გალერეა – რენესანსის კლასიკოსთა ელფერით. . .
laSa xomeriki 593 50 82 69 –
baTumSi, selim ximSiaSvilis quCaze, erT lamaz, koxta ezoSi mofusfuse qalbatoni uTuod miipyrobs Tqvens yuradRebas, igi yvavilebs siyvaruliT dastrialebs Tavs da isinic TavianTi silamaziT axareben. . . ase iyo maSinac, roca misi Svili – rostomi (rocini) SemoqmedebiTi aRmavlobis etapze iyo da ulamazes portretebs qmnida, araordinarul suraTebs xatavda. . . axla qalbatoni vardo xabaZe im wuTebs igonebs, roca vaJiSvili eubneboda, visac mcenareebi uyvars, faqizi suli aqvso. diax, faqizi sulis mqonea qalbatoni vardo – zurab xabaZis da da rostom cincaZis (rocinis) deda, adamiani, romelmac didi gansacdeli gamoiara, magram ar gatyda, piriqiT, Tavisi yoveldRiuri cxovrebiT SeZlo, amaRlebuliyo yofiTze da sikeTis, xelovnebis, poeziis, silamazis trfialad darCeniliyo. uCveuloa galerea, romelic mis saxlSia mowyobili, aq rostomis araerTi saintereso da SesaniSnavi ferweruli suraTia gamofenili. roca galereas aTvaliereb, STabeWdileba geqmneba, TiTqos renesansul epoqaSi moxvdi, rom didi fermwerebis panoebs Sescqeri. . . madloba, qalbatono vardo, gulwrfeli saubrisa da maspinZlobisTvis.
– roca pirvelad gonebis Tvali gaaxileT, rogor aRiqviT garemo?
– es iyo garemo, romelic mudam silamazis xedvisken mibiZgebda, Cemi bavSvuri Tvali yvelafers dakvirvebiT, ucxod da lamazad xedavda. imaSi, rac sxvisTvis Cveulebrivi iyo, me gansakuTrebuls aRmovaCendi xolme.
– bavSvobis gauxunari dReebis STabeWdilebebidan ra mogyvebaT?
– Cven jer kidev patarebi viyaviT, magram Zalian kargad maxsovs Cemi didebuli Zma zurab xabaZe, rogor iyo damuxtuli xelovnebisa da literaturisadmi gansakuTrebuli siyvaruliT. gvikiTxavda vaJas poemebs, rolebs irgebda personaJebis xasiaTis gadmosacemad. misi xmis tembri da kiTxvis manera dRemde maxsovs, yovelive aman Rrma da waruSleli kvali datova Cvens Semdgom formirebaSi.
– roca sakuTar fiqrebs uRrmavdebiT. . .
– am dros cxovrebis sazrisze vfiqrob. mizidavs iseT xalxTan urTierToba, romlebTanac sulieri gantvirTvaa SesaZlebeli da azrTa gaziarebis survili miCndeba. ase erTmaneTs vavsebT da vasazrdoebT.
– xelovnebis codna da siyvaruli gamogarCevT. sainteresoa, rogori iyo gza am esTetikur simaRlemde?
– es siyvaruli adriani bavSvobidan modis, sulmnaTi dedaCemi Zalian xSirad gvikiTxavda zRaprebs, wignis siyvaruli, silamazis aRqma man gvaswavla. xabaZeTa sagvareulos xelovnebis siyvaruli gvaqvs genSi (albaT, mikerZoebaSi ar CamomarTmevT), didi mxatvari iyo Cemi Zma zurab xabaZe, didi qoreografi biZa, enver xabaZe, gvyavs musikosebi. . . maTi Stoa Cemi rostom cincaZe (rocini). . . kidev Sors wagviyvans CamonaTvali.
– is faqti, rom didi mxatvrebis – zurab xabaZis da, rostom cincaZis (rocini) deda brZandebiT, bevr saTqmels aCens da mkiTxvelic intresiT mogismenT. . .
– is, rom didi mxatvrebis gverdiT vcxovrobdi da iqmneboda epoqa, gaTavisebul-gacnobierebuli mqonda. dauRalavad Sromobda zurab xabaZe. literaturis Rrma codniTa da siyvaruliT axerxebda, gaecocxlebina vaJas ukvdavi gmirebi, qmnida uamrav ilustracias. am samyaroSi izrdeboda da sulier sazrdos Rebulobda Cemi rostomi. is bavSvobidan xatavda da ise, rom biZa gaocebas ver malavda, samomavlod didi xelovnebisken xedavda mis gzas. raRa dagimaloT da mxatvroba CemTvisac mTavari siyvarulis sferoa. jer S. zamTaraZis samxatvro skola davamTavre, SemdegSi n. kandelakis saxelobis samxatvro saswavlebeli, ferweris ganxriT, albaT, es niWic SemTxveviToba ar iyo Cemi rostomisTvis.
– Tqvens Svilze da mis saocar naxatebze mogviTxreT. . . rogor ibadeboda isini da maTi popularizaciisTvis ra perspeqtivaa?
– gansacvifrebeli fantaziis mqone, xatvis umaRlesi msaxuri iyo. . . rasac wvdeboda, triumfalurad amTavrebda. misi Semoqmedeba mTlianad dramatuli iyo. man portretebis mTeli seriali Seqmna, sadac sulis SfoTva da maradisobisken ltolva aSkarad ikiTxeba. amJamad ojaxSi gvaqvs saocar namuSevarTa galerea. albaT, arcerTi mniSvnelovani muzeumi uars ar ityoda mis SeZena-gamomzeurebaze. uyoymanod SeiZleba iTqvas – `renesansis~ klasikosTa gagrZelebaa. Cvens amJamindel yofierebaSi perspeqtivas ver vxedav, radgan qveynis marTva iseT xalxs abaria, rom uZneldebaT sulieri sazrdosa da silamazis msaxurebas dauTmon dro, TavianTi gandidebisa da simdidris dasagroveblad ibrZvis yvela. gana gardacvalebaa saWiro, rom adamiani aRiaro? dameTanxmebiT, ramdeni niWieri adamiani ver Seafasa qveyanam, CamonaTvali Sors wagviyvans. Semdeg ki iwoneben Tavs, Cveni qveynis Svili iyoo. . . vfiqrob, niWieri mecenatebi Tu upovnian gzas aseT xelTuqmnel Semoqmedebas.
– ojaxuri tradicia grZeldeba, Tqveni SviliSvilic funjTan megobrobs.
– rostomis uniWieresi Svili Teodore gasaocrad xatavs pataraobidan. rostomi aRniSnavda, Tedo ise xatavs, albaT, koreqtivebs veRar Sevitano. axla patara `tintorento~ 16 wlisaa. imedia, momavali yvelafer saukeTesos umzadebs.
– Tqvens sulier naTesavebad vis TvliT, vin giyvarT?
– sulier naTesavad vTvli imaT, visac SeuZlia lamazi da ganumeorebeli samyaros aRqma funjiT, kalmiT, sceniT, visTanac ar miWirs saubari da azrTa gaziarebas vaxerxeb.
– Zlier adamianad gTvlian. Tavad ras fiqrobT sakuTar Tavze?
– siZlieres rac Seexeba, albaT, var, mTeli cxovreba vebrZodi yovelgvar winaaRmdegobas, siZneleebi axlavs `geniosebTan~ cxovrebas. . . isini erisa da xalxisTvis ibadebian, me mTeli arsebiT vugebdi Cems did rocinis, is xSirad imeorebda, Sen Cemi codnisa da Semoqmedebis saTave xaro. . . albaT, siZlierem momiyvana aqamde.
– ulamazesi yvavilebi amkobs Tqvens sacxovriss. . . roca maT Tavs dastrialebT?
– yvavilebi Cemi sulieri samyaroa, maT veferebi da vemsaxurebi. es Zalian moswonda rostoms, fotoebs gviRebda da gvafiqsirebda yvavilebTan erTad. visac mcenareebi uyvars, faqizi suli aqvso. albaT, asea, miuxedavad mZime mdgomareobisa, maTze uari ver vTqvi. . . uxilavi kontaqtebi maqvs maTTan, isinic am zrunvas silamaziT pasuxoben.
– socialur mediaSi Tqveni postebi da literaturuli komentarebi yuradRebas ipyrobs, literaturul saRamoebsac xSirad eswrebiT. . .
– niWierebas gverds ver avuvli. rogorc ki gamoCndeba CemTvis misaRebi da saocari nawarmoebi Tu naxati, minda, siyvaruliT aRvniSno es yvelaferi. literaturul saRamoebs xSirad veswrebi da araerTi mwerlis filosofiuri xedva, ucnauri samyaro CemSi mudam gaocebasa da siyvaruls iwvevs. sazogadoeba maT kargad icnobs.
– rogorc ZirZveli baTumeli, axal baTumze ras ityviT. . .
– baTumeloba sapatio wodebaa, magram axal baTumze bevrs verafers vityvi, radgan CemSi is Zveli xelSeuxebel mogonebad darCa, zogierT adgils veridebi, rom mogonebaTa mware qaosSi ar gavexvio. . .
– yvelaze did wodebad ras TvliT?
– adamianobas da erisTvis zrunvas.
– natvra, romlis axdenac gsurT. . .
– rostomis vaJis gaciskrovnebuli momavlis xilva.
– axalgazrdobas ras urCevdiT?
– axalgazrdobas vurCevdi swori da gaTvlili nabijebiT siaruls, yvela RirsSesaniSnaobis Senaxvasa da gafrTxilebas saSviliSvilod.
– kiTxva, romelic unda damesva. . . Tavad dasviT da upasuxeT. . .
– gulisyuriT ratom ar vekidebiT adamianebi erTmaneTs? Tanaziaroba ratom gviWirs? – albaT imitom, rom bevrs siyvarulis unari damcrobili aqvs. . . ase rom ar yofiliyo, tragikulad ar daamTavrebda Cemi rostomi sicocxles. mainc mwams, sanTel-sakmeveli Tavis gzas ipovis. es rwmena masuldgmulebs da macocxlebs.

