აქ ღვინო ცოცხლობს
xatia iaSvili 555 18 48 88 –
vazi da adamiani saqarTvelos miwaze erT dros gaCndnen da dRemde erTmaneTs acocxleben. qarTul RvinoSi gansaxierebulia qarTveli eris istoria, kultura da cxovrebis wesi. meRvineoba-mevenaxeobis tradiciebi 8000 wlis winaT iRebs saTaves, msoflioSi cnobili yurZnis 2000 jiSidan 500 qarTulia. iuneskos mier qarTuli qvevris Rvinis dayenebis tradicia aRiarebulia msoflios aramaterialuri kulturuli memkvidreobis Zeglad. igi stumarmaspinZlobis, megobrobis, urTierTgatanisa da dRegrZelobis saidumloa.
dasavleT saqarTvelos regionebidan mevenaxeoba-meRvineobis erT-erT uZveles keras warmoadgens aWara, sadac maRlari venaxis gavrcelebis zeda sazRvari zRvis donidan 1200 metrs aRwevs.
msoflio mevenaxeoba-meRvineobis saganZurSi, vazisadmi mzrunvelobis, venaxis gaSeneba-movlis uZvelesi tradiciebis CamoyalibebaSi aWaras Rirseuli adgili ukavia. mniSvnelovania am mxaris wvlili vazis umdidresi genofondis, am erovnuli ganZis SeqmnaSi. am patara teritoriaze, mravalferovnebiT gamorCeul bunebriv-landSaftur pirobebSi, 40-ze meti kulturuli vazis jiSia Seqmnili da aprobirebuli. aWaraSi mevenaxeobis istoriul kerad miCneulia qedis municipaliteti. aq warmoebuli Rvinoebi `colikauri~ da `Cxaveri~ didi popularobiT sargeblobs rogorc qarTvel, aseve ucxoel momxmareblebSi. CvenTan saubarSi a(a)ip `turistuli produqtebis ganviTarebis saagentos~ ufrosma lela goguaZem aRniSna, rom aWaraSi 40 marania, aqedan umravlesoba – qedis municipalitetSi.
`ZiriTadi saxeoba, romelic popularobiT sargeblobs aWaraSi, aris `colikauri~ da `Cxaveri~, Tumca saojaxo Rvinis marnebi ramdenime Rvinis saxeobas sTavazobs momxmarebels (minimum, Rvinis 6 saxeoba). evropelebi interesdebian, ZiriTadad, mSrali RvinoebiT. Rvinis turebis xelSewyobis mizniT, saagento beWdavs turistul marSrutebs, sadac Seyvanilia yvela saojaxo Rvinis marani sakontaqto informaciiT. aseve, turistuli produqtebis ganviTarebis saagento axorcielebs gacnobiT infoturebs gidebisa da turistuli saagentoebis warmomadgenlebisTvis axali obieqtis gacnobisa da samomavlo TanamSromlobis mizniT. aseve, turistuli sainformacio centrebis mier satelefono gamokiTxvis saSualebiT, aRniSnul turistul marSrutebze warmoebs, rogorc saojaxo sastumro saxlebSi, aseve marnebSi, vizitebis raodenobis kvleva. gasul wels mxolod qedis municipalitetSi, 2022-2021 wlebTan SedarebiT, marnebSi vizitebis raodenoba gazrdilia 58 procentiT~, – gviTxra lela goguaZem.
aRsaniSnavia, rom Cveni Rvinis Sesaxeb ucxour mediaSi araerTi statia iwereba. cnobili somelie da Rvinis profesori sara mei grunvildi qarTuli Rvinis Sesaxeb statias -is saborto JurnalSi aqveynebs. statiaSi avtori, saqarTvelos istoriul-kulturul simdidresTan erTad, yuradRebas amaxvilebs qvevris Rvinis damzadebis tradiciaze, romelic 8000 wliT TariRdeba da iuneskos mier aramaterialuri kulturuli memkvidreobis Zegladaa aRiarebuli. -is saborto Jurnali mravalmilionian mkiTxvelzea gaTvlili, rac qarTuli Rvinisa da saqarTvelos, rogorc turistuli daniSnulebis adgilis, popularizacias, kidev ufro Seuwyobs xels.
`evropisa da aziis gasayarze, Savi zRvis aRmosavleT sanapiroze mdebare saqarTvelo garSemortymulia didebuli kavkasiis mTebiT. saqarTvelo mdebareobs TurqeTs, somxeTs, azerbaijansa da ruseTs Soris. es aris miTebis, legendebis, mdidari kulturuli identobis qveyana. saqarTvelo Rvinis samSobloa. aq sufris, stumarmaspinZlobis, qristianobisa da Rvinis tradiciebi erTamaneTTan mWidrodaa dakavSirebuli. istoriis ganmavlobaSi saqarTvelos uamravi dampyrobeli ebrZoda. miuxedavad amisa, qveyanam SeZlo Tavisi kulturuli identobis SenarCuneba. Rvino qveynisa da xalxis simbolos warmoadgens da vazis motivebs aq mravlad SexvdebiT. meRvineobis tradiciebi 8000 wlis winaT iRebs saTaves.
uZvelesi droidan qarTvelebi Rvinis Sesanaxad ovaluri formis WurWels, qvevrs iyenebdnen, romelsac gamomwvari Tixisagan amzadeben. qvevriT Rvinis damzadebis tradicia iuneskos mier aRiarebulia, rogorc aramaterialuri kulturuli memkvidreobis Zegli. qveynis aRmosaCenad aucileblad ewvieT mas. qarTuli sufra Tavisi tradiciebiT da Tamadis kultiT erT-erTi yvelaze gamorCeuli gamocdilebaa. qarTuli kulturis Secnoba yvelaze kargad qarTul sufrazea SesaZlebeli. es aris is xidi, romelic qarTvelebs TavianT uZveles winaprebTan akavSirebs. qarTuli Rvinis daleva Cveni koleqtiuri warsulis mogonebas utoldeba~, – wers somelie, Rvinis profesori sara mei grunvaldi.
aWaraSi uamravi Rvinis turi tardeba. gTavazobT yvelaze popularuli, gamorCeuli Rvinis saxlebisa da marnebis CamonaTvals. Tqven SeZlebT, airCioT nebismieri maTgani, raTa datkbeT erTdRiani turiT.
aWaruli Rvinis saxli – mdebareobs xelvaCaurSi, sofel aWariswyalSi. igi aigo me-18 s-Si. Rvinis saxlSi aris marani da sadegustacio oTaxi. is gTavazobT Rvinis sxvadasxva saxeobas: Cxaveri, colikauri, rqawiTelisa da colikauris nazavi. aWaruli Rvinis saxlSi gaecnobiT aWarul kerZebs da daagemovnebT maT, aseve daaTvalierebT venaxebs. paralelurad SeZlebT Rvinis SeZenasac.
ServaSiZeebis saojaxo marani – mdebareobs qedis sofel pirvel maisSi. Tqven SegiZliaT, monawileoba miiRoT Rvinis damzadebaSi da, aseve, SeiZinoT igi. marani gTavazobT Rvinis sxvadasxva saxeobas: ojaleSi, Cxaveri, colikauri. aq mogecemaT SesaZlebloba, daagemovnoT naturaluri produqtebi da, survilis SemTxvevaSi, Ramis gasaTevic SeuZliaT uzrunvelyon.
kaxuri tradiciuli meRvineoba – mdebareobs qedis municipalitetSi. es Rvinis marani dakavSirebulia anTimoz CxaiZesTan, romelmac me-19 saukunis bolos erT-erTi saukeTeso Rvinis marani daaarsa da iq Cxaveri daamzada. aq SexvdebiT Rvinis sxvadasxva saxeobas: Cxaveri, colikauri, cicqa, rqawiTeli, saferavi, winandali, manavi, alaznis veli da a.S. aseve, SeZlebT Rvinis SeZenas da amavdroulad, eqskursiis mowyobas Rvinis mwarmoebel sawarmoSi.
maxos marani – mdebareobs qedis sofel vaioSi. Tqven SegeZlebaT daagemovnoT Rvinoebi, gaecnoT qarTuli da aWaruli sufris tradiciebs. marani gTavazobT Rvinis sxvadasxva saxeobas: aladasturi, Cxaveri, colikauri. maxos maranSi daagemovnebT Rvinos, monawileobas miiRebT yurZnis dakrefaSi.
lado SaviSvilis saojaxo marani – aq daagemovnebT Rvinosa da WaWas. survilis SemTxvevaSi, qarTuli samzareuloTic gagimaspinZldebian maranSi aris Rvinis sxvadasxva saxeoba: Cxaveri, colikauri da ojaleSi. aq naturaluri produqtebis dagemovnebis saSualebac mogecemaT. cxadia, Rvinis SeZenasac adgilzeve SeZlebT.
nuri sirabiZis marani – mdebareobs qedaSi, sofel gegeliZeebSi. es aris saojaxo saxli, romlis teritoriazev ganTavsebulia venaxi da marani. maranSi gTavazoben Rvinis sxvadasxva saxeobas: colikauri, ojaleSi da aladasturi. aq daagemovnebT Rvinos, amavdroulad gaecnobiT adgilobrivi mosaxleobis tradiciebs, folklorsa da zogadad, maT yofa-cxovrebas.
Zmebi avalianebis saojaxo marani – mdebareobs qedaSi, sofel dandaloSi. maranSi aqvT Rvinis sxvadasxva saxeoba: Cxaveri, colikauri, cicqa da kraxuna. aq daagemovnebT Rvinos, monawileobas miiRebT yurZnis dakrefasa da dawurvaSi.