseve imyofeboda portugaliaSi, evrokavSiris mier dafinansebuli asociacia `anikas~ proeqtis `samoqalaqo sazogadoebis gaZliereba, socialuri momsaxureba ganviTarebisaTvis~ farglebSi. aRsaniSnavia, rom `anikam~ qedaSi ramdenime socialuri programa ganaxorciela.
meris pirveli moadgile imeda vasaZe TurqeTis respublikis qalaq inegolSi imyofeboda vizitiT. delegaciis wevrebTan erTad, kavkasiis xalxTa folkloris festivalSi monawileobda. iq qeda da inegoli damegobrdnen.
xeli moewera mcire da saSualo mewarmeobis ganviTarebis asociacia MEDA-sTan urTierTTanamSromlobis memorandums. qeda maspinZlobda G
-is warmomadgenlebs – akbar mohabatis da mowveul eqspert peter langis. aseve, qedas stumrobdnen polonelebi, iaponiis elCi saqarTveloSi imamura akira, romelmac municipalitets saCuqrad eleqtromikroavtobusi gadasca.
sajarooba, meriasTan moqmedi komisiebisa da sabWoebis saqmianobis gacnoba iyo da rCeba mTavar principad. moqalaqeebisTvis, arasamTavrobo organizaciebisa da masmediis warmomadgenlebisTvis xelmisawvdomi iyo binebis gamanawilebeli, prioritetebis, sakonkurso komisiebis, samoqalaqo mrCevelTa sabWos, monawileobiTi biujetis sabWosa da mudmivad mcxovrebi piris statusis miniWebis, Sewyvetis, SeCerebisa da aRdgenis mizniT meriis saTaTbiro organos sabWos muSaoba.
sxdomaze mTavari aqcenti gadaitanes municipalitetis mTavari safinanso dokumentis – biujetis dagegmarebasa da mobilizebuli Tanxebis miznobrivad gamoyenebaze. SarSan 4,3 milioni lariT gazrdili biujetiT – 21,7 milioni lariT imuSaves. es Tanxa mimarTuli iyo infrastruqturul proeqtebze, turizmis ganviTarebaze, skolamdeli ganaTlebis xelSewyobaze, janmrTelobis dacvasa da socialur uzrunvelyofaze, kulturis, sportis, axalgazrdobis sferoebis xelSewyobaze.
regionSi qeda pirveli municipalitetia, sadac monawileobiTi biujetis farglebSi 1,5 milioni laris proeqtebi ganxorcielda. aman erTxel kidev warmoaCina samarTlianoba, efeqturoba da sajarooba, marTvisadmi inovaciuri midgomebi.
SarSan kapitaluri proeqtebi iyo: sagzao infrastruqtura, garemos dacva, keTilmowyobis, mewyersawinaaRmdego RonisZiebebi, wyalmomaragebis uzrunvelyofa, romlebzec Sesabamisad – 1,6 mln; 1 mln; 1,9 mln; 932 aTasi da 455 aTasi lari daixarja.
merma CamoTvala mniSvnelovani infrastruqturuli proeqtebi, kerZod, daiwyo dandalos administraciul erTeulSi arsebuli kulturis saxlisa da administraciuli Senobis remonti, aseve, daba qedaSi rusTavelis quCis mimdebare nawilis keTilmowyoba, daba qedaSi mravalfunqciuri Senobis mSenebloba, SekeTda zvaresa da pirveli maisis pirveladi jandacvis centrebis Senobebi, sofel kvaStasa da zeda maxunceTSi moewyo sportuli minimoednebi, moednebi aseve gakeTda daba qedaSi – abuserisZe tbelis quCis mimdebared. sofel gegeliZeebSi, fridon xalvaSis saxl-muzeums Cautarda remonti da aRiWurva inventariT. SekeTda sasmeli wylis sistemebi dabasa da rig soflebSi.
asamde proeqti ganxorcielda `soflis mxardaWeris programis~ farglebSi. prioritetebis gansazRvris mizniT, soflebSi mekomurTa krebebi Catarda. mosaxleobam mobilizebuli Tanxebi metwilad, gare ganaTebisa da gzebis keTilmowyobis samuSaoebze gadaanawila. programis biujeti 750 aTasi lari iyo. sofeli agara im dasaxlebebis ricxvSia, romelsac mewyruli procesebi yvelaze metad awuxebs. regionaluri biujetidan mobilizebuli TanxiT saimedo teritoriaze 20 ojaxisTvis gankuTvnili socialuri saxlis mSenebloba dasrulda da 20 ojaxi sacxovrebeli binebiT dakmayofilda. soflebis, dabis keTilmowyobis farglebSi atraqcionebi da trenaJorebi SeiZines da daamontaJes.
aWaris saavtomobilo gzebis departamentis biujetidan mobilizebuli TanxiT dasrulda merisi-namonastrevis da turistuli mniSvnelobis 2,2 kilometri saavtomobilo gzebis sareabilitacio samuSaoebi. Zveli sacxovrebeli saxlebis axali saxlebiT Secvlis programiT, 3-ma ojaxma sayofacxovrebo pirobebi gaiumjobesa.
municipalitetis sakuTrebaSi daregistrirda 37 erTeuli qoneba. asi erTeuli qoneba sxvadasxva uwyebas gadaeca. 63 erTeuli sarwyavi arxi aWaris avtonomiuri respublikis Sesabamis samsaxurs gadaeca movla-Senaxvis mizniT. 3 saeqimo ambulatoria saxelmwifo sakuTrebaSi gadavida, xolo 7 ambulatoria, 2 wlis vadiT sargeblobis uflebiT, samedicino holdings gadaeca. 4 erTeuli qoneba kerZo sakuTrebaSi gaiyida.
SarSan Sesyidvebis saerTo moculobam 10 milionamde lari Seadgina. eleqtronul sistemaSi saboloo statusi 164 eleqtronul konkurss mieniWa. sakonkurso procedurebiT gamartivebuli Sesyidvebis wesiT 48 xelSekruleba gaformda. sul 2022 wlis ganmavlobaSi Sesyidvebis Taobaze 249 xelSekruleba gaformda, 37 konkursi ar Sedga, 2 Sewyvites da 10 uaryofiTad dasrulda.
qarTuli jaris Sevseba, rezervistebis gadamzadeba isev rCeba meriis, TviTmmarTvelobis sxva organoebis mTavar mimarTulebad. samxedro savaldebulo samsaxuris gasavlelad 47 wvevamdeli Cairicxa. 2005 wels dabadebuli 142 Wabuki samxedro aRricxvaze aiyvanes, 51 moqalaqe rezervSi Cairicxa.
20-mde RonisZieba mieZRvna qalTa socialur-ekonomikur gaZlierebas. adgilobrivi TviTmmarTvelobis asociacia `nalas” mier gamocxadebul konkursSi qedis municipaliteti dajildovda nominaciaSi: `genderuli Tanasworobis xelSewyoba da genderulad mgrZnobiare municipaluri servisebis ganviTareba~.
roland beriZem miRwevebze saubrisas aRniSna, rom qedeli SoTa fartenaZe Tavisufal WidaobaSi, 61 kg woniT kategoriaSi, saqarTvelos Cempioni gaxda. qedis municipalitetis meriam mas fuladi jildo gadasca.
meti datvirTva da Sinaarsi SeiZina saxalxo dResaswaulma `Semodgoma qedaSi~ da Rvinis festivalma. maT organizebulad Catarebas 31 aTasi lari moxmarda. `SuamTobis~, `qalTa kvireulis~ dReebSi ramdenime RonisZieba gaimarTa. municipalitetis xelmZRvaneloba aqtiurad iyo CarTuli saRvTo dResaswaulebis gamarTvaSi. meriis dafinansebiTa da mxardaWeriT, or nawilad gamoica istorikosisa da publicistis Salva abaSiZis wigni `dedao – Cemo qedao~.
qedis sasporto skolasTan jansaRi cxovrebis wesis danergvis mizniT, administraciuli erTeulebis mixedviT bavSvTa da mozardTa safexburTo jgufebi Seiqmna. qedaSi gogonaTa safexburTo gundi moqmedebs. pirvel turnirSi qedis sasporto skolis moxaliseTa gundma gaimarjva. qarTul WidaobaSi, sxvadasxva asakobriv jgufSi, qedas 4 Cempioni hyavs. TbilisSi gamarTuli saqarTvelos 29-e Cempionatze kikboqsingSi samma qedelma pirveli adgili daikava.
bolo wlebSi qedis kulturis centrTan arsebuli folkloruli ansamblebi, sasoflo kulturis saxlebTan moqmedi vokaluri da qoreografiuli jgufebi, folkloruli tradiciebis SenarCunebisa da gamravalferovnebisTvis aqtiurad muSaoben. kulturis centrTan arsebuli qoreografiuli ansambli `beTlemi~ kabadokiaSi gamarTul simRerisa da cekvis msoflio festivalSi monawileobda. qedis kulturis centrma qarTul-polonur festivals umaspinZla, romelzec gamodiodnen poloneTis respublikis qvemo sileziis vokaluri ansambli `heiSovina~, aWaris saxelmwifo vokaluri ansambli `baTumi~, qedis kulturis centrTan arsebuli ansamblebi `elesa~, `iagundi~, `beTlemi~, folkloruli bendi da momRerali irina devaZe.
TbilisSi gamarTuli folkloris saerTaSoriso festivalis `art-genis~ monawile iyo folkloruli ansambli `iagundi~. aWaris ganaTlebis, kulturis da sportis saministros organizebiT baTumis saxelmwifo musikalur centrSi gamarTul RonisZiebaze, nominaciaSi – `wlis folkloris Semoqmedi~, lotbari, ansambl `elesas~ xelmZRvaneli irakli sirabiZe dajildovda.
saqarTvelos folkloris erovnul festivalze, romelic mieZRvna saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia II-is dabadebis 90 da intronizaciis 45 wlisTavs, qedis municipalitetis kulturis centrTan arsebul qoreografiul, vokalur ansamblebs, individualur Semsruleblebs fuladi jildoebi gadaecaT.
amoqmedda sami axali programa: 18 wlamde asakis SSm pirTa movlis saWiroebisaTvis finansuri daxmarebis uzrunvelyofa; stiqiiT dazaralebuli ojaxebisTvis binis qiris gacema; martoxela statusis mqone pirebis finansuri daxmareba. 14 socialuri da jandacvis programa ganxorcielda, romlis saerTo Rirebuleba TiTqmis erTi milioni laria. socialurad daucvelTa ufaso kvebiT uzrunvelsayofad 30,7 aTasi lari daixarja. 71,7 aTasi lari moxmarda veteranTa ukvdavyofis, saritualo momsaxurebis, sadResaswaulo dReebis organizebisa da daxmarebis programas. 4 da metSvilian ojaxebze 100,5 aTasi lari gaica erTjeradi daxmarebis saxiT. 99,4 aTasi lari moxmarda sacxovrebel saxlebze amortizebuli saxuravebis Secvlas. 191,2 aTasi laria gawerili ambulatoriuli momsaxurebis programisTvis, soflad mcxovrebTa samedicino momsaxurebisaTvis – 153,4 aTasi lari, operaciuli mkurnalobis TanadafinansebisTvis – 88,9 aTasi lari.
meris angariSTan dakavSirebiT, sakrebulos wevrebma mosazrebebi gamoTqves da igi cnobad miiRes.

