ქართული თეატრის დღე პარიზშიც აღინიშნა
მარი მიდასელი 27 48 94
lanCxuTis egnate ninoSvilis
saxelobis Teatraluri dasi qarTuli Teatris dRes parizSi Sexvda. swored 14 ianvars gaimarTa safrangeTis dedaqalaqis TeatrSi `Dდარიუს Mმილოდ~ am dasisa da parizSi arsebuli
qarTuli Teatraluri asociaciis ,,ტამ არტიAM” erToblivi speqtakli
es faqti zogadad saqarTvelosTvisaa sasixarulo, magram gansakuTrebiT gvaxarebs baTumelebs, radgan piesis avtori Cveni Tanaqalaqeli oTar qaTamaZea, romelsac Teatralur wreebSi kargad icnoben rogorc msaxiobs, reJisors, araerTi saintereso proeqtis avtorsa da dramat-urgs. am axalgazrda da mravalmxriv Semoqmeds ukve mouswria 20-ze meti piesis Seqmna, romelTagan 8 dadgmulia da rogorc xedavT, ara marto baTumSi. zemoT xsenebuli piesa Tavadac daudgams baTumis axalgazrdul TeatrSi, romelic `mcire scenaze~ naxa mayurebelma.
lanCxuTis Teatraluri dasis speqtakli `daarqvi, rac ginda~ qarTvelma mayurebelma 2018 wlis 17 agvistos lanCxuTSi naxa. mayurebels Soris aRmoCnda Tamar loCoSvilic – amiran SalikaSvilis pantomimis Teatris erT-erTi solisti, romelic amJamad parizSi moRvaweobs. mas imdenad moewona dadgma, rom gadawyvita mis mier Seqmnili asociaciis ,,tam art”-is egidiT, safrangeTSi qarTuli saelCos mxardaWeriT, parizSi qarTuli Teatris dRis aRsaniSnavad eCvenebina. masSi pantomimuri elementebis Setanis Semdeg, amgvar plastikur CarTvebSi igi Tavad monawileobs msaxiob daviT asaTianTan erTad. sagulisxmoa, rom es ,,tam art”-is pirveli proeqtia, romliTac asociacia faqtobrivad, arsebobas iwyebs. Cven davukavSirdiT oT-ar qaTamaZes da piesis irgvliv vesaubreT.
– es piesa sakmaod ucnaurad daiwera, ar vicodi, saiT wamiyvanda siuJeti. amasTan, Cafiqrebuli mqonda, vrceli yofiliyo, magram patara, rvagverdiani gamovida. raRac momentSi piesa mivida Tavis logikur finalamde, ase vTqvaT, Tavi daisrula, ar momca saSualeba, gamegrZelebina. igi or jambazzea, romlebsac garegnobac imdenad sasacilo aqvT, rom dedam isini swored cirkTan miatova, sadac izrdebian da iwyeben muSaobasac. garemoebaTa gamo qalaqSi cirkis mesveurTa devna iwyeba. msaxiobebs pirdapir quCaSi xvreten. vinaidan piesis gmir jambazebs sabuTebi ara aqvT, cirkis SenobaSi imalebian. es piesa erTgvari gamoZaxilia imisa, ra daRi damasva sabWoeTis periodma, sakmaod patara viyavi, roca komunisturi periodi damTavrda, magram kargad maxsovs – mqonda SegrZneba, rom saxelmwifoSi ki ara, raRac gaugebrobaSi vcxovrobdi. vfiqrobdi, ra iyo es da mivedi daskvnamde, rom Cveni mSoblebis Taobaze ufro dakarguli (xom amboben dakarguli Taoba varTo), maTi Svilebis Taobaa, radgan Cven maSin Zalian patarebi viyaviT da mSoblebis `dakarguloba~ kidev ufro mZimed aisaxa Cvenze.
premiera vnaxe da Zalian momewona. speqtaklis drosac da Semdegac, reJisor daviT wereTelTan saubrisas, aRmovaCine, rom bolomde Cawvda Cems saTqmels da kargad gaiazra. cota rTuli, arastandartuli piesaa, amitom Zalian vRelav, roca vinme apirebs mis dadgmas. daTom moaxerxa, gaego piesis arsi da scenaze Zalian kargad gadmoitana, – gviTxra man.
sagulisxmoa, rom `daarqvi, rac ginda~ naTargmnia oTx, maT Soris germanul enaze. gamoqveynebulia Tanamedrove evropel dramaturgTa piesebis krebulSi. misi wakiTxva Sesrulda berlinis `doiCes~ (samefo ubnis) TeatrSic, romelic kargadaa cnobili germaniaSi. danarCens speqtaklze, imedia, lanCxuTis Teatraluri dasis baTumSi gastrolebis dros gavigebT.