სოსო მანჯავიძე: მთავარია არ ჩავყვეთ იმ ხორცსაკეპ მანქანაში, რომელიც მსოფლიოშია ამოქმედებული
irma cecxlaZe 577 20 45 63 –
ra elodeba saqarTvelos msoflio politikuri rukis saxecvlilebebSi da ra adgils umzadeben Cvens qveyanas msxvili aqtorebi, amaze saubrobs gazeT `aWarasTan~ politikis mecnierebis doqtori soso manjaviZe, romelic masStaburad ganixilavs mimdinare procesebs da cdilobs, warmogvidginos arsebuli daZabuli viTarebis realuri suraTi.
saubris dasawyisSi soso manjaviZe aanalizebs winasaaxalwlod ganviTarebul Sidapolitikur daZabulobas, igi Tvlis, rom yofil prezidents hqonda jaris daxmarebiT mTavrobis gadayenebis realuri mcdeloba:
– rodesac salome zurabiSvili ver gamagrda orbelianebis sasaxleSi, opoziciis im Zalebis gegma CaiSala, romelic gegmavda saqarTveloSi xelisuflebis cvlilebas. maTi scenariT, salomes prezidentad darCeniT unda eiZulebinaT mTavroba, daeniSna axali arCevnebi. aqeTken iyo mimarTuli rogorc opoziciis, ise evrokavSiris da aSS-is, aw ukve yofili, administraciis mTeli Zalisxmeva. am SemTxvevaSi, swored salome zurabiSvili warmoadgenda legitimaciis RerZul figuras opoziciisTvis. is iyo prezidenti, aseve, mTavarsardali, romelsac, maTi azriT, unda uzrunveleyo jaris (romeliRac nawilis mainc) gadasvla opoziciis mxares, rac axal etapze gadaiyvanda eskalacias da saprotesto aqciebs sul sxva saxes miscemda. Aam gegmis mcdelobebi iyo, Tumca ver Seasrules. imedi maqvs, gamoZieba daadgens, ra xdeboda da vin monawileobda SeTqmulebaSi, anu sazogadoebisTvis yvela detali gaxdeba cnobili. mokled rom vTqvaT, imis miuxedavad, rom srulad iyo amoqmedebuli agenturuli qseli, Zalovnebis winaaRmdegobaSi CarTvis mcdeloba CaeSalaT. Sesabamisad, pirveli talRa, romelic orientirebuli iyo Zalovnebze, ver Sedga. propagandistuli manqana mTeli simZlavriT muSaobda da muSaobs. xalxs daajeres, rom sadRac, bednier momavalSi mimavalT uganes da axla bneleTisken mierekebian. Caagones, rom yvelaferi kargi evropulia, yvelaferi cudi – rusuli, saerTod Seucvales Rirebulebebis Skala.
politologi arsebul xelisuflebasac adanaSaulebs. kerZod, akonkretebs:
– amaSi wlebis ganmavlobaSi monawileobda xelisuflebac, romelic gaucnobiereblad iyenebda sityva `evropuls~ yovelgvari kargis aRsaniSnavad, anu ahyva im narativebs, zombirebis teqnologiebs, riTac borotebis privatizacia xdeboda ruseTze. gaixseneT samarcxvino epizodebi, rodesac pozicia\opoziciis warmomadgenlebi erTmaneTs eZaxdnen `Se rusos~ da `vin aris rusi“. es samarcxvino praqtika droulad unda gacnobierdes da aRmoifxvras ara mxolod rogorc zneobrivad dauSvebeli, aramed safrTxis Semcveli. 150-160 milioni adamiani identificirdeba rogorc rusi (ruseTsa Tu yofili sabWoeTis qveynebSi) da maTi erovnebis kninobiT formebSi salanZRavad gamoyenebam ra Sedegebi SeiZleba mogvitanos, vfiqrob, araa rTuli gamosacnobi.
soso manjaviZe trampis bolo intervius gaanalizebiT askvnis: – musika, romlis hangebzec axla rusTavelze mimdinareobs janjRari, Sewyda da iqauri mocekvaveebi Zalian sasacilod gamoiyurebian. sul sxva melodiebi ismis geopolitikuri centridan – aSS-is axali administraciidan. Tavisi gancxadebebiT, teritoriebis meridianuli gafarToebis ganzraxvisa da amis misaRwevad SeiaraRebuli Zalebis gamoyenebis Sesaxeb, trampma ruseTs mwvane Suqi aunTo. SegaxsenebT – trampma ganacxada kanadis, panamis arxis da grenlandiis mierTebis gegmis Sesaxeb da aqve axsena SeiaraRebuli Zalebis Carevac, Tuki amis aucilebloba Seiqmneba. mogexsenebaT, kanada didi britaneTis dominionia. iq britaneTis taxtis xelisuflebas warmoadgens general-gubernatori, grenlandia ki daniis SemadgenlobaSi Sedis oficialurad. gamodis, natos or wevr qveyanas trampma teritoriuli pretenziebi wauyena.
politologi aSS-is ganviTarebis istoriul wiaRsvlebsac mimarTavs: – amerikis SeerTebuli Statebi Tavidanve ganedurad ganviTarda, anu ori okeane misi bunebrivi sazRvaria. meridianuli ganviTarebisTvis ki man luiziana iyida safrangeTisgan, espaneTisgan – florida. meqsikasTan omis Sedegad miiRo texasi. meqsikaSi ar gadasula, radgan sxva kulturuli sivrcea. aSS Camoyalibda TeTrkaniani ingliseli da Semdeg germaneli protestantebis mier. gafarToeba mimdinareobda kanadisken, rasac xeli SeuSala britaneTis imperiam, ris Semdegac, aSS gadavida sazRvao Zalebis gaZlierebaze, gaxda sazRvao imperia da nel-nela Caanacvla am sferoSi inglisi. . . dRes gacocxlda am or saxelmwifos Soris Zveli istoria. aqve minda aRvniSno, rom amerikeli demokratebi da globalistebi arian britaneTis taxtis mokavSireebi da erT TamaSs TamaSoben. maTi marTvis centrebia: niu-iorkSi – saerTaSoriso urTierTobebis sabWo da londonSi – `catem hausi~. es Zala ewinaaRmdegeba im gancxadebebs, romelsac akeTebs ilon maski trampis saxeliT. gaixseneT, ra frazebi gaasajarova maskma: „Cven unda gavaTavisufloT britaneTi tiranuli xelisuflebisgan~, „germaniis gadasarCenad saWiroa olaf Solcis CamoSoreba“ (arada, igi swored globalistebis dasmulia am savarZelSi) da sxv. safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma Jan-noel barom wamoiknavla, rom „evropam unda gauwios winaaRmdegoba aSS-is gegmebs kanadasa da grenlandiasTan mimarTebaSi, rom evrokavSiri ar dauSvebs Tavis sazRvrebSi sxva qveynebis SeWras, vinc unda iyos is“. . . ramden xans SeinarCunebs es ministri skams, aravin icis, magram misi gancxadebebi garkveuli Tvalsazrisis gamomxatveli aSkarad aris. . .
soso manjaviZe yuradRebas amaxvilebs imaze, rom trampma ramdenjerme gaaJRera survili, grenlandia SeiZinos daniisgan, rasac amerikis usafrTxoebisTvis „absoluturad aucilebeli“ uwoda:
– mogexsenebaT, dania uaryofs aseTi garigebis SesaZleblobas, magram sakiTxi axla sul sxva kuTxiT dadga. kerZod, 7 ianvars gamarTul preskonferenciaze aSS-is arCeul prezidents hkiTxes, gamoricxavs Tu ara ekonomikur Tu samxedro iZulebas am sakiTxis gadasaWrelad. man uari Tqva imis dadasturebaze, rom es SeuZlebelia. . . anu trampi ukve iaraRs aJRarunebs. rac Seexeba mineralebiT mdidar arqtikul kunZuls, mis mimarT interesi mdgomareobs SemdegSi – aSS gaxdeba arqtikuli saxelmwifo da ruseTTan erTad SeZlebs naxevari arqtikuli gzis (axla yinulebis dnoba mimdinareobs da axali SesaZleblobebi gamoCnda) gakontrolebas, aRarafers vambob im umdidres xeluxlebel resursebze, rac aSS-s Zalian gamoadgeba. iq saxlobs 57 637 aTasi adamiani, maTi 88% arian grenlandieli inuitebi, romelTa uflebebis darRveva-dacvasTan araviTari saqme ar aqvs tramps, magram Tqva, rom „grenlandia gaxdeba isev diadi“. sxvaTa Soris, trampis vaJiSvili ukve Cavida grenlandiaSi da socialuri qseliT gaavrcela fotoebi inuitebTan erTad. . .
soso manjaviZe ganmartavs panamis mimarT trampis interesis miznebsac:
– aucilebelia, gavarkvioT panamis arxis istoria, raTa ufro farTo masStabiT gaviazroT, rasTan gvaqvs saqme. panamis arxis mSenebloba daiwyo safrangeTma, romelic Caanacvla amerikam. am ukanasknelma daasrula samuSaoebi me-20 saukunis dasawyisSi da nawilobriv gadasca panamas 1977 wels, srulad ki – 1999 wels. axla am arxs CineTi ganagebs. Cinelebma iq Seqmnes Zalian didi lojistikuri habi, rac axlaxan gaaprotesta trampma: `panamis arxi sasicocxlod mniSvnelovania Cveni qveynisTvis. mas marTavs CineTi. Cven miveciT panamis arxi panamas, ar migvicia CineTisTvis. maT borotad gamoiyenes es saCuqari“. igi daimuqra kidec – rom dagvWirdes, SeiaraRebul Zalebs gamoviyenebTo.
soso manjaviZe paralels avlebs saqarTvelosTan im satranzito gzebis kuTxiT, romelsac CineTi amierkavkasiaSi gegmavs:
– rogorc panamis arxis SemTxvevaSi, aqac CineTi figurirebs. . . saqarTvelosadmi saerTaSoriso interess iwvevs abreSumis gza, romelsac agvirgvinebs anakliis porti. gaixseneT, am proeqts Tavidanve utrialebda xazaraZe, Tumca xelisuflebis drouli CareviT, ver SeZlo ucxoeli partniorebis davalebis Sesruleba. . . amjerad, kvlav gaaqtiurda es Tema. xdeba sagzao qselis modernizacia. CineTi debs fuls da axorcielebs infrastruqturul proeqtebs rogorc aziasa da afrikaSi, ise CvenTan. is apirebs, aamoqmedos anakliis porti da gaxdes misi operatori. es ar awyobs arc aSS-s da arc britaneTs, amitom yvela xerxiT (maT Soris Sida politikuri dapirispirebebiT) cdilobs, ar dauSvas CineTis mier abreSumis gzis gacocxleba, amoqmedeba da masze kontroli.
SekiTxvaze – Cven ramdenad gvawyobs CineTis partnioroba? – politologi gvpasuxobs:
– gvawyobs Tu ara, amas ar aqvs araviTari mniSvneloba geopolitikuri aqtorebisTvis, Tumca Cvens SemTxvevaSi, anakliis portis amoqmedeba moitans uzarmazar dividendebs, anu saqarTvelos ekonomikisTvis udidesi perspeqtivaa da Cveni qveynis ganviTarebis umZlavresi stimuli iqneba, magram faqtia, rom ewinaaRmdegeba sxva Zalebis interesebs da Tu situacia ar dabalansda, es proeqti safrTxis Semcvelia, – varaudobs soso manjaviZe, xolo imis Sesaxeb Tu ras gvTavazoben sxva Zalebi sanacvlod, ambobs:
– aravin arafers gvTavazobs. mxolod saxelmwifos srul damonebas da maTi agenturuli qselis, enjeoebis dafinansebas gvpirdebian. mogexsenebaT, am arasamTavroboebSi saerTaSoriso korufciuli fuli TeTrdeboda neoliberalizmis saeWvo ideebis gavrcelebis sanacvlod. saidumlos aRar warmoadgens, rom swored saqarTvelos mTavrobis SesaCereblad wamoiwyes viTomda opoziciuri partiebis mier organizebuli saprotesto aqciebi, romlebic antirusuli propagandiT SefuTes. antiCinuri ar gamouvidodaT, radgan CineTi ar aris kolonizatori, arc teritoriuli problemebi aqvs CvenTan da veravis verafers daajerebdnen, anu mis winaaRmdeg isteriuli ganwyobebis inspiracia garTuldeboda. . . cxadia, ruseTi am procesebSi CarTulia, radgan CineTTan bevri saerTo interesi aqvs. garda amisa, ruseTi SeiZleba asrulebdes Cinuri investiciebis dacvis funqcias, radgan mas regionSi gaaCnia amis instrumentebi. aq erTi CvenTvis metad mniSvnelovani aspeqtia: anakliis portis mSenebloba da funqcionireba rTulad warmosadgenia afxazeTis sakiTxis daregulirebis gareSe, rasac, bunebrivia, iTxovs CineTi da proeqtis ganxorcielebiT dainteresebuli sxva mxareebic. swored am konteqstSia gansaxilveli afxazeTSi mimdinare procesebi da ruseTis gamkacrebuli pozicia afxazeTis mimarT.
soso manjaviZe gvawvdis ruseT-ukrainis omis dasrulebis sakuTar versias:
– trampma Tqva, rom natoSi ukrainas saerTod ar ganixilavs da Tavad natosac aRar ganixilavs, Tu es ukanaskneli 5%-mde ar gazrdis Tavdacvis xarjebs (amasTan dakavSirebiT, ar SeiZleba ar gagiCndes sarkastuli azrebi Cveni momitingeebis evroatlantikur sivrceSi miswrafebasa da konstituciis 78-e muxlTan dakavSirebiT protestze). trampi Seecdeba ruseTTan morigebis miRwevas kompromisebis xarjze, raTa putini omidan srulad gamarjvebuli ar gamovides. is, rom ukrainis natoSi miRebas arc ki ganixilaven, arTmevs putins Semdgomi eskalaciis saSualebas, xelidan aclis ruseTs brZolis ideologiur safuZvels. trampi ras SesTavazebs, ukve gasagebia – ki, batono, miierTe is teritoriebi, rac aiRe (vgulisxmob, yirims da konstituciiT aRiarebul oTx regions), magram daanebe danarCen ukrainas Tavio. arada, ruseTs aSkarad surs ukrainis sruli kontroli. kerZod, iTxovs garantiebs, magaliTad, ukrainas ar hyavdes 100 aTas jariskacze meti, an dadebuli SeTanxmebebis Sesrulebaze kontroli saxelmwifo organoebis postebidan ganaxorcielon administraciis rusma moxeleebma da sxv. . . am yvelaferze ar wava dasavleTi, radgan rogorc ukrainis garanti, damcirebuli gamova. amerikas unda, omi SeaCeros, magram saxe SeinarCunos – amitom fiqrobs trampi, rom naklebad mZime pirobebiT moaxerxos ukrainis kapitulacia. iq isedac umZimesi procesebi mimdinareobs da kidev ufro mZime – Seiqmneba. . . aqeT ruseTis istebliSmentic daadanaSaulebs putins, rom ahyva tramps da mogebuli omi (rogorc miaCniaT) SeaCera, Tumca tramps aqvs am ori qveynis pretenziebis dasaregulirebeli instrumentebi, dawyebuli navTobis fasis dagdebiT, damTavrebuli ukrainisTvis iaraRis miwodebiT. SegaxsenebT, rom baidenma wasvlis win 4 miliardi aRuTqva zelenskis, Tumca, realurad, Sekveca es Tanxa da mxolod 500 milioni misca. es baidenis erTgvar SurisZiebad CaiTvala, vinaidan zelenski ar ahyva instruqciebs, CarTuliyo antitrampul koaliciaSi. sxvaTa Soris, vinc am koaliciaSi CaerTo, yvelas Seerya savarZeli avstriaSi, germaniaSi, safrangeTSi, kanadaSi da a.S. Cemi prognoziT, igive moxdeba britaneTSic imitom, rom amoqmedda sul sxva meqanizmebi. . . ukrainaSi marTlac umZimesi viTarebaa rogorc frontze, ise Sida politikaSi. trampis mosvlam ukrainelebs Seuqmna uperspeqtivobis gancda, resursebi ewurebaT da katastroful mdgomareobaSi arian. demografiuli problema ukve xelSesaxebi gaxda. 2023 wlamde 8-10 milioni ukrainelia gasuli dasavleTSi, xuT milionnaxevari – ruseTSi, 2024 wels sam milionze metma adamianma datova ukraina. sam weliwadSi 18 milioni ukrainelia qveynidan gasuli. amas daumateT uamravi adamianis daRupva, ojaxebis ngreva. . . evropasa Tu amerikaSi gasuli qalebi masobrivad ganqorwindebian, raTa ukan aRar dabrundnen da sxva qveynebSi axali ojaxebi Seqmnan, cxadia, umetes maTgans Svilebic Tan axlavs, anu demografiuli katastrofaa ukrainaSi.
werils soso manjaviZis mier saqarTvelos Sesaxeb gamoTqmuli TvalsazrisiT vasrulebT:
– yvelam unda gaviTavisoT, rom im lojistikur gzebze, romlebic saqarTveloze gava da CineTs misi gasaRebis bazrebTan daakavSirebs, mosalodnelia daZabuloba. viTarebis daZabvas elodebian qveynis samxreTiTac, kerZod, azerbaijanSi, somxeTsa da saerTod, axlo aRmosavleTSi. unda viyoT maqsimalurad frTxilad, Wkvianad. . . daZabuloba TiTqos minavlda, magram sabolood ase ar gagrZeldeba. is Zala, romelic Cvens qveyanaSi politikur dapirispirebebs da areulobas iwvevs, arsad wasula da Seecdeba situaciis eskalaciisTvis axali mizezis povnas, mTavaria, ar CavyveT im xorcsakep manqanaSi, romelic msoflioSia amoqmedebuli, – ambobs politologi.

