,, თავად მზექალა შანიძე მიკრავდა ტაშს “
ხატია იაშვილი 591 98 24 26
TiTqmis 50-wliani staJis mqone, am dromde moqmedi Jurnalisti, amasTan – arqeologi, istorikosi, leqtori, erT dros ministris moadgilec da yovelTvis saukeTeso megobari, mama, meuRle – es, albaT, namdvilad rCeulTa xvedria. Tumca 2004 wlidan gaTavisuflebuli da miviwyebuli im struqturidan, sadac wlebi gaatara da erT-erT fuZemdebladac iTvleba – es amiran kiRuraZis biografiuli momentebia. dRes is Tavad mogviyveba sakuTari cxovrebis gzaze.
ozurgeTi
– davibade ozurgeTSi. aqve, maRali donis me-3 saSualo skola davamTavre. dRemde momyveba Cemi maswavleblebis didi siyvaruli da pativiscema, romlebic iyvnen Zalian maRali standartis specialistebi. pirvelad maTgan gavige, vin iyo akaki SaniZe. 45 moswavle viyaviT klasSi, saSualo skola rom davamTavreT (1965 weli). warmoidgineT, am xnis ganmavlobaSi yovel 5 weliwadSi erTxel vxvdebiT erTmaneTs da vabarebT angariSs.
baTumis pedagogiuri instituti
baTumis pedagogiur institutSi iyo saintereso fakulteti ori specialobiT – istoria-filologiuri. ai, aq Cavabare. instituti ara mxolod aWaras, aramed mTeli dasavleT saqarTvelos skolebs `amaragebda~ pedagogebiT. vcxovrobdiT saerTo sacxovre belSi. iciT, visTan erTad gavatare es wlebi?
eseni iyvnen: biWiko diasamiZe, rezo zosiZe, Temur gogmaCaZe, xespi RomiZe, anzor diasamiZe, aw gardacvlili nodar ZirkvaZe, SoTa zoiZe, cisana anTaZe, genrieta quTaTelaZe. warmoidgineT, wlebis ganmavlobaSi vcxovrobdiT erT saerTo sacxovrebelSi da imdroindeli (1965-1970 wlebi) baTumis sazogadoebis poeziis meqas sxvebTan erTad Cvenc vqmnidiT. yovel saRamos romelime oTaxSi vikribebodiT da erTmaneTs axal leqssa Tu novelas vukiTxavdiT. warmoidgineT, maSin saerTo sacxovrebels ar hqonda gaTboba. oTaxebSi patara TviTnakeTi qurebi gvqonda damaluli, radgan ar SeiZleboda. sadils masze vamzadebdiT. saerTo sacxovreblis komendantma ki icoda amis Sesaxeb, magram Tvals xuWavda. dRemde imdroindel gogo-biWebs debSi da ZmebSi ver vasxvaveb. studentobis dros wlebis ganmavlobaSi viyavi institutis kedlis gazeTis redaqtori. marTalia, mas `niangis Cangali~ erqva, magram leqsebsac vbeWdavdiT, Tumc – gaSarJebuls. vinaidan instituts wiTel diplomze vamTavrebdi, Zalian aqtiuri urTierToba mqonda baTumis axalgazrdul organizaciebTan. ubednieresi kaci var, rom am institutSi movxvdi, radgan mimaCnia, rom Tbilisis universitetis Semdeg is uZlieresi iyo Tavisi samecniero SemadgenlobiT.
Cemi leqtorebi
baTumis pedagogiur institutSi rom geswavlaT, Tqvenc darwmundebodiT, rom saukeTeso iyo. leqcias mikiTxavda pirveli adgilobrivi profesori memed stamboliSvili, filosofias gvaswavlida. Zveli da axali qarTulis leqtori gaxldaT nadia sabaSvili, romelic akaki SaniZis gazrdili iyo da qalbaton mzeqalasTan erTad erT oTaxSi, maT ojaxSi cxovrobda. aseve gvaswavlida lado asaTianis ori Tanakurseli – neli dumbaZe da Tqveni gazeTis yofili redaqtori SoTa quriZe. isini leqcias rom gvikiTxavdnen, ubednieresebi viyaviT, Sesvenebazec ar vuSvebdiT.
gansakuTrebuli yuradReba minda gavamaxvili qarTuli sabavSvo literaturis leqtor vaJa afxazavaze. is biZina afxazavas mamaa. es iyo kaci romelmac frontze orive xeli da fexi dakarga, magram arasdros uCioda cxovrebas.
vaJa afxazava
18 wlisa wavida es kaci frontze. erT-erTi operaciis dros naRmze afeTqda. rogorc TviTon yveboda, gons rom movida, sadRac savele hospitalSi iwva, ufro sworad, ido loginze. roca mixvda da SeigrZno, rom muxls qveviT arc erTi fexi ar hqonda da majamde – arc erTi xelis mtevani, Tavis mokvla gadauwyvetia. hospitalSi arafriT uTqvams, vin iyo, radgan dazvervaze vinc midioda, sabuTebs StabSi tovebda. batoni vaJa ambobda, sofelSi rom davbrunebuliyavi, ra unda meqnao. am dros biZinas deda 17 wlis yofila da sanam omSi wamovidoda, Seyvarebulebi yofilan. Tavis mokvla raxan gadawyvita, ucdia sanitris mier datovebuli Termometris mokvneta da vercxliswylis daleva, am dros loginidan gadmovardnila. Tavi radgan ver moikla da im muqaris gamoc, rom cimbirSi ukravdnen Tavs, vinaoba gaumxelia. iqidan lanCxuTis komisariatSi gadmougzavniaT werili – esa da es kaci aq aris, CamodiT da waiyvaneT, Tu ara, cimbirSi gadavasaxlebTo. warmoidgineT, im dros sofelSi kacic ar yofila CamomkiTxavi, sofels Seugrovebia fuli da Seyvarebuli gaagzavnes mis Camosayvanad. man bolomde ar icoda vaJas mdgomareoba, mxolod is, rom mZimed iyo. warmoidgineT, patara gogom aseTi mZime avadmyofis Camoyvana moaxerxa lesaSi. uzeimia misi dabruneba sofels. lxini rom damTavrebula, biZinas dedas uTqvams, me am saxlidan ar mivdivar, am ojaxis rZali varo. da eyolaT ori vaJkaci. dRemde amayi var, rom aseTi kaci gvaswavlida. fexebze xis proTezebi hqonda. marjvena maja ki gaWrili da iq imagrebda saparss. wvers TavisiT iparsavda. aseve, kovzs imagrebda da sadilsac TavisiT miirTmevda. am kacisgan keTili sityvis garda verafers gaigonebdiT, arasodes dauCivlia Tavisi mdgomareobis gamo . . .
me, radiokomiteti da xuloSi CaSlili sabediswero Sexvedra
yvelaze sainteresoa, rogor movxvdi radiokomitetSi. rogorc warCinebul students, xSirad miwvevdnen iq sxvadasxva TemasTan dakavSirebiT. davumegobrdi ramdenimes. muxran kobalaZis adgilze mimiRes. muxrani manam ar wavida xelvaCauris raionul redaqciaSi, sanam me-5 kursis damamTavrebeli gamocdebi ar Cavabare. 1970 wlis 9 maiss daviniSne radiokomitetis korespondentad. mimamagres aleqsande CxaiZes (SoSias), warmoidgineT, aseTebis xelSi ra gamovizrdebodi. SoSia yvelaze ambobda – am abdlidan ra unda gamovideso. droebiT, magram misi gaoceba ki SevZeli. yofili orjonikiZis quCaze iyo stamba, sadac ibeWdeboda yvelaferi: mosawvevi, afiSa, gazeTi da ase Semdeg. iq Sesvlac ki ar SeiZleboda, arada, sul iq viyaviT. me, nugzar jafariZe da zurab gorgilaZe sadRac kuTxeSi mivusxdebodiT magidas TiTo kaTxa ludiT da erTmaneTis leqsebs vusmendiT. warmoidgineT, iq rac ibeWdeboda, sanam cenzuras ar gaivlida, gareT gamotana ar SeiZleboda. me kargi xerxi vipove: esa Tu is informacia rom movidoda, mxolod ramdenime dRis mere xdeboda cnobili, me ki cenzuramde moviparavdi pirvel versias, waviRebdi radioSi da davwerdi, rom ama da am dRes gaimarTeboda esa da es RonisZieba. ramdenime Tve uyures Cems warmatebul niusebs da bolos SoSiam TaTbirze Cemze Tqva – vin miviReT es geniosio. TiTqmis 6-8 Tve viyavi mefesaviT, magram CemTvisac Camohkra `ubedurebis~ zarma – xuloSi gadaido dagegmili RonisZieba, telefoniT ver davukavSirdi gadasamowmeblad raions, vifiqre, ras velodo, Catardeboda, aba, ra iqneboda-meTqi da miveci informacia xuloSi arCatarebul RonisZiebaze. gadacema ar iyo damTavrebuli, darekes saolqo komitetidan da xelmZRvanelebma biuroze damibares. maSin amiran vadaWkoria (Tqveni gazeTis TanamSromlis avTo vadaWkorias mama) iyo radiokomitetis Tavmjdomare. damiZaxa da vaRiare danaSauli. bevri ki vicineT, magram mainc gamaTavisufles erTi TviT samsaxuridan. radioSi 16 saukeTeso weli gavatare.
Tbilisi da studentoba
saqarTvelos televiziasa da radioSi gadamiyvanes. 1979 wlis bolos gavxdi saqarTvelos televiziisa da radios saukeTeso gadacemebis laureati. aWaridan Cem garda es wodeba aravis aqvs miRebuli. 1981 wels Tbilisis saxelmwifo universitetSi ugamocdod Camricxes Jurnalistikis fakultetze da damsves me-2 kursze. Cemi kurselebi iyvnen Tqveni gazeTis Jurnalistebi: oTar cinariZe, irma cecxlaZe, manana miqelaZe, aseve, zurab tunaZe xulodan, nana inwkirveli, gia platoniSvili, feride biwaZe . . . Zalian kargi kursi iyo. qarTuls mzeqala SaniZe gvikiTxavda. erT dRes movukiTxivar, es rom ar dadis, rogor apirebs gamocdis Cabarebaso. uTqvamT, wiTel diplomze aqvs pedagogiuri instituti damTavrebuli da 5-ze aqvs Tqveni gamocda Cabarebulio. gakvirvebia, magan xuTze rogor Caabara gamocda Zvel qarTulSi, es niSani mxolod erT kacs ekuTvnis da is mamaCemi akaki SaniZea, me yovelTvis 4-s miwerdao. raxan momikiTxa, mivedi. mkiTxa, vin dagiwera Zvel qarTulSi xuTianio. vuTxari, masze augi ar TqvaT, vinc damiwera, mamaTqvenis studenti da Tqveni saukeTeso megobaria-meTqi. momca Tema, Zvel qarTulSi kumSvadi da kvecadi arsebiTi saxelebi amixsenio. leqciaze dro gamyavda, iqneb gadaefiqrebina. meti gza rom ar gamoCnda, daviwye wera. davasrule da taSis xma gavigone. mivbrundi, Tavad mzeqala SaniZe mikravda taSs. am ambis Semdeg davmegobrdiT. mis yvela leqcias veswrebodi. 1987 wels kursze erTaderTma davamTavre universiteti wiTel diplomze.
aWaris televizia da aslan abaSiZe
aWaris televizia rom ixsneboda, direqtorad Cems daniSvnas apirebdnen, Tumca, rogorc Semdeg gairkva, es ar SeiZleboda, radgan ar mqonda Tanamdebobaze muSaobis gamocdileba. saswrafod damniSnes aWaris uzenaesi sabWos Tavmjdomaris TanaSemwed. maSin iuri ungiaZe iyo Tavmjdomare, merab da jumber ungiaZeebis mama. aq muSaobis periodSi sami Tavmjdomare gamovicvale. rogorc iciT, 1991 wlis 20 dekembers daiwyo Tbilisis samoqalaqo omi, amitom damibares da SemomTavazes, gadavsuliyavi aWaris televiziisa da radiomauwyeblobis Tavmjdomaris moadgiled. maSin mas SoTa zoiZe xelmZRvanelobda. televizia unda gadasuliyo yoveldRiur erTsaaTian pirdapir eTerze. am Temaze dagvibara aslan abaSiZem. Sevpirdi, rom erT kviraSi yvelafers movaswrebdi. aslanma mis garemocvas gadaxeda da Cemze uTxra, es vin momiyvaneT, vin mirCieT, SeuZlebelia erT kviraSi am saqmis gakeTeba, sad gyavs wamyvanio. vuTxari, – ager var erT-erTi, me xom wlebis ganmavlobaSi radioSi vimuSave. swored radioSi iyo maSin Zlieri kadrebi da maTi imedi mqonda. wamovediT iqidan da meore dResve daviwyeT muSaoba, erT kviraSi ki marTlac gavediT erTsaaTian pirdapir eTerSi. radiokomitetidan yvela mexmareboda. Tqveni redaqciac gvexmareboda. biWebi informaciebs mawvdidnen. pirveli pirdapiri eTeri me da marine andRulaZem waviyvaneT.
xandaxan levan gobroniZe mcvlida, Semdeg manana JRenti miviReT samsaxurSi. ai, ase, erT kviraSi, yoveldRe, erTi saaTiT, saRamos 9 saaTze Cveni sainformacioTi `vWridiT~ saqarTvelos pirvel arxs. masalebs vakeTebdiT yvela. anzor TalakvaZe moadgile iyo CemsaviT da isic darboda informaciis mosaZieblad. Cemi iq muSaobis dros moxda mniSvnelovani ram: dagvibara xelisuflebam da dagvavala ucxo enebze gadacemebis gakeTeba. pirveli, ra Tqma unda, rusuliT unda dagvewyo. isev Sexvedra aslan abaSiZesTan da isev SekiTxva – ramden xanSi gaakeTebT am gadacemaso. Cemi pasuxi – erT kviraSi. maxsovs, wamoxta savarZlidan, gadamrevs es kaci, ra daiCeme es erTi kvira. adre ki moaxerxeT, magram qarTuli iyo da rusuls riTi apirebo? mokled, CxubiT gamogvyara gareT. erT kviraSi, rogorc davpirdi, rusul enaze marTlac gavediT eTerSi, manamde ki isev radioSi wavedi. iq rusul sainformacios sami adamiani: Tamara dunaeva, griSa dunaevi da natalia sanina akeTebdnen. arc griSa iyo Jurnalisti da arc natalia. mas musikaluri ganaTleba hqonda, magram saukeTesoebi iyvnen. luda da griSa davsvi eTerSi, mere qarTul redaqciaSi momiyvanes dursun konceliZe. dursunma rusuli icoda, Tan simpaTiuric iyo. mere viRacam miTxra, belorusiidan erTi studentia Camosuli, magram qarTuli ar iciso. momiyvanes Tengiz dumbaZe. mivabare dursuns. Tengizi rusulad werda, dursuni qarTulidan uTargmnida. warmoidgineT, Tengizis kurseli minskSi lukaSenko iyo. mas dRes belarusis pirvel arxze aqvs saavtoro gadacemebi da aris lukaSenkos mrCeveli. dRemde maqvs urTierToba. ar damaviwydeba ramdenime adamianis Tanadgoma. 2004 wlis agvistodan umuSevari var. mas Semdeg ramdenime kacma gamomiwoda daxmarebis xeli, SemomTavaza samsaxuri. eseni iyvnen Tqveni gazeTis redaqtorebi daviT CxartiSvili da geno TebiZe, Tengiz dumbaZemac SemomTavaza minskSi Casvla da masTan muSaoba.
rogor gamaTavisufles kulturis ministris moadgilis Tanamdebobidan ukulturod
1993 wlis 27 seqtembers soxumi daeca. erTi kviriT adre gadamiyvanes aWaris kulturis ministris moadgiled. maSin kulturis ministri nodar faRava iyo. misi moadgile gaxldaT soso bardanaSvili. 2004 wlis bolos saakaSvilma samsaxuridan gamiSva. 11 weli Cemi xelfasi 110 lari iyo. gamomiSves da erT TveSi 1500 lari gaxda. erTxel mainc momeswro am Tanxis aReba. axla 200-lariani pensia maqvs.
ojaxi
zaira janeliZe institutSi, mesame kursze gavicani. is maSin pirvelkurseli iyo. mTeli xuTi weli grZeldeboda Cveni romani. jaridan rom Camovedi, colad SevirTe. im droisTvis radiokomitetis korespondenti viyavi. erT institutSi vaswavlidi qarTul enasa da literaturas, meoreSi – Jurnalistikas, aseve, vaswavlidi universitetTan arsebul mosamzadebel kursebze, Tqvens redaqciasTanac vTanamSromlobdi. erTi sityviT, im drois pirobebSi sakmaod maRalanazRaurebad pirovnebad viTvlebodi. Cemi meuRle cnobili baTumelis, sazRvao flotis muSakis Svilia. Cemi simamri 1937 wlidan muSaobda baTumis navsadgurSi. maT ojaxSi gavicani msoflioSi cnobili bevri adamiani, maT Soris, elizbar gogitiZe. romelmac germaniidan moipara gemi `adolf hitleri~. es gemi Semdeg saqarTvelos droSis qveS curavda, aseve, xasan acamba. isic Cemi simamris Tanakurseli iyo. myavs ori qaliSvili – miranda da Tamari, sami ulamazesi SviliSvili – samive gogo. orive siZe gorgilaZea – rezo da malxazi. mirandas qimiisa da samarTalmcodneobis fakultetebi aqvs damTavrebuli, Tamrikos – filologiuri. `vardebis revoluciis~ Semdeg Cemi Svilobis gamo gaaTavisufles samsaxuridan, siZeebic umuSevrebi damitoves. saakaSvili rom movida xelisuflebaSi, erT-erT satelevizio arxze vTqvi, rom var istorikosi, Tan Zalian kargi, `vardebis revolucia~ – es aris saxelmwifo gadatrialeba-meTqi. amitom mogvxsnes samsaxurebidan. arc am xelisuflebisgan veli sikeTes, radgan koabitaciis Sedegad pantaze damynobil TuraSauls hgavs, hoda, uxeiro vaSlic miviReT.
`rogor Wkneboda vardebi da rogor imsxvreoda ocnebebi~
am etapze var gazeT `saqarTvelos respublikis~ guria-aWaris korespondenti, aseve, telekompania `tv 12~-is direqtori, romelic jemal megreliZem daaarsa. am dReebSi silqnetze gavdivarT telemauwyeblobiT. `tv 25~-is arxis mflobel jemal verZaZes amisTvis madloba minda gadavuxado – is sixSires gviTmobs. male gamoicema Cemi wigni `rogor Wkneboda vardebi da rogor imsxvreoda ocnebebi~. guli, iciT, raze mwydeba? aWaris televiziidan aravis arc erTxel RonisZiebaze ar mivuwvevivar. rogoria, zviad qoriZe Camoiyvano televiziis direqtoris mrCevlad da amiran kiRuraZe umuSevari dadiodes?!
dabolos amiran kiRuraZis, rogorc baTumelis saxe ufro gamokveTili rom iyos, am patara leqss misive TxovniT gTavazobT:
gazafxuli rom mova,
petras cixeze aval,
davkref ias da dekas,
mze gaicinebs sanam,
mere zRvis piras gnaxav,
ferxTiT dagideb konas,
gana mogyidi? gaCuqeb
sul erTi kocnis fasad.