ჩრდილოკორეელები – რუსეთ-უკრაინის ომში?
CrdiloeT korea bolo dros ufro xSirad moixsenieba ruseT-ukrainis omTan mimarTebaSi. . .
Tavidan amis mizezi is gaxldaT, rom fxenianma ruseTs gadasca milionze meti sxvadasxva kalibris saartilerio WurviT savse asobiT konteineri, romlebic Semdgom ukrainis frontze gamoiyenes ruseTis saokupacio Zalebma.
aseve, dadasturda CrdiloeTkoreuli operatiul-taqtikuri balistikuri raketebis gamoyeneba ukrainis qalaqebis winaaRmdeg.
da, ai, axla mesame etapi iwyeba ruseT-CrdiloeT koreis samxedro TanamSromlobis procesSi – ukrainis samxedro dazvervis mtkicebiT, ruseTis armiis me-11 calkeuli gvardiuli sadesanto-moieriSe brigadis SemadgenlobaSi, TiTqos, yalibdeba samiaTaskaciani „buriatebis specialuri batalioni“, romelic mTlianad Crdilokoreeli samxedroebiT dakompleqtdeba. . .
samiaTaskaciani samxedro SenaerTi ukve brigadaa da ara batalioni, amitom cota eWvs iwvevs ukrainis masmediaSi gavrcelebuli es informacia. Tumca isic faqtia, rom Tavad putinma daaCqarebina dumas ruseTis federaciasa da CrdiloeT koreis saxalxo-demokratiul respublikas Soris strategiuli mniSvnelobis samxedro TanamSromlobis xelSekrulebis ratifikacia, ukrainis prezidenti zelenski ki pirdapir acxadebs, rom CrdiloeTkoreeli jariskacebis ukrainis frontze gamoCena ukve gadawyvetili sakiTxia. . .
amasTan, vrceldeba informaciebi, rom jer kidev 3 oqtombers okupirebul donbasSi, rusul poligonze, ukrainuli raketis zusti „stumrobis“ Sedegad, rusebis garda, daiRupa eqvsi CrdiloeTkoreeli oficeri da daiWra sami, romlebic sainJinro jarebis warmomadgenlebi iyvnen, dRes ki amas axali ambavi daemata – TiTqos, 18 CrdiloeTkoreeli samxedro, romelic ukrainis sazRvridan Svid kilometrSi, ruseTis teritoriaze imyofeboda, gaiqca samxedro nawilis teritoriidan da maTze Zebnaa gamocxadebuli.
ityvian, kvamli cecxlis gareSe ar arsebobso. etyoba, CrdiloeTkoreeli samxedroebi, adre Tu gvian, marTlac gamoCndebian ruseTis saokupacio Zalebis SemadgenlobaSi – an frontis zurgSi, an sulac – wina xazze. . .
ucxo qveynebis warmomadgenlebi aqamdec ibrZodnen rusi okupantebis rigebSi, magram maTi umravlesoba did gasamrjelos daxarbda ruseTSi muSaobis sanacvlod da Tavisdauneburad ukrainis frontze aRmoCnda – ase eqcevian migrantebs Sua aziis yofili sabWoTa respublikebidan, gansakuTrebiT ki tajikebsa da uzbekebs, romlebsac ruseTSi CasvlisTanave akaveben da arCevans sTavazoben – an aweren xels ruseTis armiaSi kontraqtiT samsaxurs, an xdeba maTi dauyovnebeli deportacia. . .
CrdiloeT koreidan cocxali Zalis miSvelebis SemTxvevaSi ukve sxva principi imoqmedebs – kim Cen ini putins gaugzavnis CrdiloeT koreis regularuli armiis oficrebsa da jariskacebs, romlebsac bevrad meti samxedro momzadeba gaaCniaT, vidre ruseTis cixeebidan da quCebidan akrefil SemTxveviT xalxs, avtomats pirvelad ukrainis frontze rom naxuloben da, ZiriTadad, „sazarbazne xorcis“ funqcias asruleben. . .
25-milionian CrdiloeT koreas 1,3-milioniani armia hyavs, rac, procentuli TvalsazrisiT, am mravaljer sanqcirebul qveyanas msoflios yvelaze militarizebul saxelmwifod aqcevs. CrdiloeT korea samxedro miznebisTvis qveynis mTliani Sida produqtis daaxloebiT 27 %-s xarjavs maSin, rodesac civilur qveynebSi es maCvenebeli xSirad 2%-mdec ki ver adis.
Tuki CrdiloeTkoreeli diqtatori Tavis rus kolegas marTlac gaugzavnis mniSvnelovani raodenobis cocxal Zalas ramdenime aTeuli aTasi samxedros saxiT, maSin es useriozules problemebs Seuqmnis ukrainis damcvelebs, romlebsac isedac kritikuli situacia aqvT frontis araerT ubanze. . .

