,,სულის წიაღში მირონივით იხარშება ლექსი”
äïøï õëèåîòêò 593 50 82 69 –
warmatebuli da nayofieri Semoqmedi, gulwrfeli da sikeTiT savse, empaTiuri da guliTadi adamiani – ase axasiaTeben poet fiqria CubiniZes ara marto kolegebi, aramed yvela, vinc icnobs. es axalgazrda qalbatoni ramdenime welia, Tavisi SemoqmedebiT yuradRebas ipyrobs. misi leqsebi araerT periodul gamocemaSi ibeWdeba, monawileobs literaturul SexvedrebSi, 2020 wels qristianuli poeziis festivalSi gaimarjva, amave wels moipova 2020 wlis elitaruli poetis tituli, avtoria leqsebis ori krebulisa, axali krebuliT `lirikuli foliantebi~ male warsdgeba mkiTxvelis winaSe. wignis redaqtoria cnobili literaturaTmcodne soso sigua, rac ukve mianiSnebs, rom wignis furclebidan namdvil poezias veziarebiT. dRes qalbaton fiqrias araerT saintereso sakiTxze vesaubrebiT.
– roca pirveli leqsi dawereT. . . dRe, romelic leqsad gadmoiRvara. . . da Semdeg, rogor warimarTa Tqveni SemoqmedebiTi cxovreba?
– poezias bavSvobidan veziare, Tumca sxva rakursiT, saskolo konkursebze mxatvrul kiTxvaSi viRebdi monawileobas, artistulad vkiTxulobdi sxvadasxva poetis leqsebs da imdenad Rrma gancdebSi Sevdiodi, rom mere ama Tu im poetis, mTeli Semoqmedebis wakiTxvis survili miCndeboda. ase nel-nela vecnobodi poezias, poetur Sedevrebs. werac skolis asakSi daviwye, Tumca am periods seriozulad ver ganvixilav. is leqsebi primitiuli iyo, pirvelad saxumaro leqsebs vwerdi, xan maswavlebelze, xan deputatze, xan Tanakurselze da a.S. `penso gayinulaSvilis~ fsevdonimiT satirul leqsebs vaqveynebdi raionul gazeTSi, rasac didi xalisi mohqonda CemTvisac da mkiTxvelisTvisac. erTi sityviT, ase daiwyo Cemi moleqseobis adreuli etapi iqamde, vidre mec ar Cavdeqi mwerlobas ayolil Tu `weras ayolil~ Tanamedrove SemoqmedTa ferxulSi. axla ori poeturi krebulis avtori var da mTeli ZalisxmeviT datvirTuli SemoqmedebiTi rutina maqvs.
– ra aris Tqveni STagonebis wyaro, saidan modis?
– Cemi STagonebis wyaro, upirvelesad, im poetTa Semoqmedebaa, romlebTanac sulier bmas vgrZnob. leqss rom vkiTxulob, TxemiT terfamde im samyaroSi Sevdivar, rasac poeti warmosaxavs. xSirad Tavad ganvicdi movlenebs, romlebsac samyaroSi, cxovrebaSi, poeziaSi vxedav da Semdgom is STagonebis saxiT Cems naazrevSic lavasaviT leqsad gadmoedineba. inspiracias, aristoteles doqtrinas Tu gaviTvaliswinebT poeziis da poetis rolis gaanalizebisas, gamodis, rom Cven vbaZavT TvalTaxedvaSi arsebul faqtebs da movlenebs, sxva poetebs, aseve STagonebas qmnis buneba, adamianebi, rwmena, istoriuli faqtebi, Tavad cxovreba da literatura misi umdidresi wyaroebiT. swored ase – aRviqvam, vwer imas, rasac goneba da guli erTad gaatarebs striqonTa podiumze.
– rogor fiqrobT, leqsi sulis anabeWdia?
– ucxadesia asea. . . swored rom sulis wiaRSi mironiviT ixarSeba leqsi. igi Tanaziaria rogorc poetis sulisa, aseve, RmerTis madlisa da nebisa. udidesi sulieri drtvinvis, Zalisxmevis, gancdis Sedegia leqsi. igi sulSi isaxeba, mwifdeba da mere oragulis qviriTiviT ibadeba poeziis Tavankara mdinareSi. CemSic asea. ver warmoidgeT, ra sulier daZabulobasTan asocirdeba CemSi leqsis Soba, xandaxan is did tkivilebs, xanac aRtacebas, xanac sinanuls moaqvs Cems sulSi.
– mTavaria, momavals pozitiurad SevxedoT – es Tqveni sityvebia, ra aris aseTi ganwyobis wyaro? autotreningebi gexmarebaT? misi daufleba ramdenad amaRlebs pirovnebis sulier da fizikur Zalas Tundac Tqveni cxovrebis magaliTze?
– me sentimentaluri adamiani var. Cemi Taoba omebSi Cakarguli Taobaa. qveynis istoriuli kataklizmebis periods daemTxva Cveni cxovreba da moRvaweoba, Tumca roca axalgazrdebs vucqer, vxedav, rom niWierebis, Tavisufali azrovnebis da mizanswrafuli momavlis Taoba modis. ar SeiZleba aman pozitiurad ar ganmawyos da imedis xilvebi ar gamiRvivos. ra Tqma unda, mec maZlevs Zalas da SemarTebas is, rom wina Taobas, romelsac vekuTvni, ar marTebs SeCereba, wertilis dasma. piriqiT, aseT momavals gza unda gavukvaloT. albaT amitomacaa, rom kalams ise var mindobili, rogorc rqawiTeli venaxi Wigos.
– Tqveni leqsebis axali krebuli `lirikuli foliantebi~ ukve ixila mkiTxvelma. . .
– `lirikuli foliantebi~ Cemi meore krebulia, igi erTi Tvis win gamovida da jer mkiTxvelis winaSe wardgenac ar mqonia. seqtembrisTvis vgegmav, wignis poligrafiuli done momwons, gamomcemloba `iverionSi~ daibeWda. Tu mkiTxveli redaqtor soso siguas winasityvaobaSi wignis Sefasebas gaecnoba, vfiqrob, saintereso gzamkvlevi iqneba. krebulSi Sesulia lirikuli xasiaTis axali leqsebi, amitomac vuwode es saxeli. vfiqrob, srulyofilad gadmoveci is gancdebi, rac am bolo periodSi rogorc adamians gamaCnda. ar yofila Cemi cxovrebis gza ia-vardebiT mofenili, albaT amitomacaa, sevda Cemi megzuri, rac gadmodis leqsebSic. amitomac batoni soso sigua Cemi wignis ganxilvisas sevdis poets miwodebs. mkiTxveli Tavad gansjis mis mxatvrul Rirebulebas, me am etapze kmayofili var, Tumca gzas poeziis ialbuzisaken jer kidev mivuyvebi. vnaxoT, ra Sedegze gamiyvans Cemi SemoqmedebiTi swrafva. es wigni iqneba Cemi poeturi austerlici Tu vaterloo, am daskvnas sabolood mkiTxveli gaakeTebs.
– qristianuli poeziis festivalSi gaimarjveT. . . gviambeT am festivalis Sesaxeb. . .
– es festivali wlebia tardeba da iq, ZiriTadad, avtorebi patriotuli da religiuri Tematikis leqsebs waradgenen. `mamuls mimixedeT~ ase hqvia Cems leqss, romelmac am konkursSi pirveli adgili miiRo. axlaxan am festivalis farglebSi gamoica anTologia, sadac Cemi leqsic aris Sesuli. Rirebuli proeqtia, Zalian miyvars da mixaria, roca mis mimdinareobas Tvals vadevneb.
– bevr literaturul Sexvedras eswrebiT da aqtiurad monawileobT, kolegebis mimarT empaTiiT gamoirCeviT. . .
– miyvars aseTi Sexvedrebi, bevri kargi poeti gavicani, yoveli literaturuli saRamo axal krebulTan, axal leqsTan asocirdeba, miyvars is inteleqtualuri sazogadoeba, romlis wevrebTanac miwevs urTierToba. gansakuTrebiT im Sexvedrebs gamovarCevdi, sadac Tanamedrove qarTuli sityvis metrebTan maqvs megobruli Sexvedrebi. Rvawlmosil adamianebs roca vusmen, vacnobiereb, rom maTTan gatarebuli yoveli wuTi Cemi cxovrebis matianeSi Sedis, iseve, rogorc maTi moRvaweobaa saqarTvelos Tanamedrove epoqis nawili. maqvs mec aseTi bednieri dReebis qoronikoni. . .
– Cemi qaliSvili waviyvane poeziis saRamozeo, sixaruliT ganacxadeT, anu sulis zrdisaTvis aucileblobad migaCniaT `poeziis abebis~ miwodeba?
– mSobels Tu aqvs SesaZlebloba, Svili Tanaziari gaxados Zvirfasi adamianebis – poetebis, mwerlebis saRamoebisa, kontaqti hqondes ama Tu im avtorTan, es aucileblad unda gaakeTos. adamianebi, romlebic qmnian eris kulturul saxes, minda, Cemma Svilma cxadSi ixilos, mousminos, Seimecnos maTi Semoqmedeba da Semdgom STagonebiT ganimsWvalos, literaturisadmi siyvaruli gauRvivdes da siberemde gahyves is dauviwyari wuTebi, roca epoqalur adamianebs cxovrebaSi xvdeboda da usmenda. odesme es lamaz mogonebad gaucocxldeba. es safuZvels gaumagrebs mis mizanswrafvas, gaecnos literaturas.
– `Cemi sofeli – rogorc xanZari, mze aq inTeba~. . . kidev, ra gamoarCevs Tqvens mSobliur sofels, riT agivsoT man suli, riT dagasaCuqraT?
– oh, es is Temaa, romelsac sul sxvagvari aRtacebiT Sevxari da vesaTuTebi. Cemi mSobliuri sofeli vanis raionSi sul maRla mdebareobs (sxvaTa Soris, am sofelSi daibada didebuli mwerali jemal qarCxaZe, cnobili literaturaTmcodne, mecnieri, mwerali, filologi rezi TvaraZe). igi bevri niWieri adamianis dedabudea. saocrad lamazia xalxiT, bunebiT da Cemi bevri striqoni am siyvaruls gulidan camde exmianeba. miyvars is adgili, sadac davibade, iq aenTo Cemi poeturi naTlobis kelaptaric.
– `Rimili da dumili – ori mZlavri iaraRi~ – werT erTgan. modiT, ufro gaaTvalsaCinoeT es azri. . .
– roca adamianebs sulieri tkivilebis damalva surT, amis ori gza arsebobs – dumili da Rimili. ase sxvisTvis SeumCneveli xdeba adamianis sulis wiaRis qaraSotebi. mec maqvs xandaxan aseTi substancia, roca sakuTar meSi viketebi, Cemi fiqriT da satkiviloTi. . . gareT ar gamaqvs negative, pozitivs ki Rimili qmnis.
– ra gaswavlaT cxovrebam, ras urCevdiT maT, vinc axla gamodis asparezze?
– bevri dabrkoleba gvxvdeba cxovrebaSi, bevric – siame da bedniereba. upirvelesad, is maswavla, rom ar unda movdunde. mizanswrafuloba da Sromisunarianoba alamazebs cxovrebas. cxovrebiseuli es ori postulati didad uwyobs xels adamianis damkvidrebas sazogadoebaSi, kuTvnil piedestalze. sxvebsac vurCevdi – rac metad iSromebT miznebis ganxorcielebisaTvis, miT ufro sapatio adgils daimkvidrebT cxovrebis galereaSi.
– ras fiqrobT Zilis win, sakuTar Tavs rogor adamianad aRiqvamT?
– Zilis win sul vloculob Svilze, ojaxze da yvela Cemi mokeTisTvis, saqarTvelosa da mSvidobisTvis. albaT ufro sentimentaluri var, Tumca kontaqturi, erTguli da saocrad ficxic, samarTlianobis moyvaruli da modis mimdevari, onavaric da damTmobic.
– literaturisa da xelovnebis aRiarebuli da naklebad cnobili warmomadgenlebisadmi rogoria Tqveni damokidebuleba, vin migaCniaT Tqvens megzurad? Tqvens megobrad?
– vaRiareb yvelas, vinc qmnis WeSmaritad maRali mxatvruli Rirebulebis nawarmoebebs. aqedan mravali ukve aRiarebuli avtoria, bevric axla ikafavs gzas SemoqmedebiT labirinTebSi. bevri kargi avtori vici, vinc aucileblad ityvis Tavis literaturul saTqmels Cvens droebaSi. poetur megzurs Tu gulisxmobT, Cveni Taoba jer kidev galaktionis gakvaluli gziT midis, sxva metri jerjerobiT ar gvyavs. vmegobrob emili dikinsonis poeziasTan.
– arCeva rom SesaZlebeli iyos, romel droSi icxovrebdiT – warsulSi, awmyosa Tu momavalSi? da ratom?
– zemoT vTqvi, rom Cemi Taoba omebSi, brZolebSi, bunebriv da politikur kataklizmebSi Cakarguli Taobaa. xandaxan guli mwydeba, rom Cemma axalgazrdobam gaiara im wlebis relsebze, roca silaRe ver SevigrZeniT. albaT momavalSi cxovreba ufro saintereso iqneboda. dae, Cvenma Svilebma icxovron ukeTes momavalSi, amiTac bednieri viqnebi.
– Tqveni damokidebuleba bunebasTan rogoria?
– mTaSi gazrdils, saswaulad miyvars buneba, yvavilebi, ankara nakadulebi, Relis pirebi, tye, wvima da Tovli, mze da varskvlavebis cimcimi, cicinaTelebi da Citebi. miyvars, buneba, saocrad miyvars.
– yvelaze didi simdidre, rac Svils unda davutovoT. . . Tqven ras utovebT?
– dedaSvilur siyvaruls davutoveb da or das (Cems wignebs vgulisxmob), romlebic masaviT miyvars. SesaZloa, sxva daikoebic SevZino.
– kiTxva, romelic xSirad giCndebaT da ras upasuxebT axla?
– saqarTveloze mefiqreba, minda, mSvidobian da warmatebul qveyanaSi vicxovroT. albaT eSveleba Cems qveyanas. am imediT vpasuxob Cems Tavs.
– ras etyodiT Cvens mkiTxvels?
– aWaram, Cemma usayvarlesma baTumma maCuqa studenturi lamazi wlebi. SoTa rusTavelis universiteti, Cemi yofila leqtorebi dRemde didi siyvaruliT maxsendeba. iq sami weli vswavlobdi. maxsendeba, aseve, didebuli poetebis fridon xalvaSisa da zurab gorgilaZis mier wakiTxuli leqsebi universitetis darbazSi. bevri tkbili mogoneba kaleidoskopis ulamazesi ornamentebiviT amoenTo CemSi. minda am gazeTis saSualebiT movefero Cems usayvarles adamianebs aWaraSi, movefero qaTqaTa baTums im imediT, rom Tundac erTxel momecema Cemi poeziis saRamos baTumSi gamarTvis SesaZlebloba.

