„მთელი ცხოვრება კითხვებია მოაზროვნე ადამიანისთვის“
laSa xomeriki 593 50 82 69 –
eka WiTavas mSvenierma Targmanebma da leqsebma amjerad Jurnal `Woroxis~ bolo nomridan miipyro mkiTxvelTa yuradReba. axalgazrda, kreatiul pedagogsa da poets mkiTxveli kargad icnobs internetsivrcidan. jguf `wignipedias~ damfuZnebels sruliad marTebulad aRiqvamen rogorc ganmanaTlebels, wignis ubadlo mcodnes, propagandists da madlierebiTac moixsenieben. igi dRes Cveni gazeTis stumaria.
– rogor warudgebiT Cvens mkiTxvels?
– roca sakuTar Tavze mTxoven saubars, arasodes vambob xazgasmiT sityva `poets~. Zalian TviTkritikuli var da yovelTvis vfiqrob, amarTlebs Tu ara Cemi leqsebi am wodebas. Cemi cxovreba poeziis siyvarulia, mudmivad masTan siaxlove da misken swrafva. Cems leqsebSi mudam adamianobis danakliszea Civili, samyaros adamianebi aklia, amitomac mkiTxveli mixvdeba, rom CemTvis araferia adamianur mxareze upiratesi. Cemi arseboba aris adamianobis, samSoblos da poeziis siyvaruli.
– Tqvens Targmanebze ras ityviT da samomavlod ras SesTavazebT mkiTxvels?
– mTargmneloba urTulesi xelovnebaa da gavbede masTan SeWideba. pasuxismgeblobaa leqsis axal enaze dabadeba. ZiriTadad amerikul poezias vTargmni da vcdilob, ar gavcde teqstis Sinaarss, ar gavaqarTulo. mkiTxvels verafers vpirdebi Cemi araprognozirebadi xasiaTidan gamomdinare. maqvs Zalian didi survili amerikeli feministi poetebis, daiana di primas `revoluciuri werilebi~ da adriana riCis erTi poeturi cikli vTargmno.
– saukeTeso mSoblebis Svili xarT, rac saamayocaa da sapasuxismgebloc. . .
– vamayob Cemi warmomavlobiT. maTi swori aRzrdis Sedegia, rom Ralati CemTvis sruliad ucxoa, var yovelTvis is, rac var. RmerTi SemaZlebinebs, bolomde gavamarTlo maTi molodini. Cemi datvirTuli reJimidan gamomdinare, idealuri yuradRebiT ar gamovirCevi, magram maT sruliad esmiT Cemi. ra Tqma unda, madlierebiT var mudam ganwyobili. Zalian sapasuxismgebloa Svilis aRzrda, didi nebisyofa da Sroma sWirdeba, mxolod materialuri uzrunvelyofa araa sakmarisi, SvilTan mudmivi siaxlove da emociuri mxardaWera aucilebelia. Cemma mSoblebma bneli 90-ianebis pirobebSi CvenTvis maqsimumi gaakeTes.
– pirveli wigni, romlis STabeWdileba dRemde mogvyvebaT?
– pirveli wigni sulcxonebulma bebiaCemma misaxsovra. swored man maqcia wignis Wiad. pirvelad Jiul vernis `mogzauroba dedamiwis centrisaken~ wavikiTxe da Cems gonebasac didxans SemorCa mis saucxoo samyaroSi mogzauroba. ase `moviwamle~ pirvelad wigniT. dRemde verni Cems favorit mwerlad iTvleba, radgan man momaqcia pirvelad STabeWdilebis qveS. erovnuli gansxvaveba mis gmirebs ar aSorebs erTmaneTisgan, piriqiT, gvauwyebs, rom yvela isini erTi dedamiwis Svilebi arian. dRemde verni Tavisi sada stiliT CemTvis gamorCeulia. saxlSi ar mqonda bevri wigni, sofelSi biblioTekac ar iyo. bebia mamaragebda wignebiT, Zalian nakiTxi iyo, literatura uyvarda. misgan gamomyva berZnuli miTologiisa da antikuri literaturis siyvaruli.
– kiTxvebi, romelic arasdros gtovebT…
– mTeli cxovreba kiTxvebia moazrovne adamianisTvis. umetesad maRelvebs msoflio qaosi da RirebulebaTa gaufasurebis uwyveti procesi. aseve mainteresebs, ratom gacivda kacobrioba siyvarulis mimarT? ratom Slian im navs, romelSic Tavad arian? imperiuli civsisxliani saxelmwifoebis pirvelobis ambiciebs xalxi ewireba. kacobrioba warmatebis umaRles niSnuls maSin miaRwevs, roca omi yvelgan iqneba dagmobili. vfiqrob, amas ganzrax uvlian gverds, rac didi borotebaa.
– adamianma bednierad rom igrZnos Tavi, upirvelesad, ra aris amisTvis arsebiTi?
– ar arsebobs bednierad qcevis formula. Ees, albaT, sulieri simSvide da janmrTeli sxeulia. am epoqis sneulebaa sulis tkivili. adamianebs Tvalebi aRar ucimcimebT, gulwrfelad aravin iRimis. materialuri keTildReoba suls ver amSvidebs. Cems Svilebs, moswavleebs vesaubrebi xSirad, cxovreba samyaros nebismieri SvilisTvis aris rTuli da gadasalaxi. Secdoma gardauvalia, radgan aravin icis zusti Sedegi. mokled, rom vTqvaT, es cxovreba erTi didi Tavsatexia. unda vcadoT bednieri wuTebis daWera, rom Semdeg mogonebebSi gavTbeT.
– icvleba Cveni yofiereba, magram cnobiereba ramdenad Seesatyviseba realobas?
– Cvens erSi mkveTrad ukeTesobisken araferi Secvlila, arc yofierebis da arc cnobierebis mxriv. Cemi azriT, jerjerobiT, arsebiTad adamiani ar Secvlila, misi msoflxedva igive darCa.
– Tqven rom ganaTlebis ministri iyoT, ra reformebs ganaxorcielebdiT am etapze?
– naklebi datvirTva maswavleblebs. weliwadSi ramdenjerme icvleba ministri da maswavleblebi ver vaswrebT axal-axal kanonebze morgebas. mkacrad gavakontrolebdi swavlebis xarisxs da gavaumjobesebdi bavSvebis socializaciis xarisxs. skola ar aris mxolod sagnebis asaTvisebeli, mas Tan aRmzrdelobiTi funqcia da jansaRi Taobis SeqmnaSi udidesi roli aqvs.
– warsulidan, Cveni istoriidan vis gamoixmobdiT da ratom?
– saintereso kiTxvaa. ar mifiqria arasodes. albaT, did qarTvelebs, romlebmac Tavi Seswires saqarTvelos, ver gaixares TavianT erSi da brZoliT Seewirnen, ver gamovixmobdi sircxvilis da moridebis gamo, radgan maT Tavganwirvasac aufasureben xSirad. warsuli ar unda daviviwyoT da gavaufasuroT, magram mudmivad warsulis cqera ganviTarebis saSualebas ar iZleva. axlandel droSi unda davsaxoT amocanebi da SevqmnaT ukeTesi momavali.
– cifrul epoqaSi vcxovrobT. Tqveni damokidebuleba. . .
– ar maqvs cudi molodini da dadebiTad var ganwyobili. sainteresoa. . . ar gifiqriaT, rom adamianebi ukontrolod mogzauroben cifrul samyaroSi? meSinia, adamiani SeumCneveli ar gaxdes da daikargos bunebriobis aRqma. cnobil neiromecnier Spicers aqvs naSromi `cifruli demencia~, sadac cifruli epoqis samomavlo safrTxeebze saubrobs. mTavaria, ar gamoiwvios kacobriobis TviTizolireba da realurma xelovnebam da kulturam ar Sewyvitos ganviTareba.
– dabolos, Tqven rom korespondenti iyoT, ras hkiTxavdiT respondents?
– Tqvens dasmul kiTxvebze movismendi maT pasuxebs. sainteresoa, ramdenad xSirad emTxveva adamianebis azri erTmaneTs.