,,რაც უკვე ვიცი – უნდა გავცე, რომ კიდევ მეტი შევიძინო და ისევ გავცე”…
oTar cinariZe 599 85 21 14 –
Tea WanturiSvili aWaris ganaTlebis, kulturisa da sportis saministros saerTaSoriso da sazogadoebasTan urTierTobis departamentis xelmZRvanelia. masTan saubari SuaxevSi CaviwereT, sadac man, xiWaurisa da axaldabis sajaro skolebSi moswavleebs, pedagogebsa da sazogadoebis warmomadgenlebs saswavlo wlis dawyeba miuloca.
– qalbatono Tea, profesiiT diplomati, ganaTlebis sistemaSi departaments xelmZRvanelobT. . .
– bevrma ar icis, magram Tavdapirvelad ganaTleba pedagogikaSi miviRe. diplomiT dasavleT evropuli enebis specialisti, pedagogikis magistri var. saqarTvelos diplomatiur akademiaSi rom Cavabare, erTi umaRlesi ganaTleba ukve miRebuli mqonda. pedagogika Cemi cxovrebis ganuyofeli nawili iyo maSinac, roca sagareo saqmeTa saministroSi vmuSaobdi.
– diplomatis profesia visi gavleniT airCieT?
– diplomatis karieriT ojaxSi aravin myavs. bavSvur ocnebebTan erTad, bevri gataceba da arCevani mqonda. bebia biologia da mec biologoba msurda, Zalian mindoda dizainerobac, magram mZime dro idga saqarTveloSi da sawer-kalmiT da inteleqtiT varCie `jariskacoba~. ise, skolidan daiwyo es yvelaferi, roca franguli enis pedagogma baTumis nomer pirvel sajaro skolaSi, cisana mefariSvilma (naTeli mis suls), gansakuTrebuli Tvisebebis da enebis codnis gamo, skolis interklubis prezidentad amirCia da 4 weli Zalian gulmodgined vasrulebdi am movaleobas.
– sasurveli arCevanis gakeTebis win, dedis rCevas iTvaliswinebdiT Tu mamis?
– dedaCemisgan gamomyva xatvis niWi da xelovnebis siyvaruli, enebisadmi midrekileba – mamisgan. orive bednieri iyo diplomatiur akademiaSi rom Caviricxe, Zalian cota vinmes Tu iRebdnen maSin. sagareo saqmeTa saministros SenobaSi iyo ganTavsebuli diplomatiuri akademia. maxsovs, reqtorma soso cincaZem gasaubrebis Semdeg miTxra: mixaria, aWaridan aseTi kadri rom movidao. rCevebs rac exeba, im dros orive mSoblisagan viRebdi, magram axla mxolod Cems Tavs da intuicias vendobi, romelic TiTqmis arasdros mRalatobs.
– baTumelma gogonam cxovrebis megzurad italieli airCieT. . .
– Cemi meuRle, romelic imxanad saqarTvelos Tavdacvis saministrosTan TanamSromlobda, TbilisSi, italiis saelCos wveulebaze gavicani. ori wlis Semdeg isev rom dabrunda, TviTon momZebna. . . bediswera iyo, aSkarad.
– ramdenad icnobdnen maSin italielebi qarTvelebs?
– 2004 wels italiaSi davamTavre triestes saxelmwifo universitetis samagistro programa. iq maSin, kaxi kalaZis saxiT, qarTvelebi fexburTis fanebma namdvilad icodnen. mravali SemecnebiTi saRamo gavmarTe qarTuli kulinariiT dagvirgvinebuli, raTa gaegoT, rom rusebi ar varT.
– ramdenad Seicvala garemoeba `napoliSi~ xviCa kvaracxelias damkvidrebis Semdeg?
– radikalurad. es biWi aris angelozad movlenili, pirvel rigSi, qarTveli emigrantebisTvis, romelTa mimarT sasikeTod Seicvala damokidebuleba. romSic ki, `lacios~ gulSematkivrebi, romlebic mZafrad ganicdian Tavisi gundis gamarjveba-damarcxebas, xviCas mimarT did pativiscemas gamoxataven. Cemi mezobeli rom mxvdeba romSi, yvela jerze Tavisi italiuri JestikulaciiT meubneba `Kkvara forte, troppo forte~ anu `kvara magaria, Zalian magaria. . .~ baTumic yvelam moZebna `guglSi~, saidan gadmovida es kaci, romeli klubidan `napoliSi~.
– mravali wamowyebis iniciatorad gvevlinebiT. italieli mxatvrebi da mwerlebi pirvelad Camovidnen saerTaSoriso literaturul festivalze `ze-karTan~. aSkaraa, amaSi Tqveni didi wili devs.
– madloba, rom es dainaxeT. es maZlves stimuls. diax, italias Cemi meSveobiT davukavSirdiT. vaxtang beriZes madloba, rom aitaca es azri, sabolood, SesaniSnavi proeqti miviReT. ukve xelT gvaqvs wigni or enaze – qarTveli da italieli poetebis saerTo poezia, romelic italiis masmediiT Zalian kargad gaSuqda. kulturis internacionalizacia mniSvnelovania, radgan did SesaZleblobebs xsnis imisTvis, rom gaacnos saqarTvelo msoflios da msoflioc gagvecnos aq, adgilze.
– ra urTierTobebi gaqvT im qarTvelebTan, romlebic italiaSi cxovroben da SemoqmedebiT saqmianobas ewevian?
– am adamianebTan urTierToba Cemi saelCoSi muSaobis periodSi daiwyo. dRemde vmegobrobT. vicnob mTel qarTul diasporas italiaSi, mis TvalsaCino warmomadgenlebsac da axlac yvela regionTan maqvs urTierToba. yvelaze axlo megobroba mainc milanis saTvistomosTan makavSirebs, Semdeg toskanis, liguriis, kalabriis da, ra Tqma unda, – romis. iq Cveni emigraciisTvis udidesi pirovneba gvyavs elCad – qeTevan bagrationi. male neapolSi dagegmili gvaqvs didi RonisZieba – am qalaqSi marto sportiT ki ara, Cveni kulturiTac unda gvicnobdnen qarTvelebs. neapoli TviTon didi kulturis qalaqia, sadac pirveli konservatoria da operis Teatri daarsda. Tu vinme aRiarebuli pirovneba hyavs italias, gansakuTrebiT, kinosa da musikaSi, umetesoba am qalaqidanaa.
– ramdenad cdilobT, rom Svilebs qarTuli ena safuZvlianad SeaswavloT?
– Tu adamianma ar icis, ise ver mixvdeba, rom Cemi Svilebi qarTvelebi ar arian. isini srulyofilad floben enas, qarTul skolaSic dadian. TavisTavad, isini floben mamis enasac – italiurs. inglisuric, rusulic Zalian kargad ician da cota germanulic, skolaSi swavloben. me da meuRle diplomatebis enas – frangulsac vaswavliT.
– Tqveni azriT, ra aris mTavari adamianis bednierebisTvis?
– mSvidoba – samSobloSi, rom ganviTarebis saSualeba yvelas hqondes, Svilebis bedniereba, janmrTeloba da sayvareli adamiani, romelic mudam gverdiT gyavs. aseve, srulad vaRiareb fsiqolog maslous moTxovnilebaTa Teorias bednierebis piramidis Sesaxeb. adamiani TviTrealizaciis gareSe ver iqneba bednieri.
– WanturiSvilebis meoTxe Taoba xarT, romelic baTumSi cxovrobs. deda am kuTxis mkvidria, mama – guruli. ojaxSi guruli dialeqti zeobs Tu aWaruli?
– Cemda samarcxvinod, guriaSi wels pirvelad Cavedi, ojaxSi movxvdi bukiscixeSi, sixaruliZeebis ojaxSi viyavi stumrad. gayinul mdinare sufsaSic vibanave da erTi bednieri dRe gavatare SvilebTan erTad. manamde arasodes vyofilvar guriaSi. Cveni gvaris adgilis deda sofeli acanaa da msurs momavalSi iqaurobac davlaSqro. ise, ZirZvel baTumelad vgrZnob Tavs, aWaris namdvil Svilad. deduleTi qobuleTia, romelic usazRvrod miyvars. qobuleTi monatrebaa utkbilesi babuasi, xasan mJavanaZis, romelic saaTobiT gveloda SviliSvilebs. . . gadavuxvie Temas, mogonebebma gamitaca. dialeqti yvelas baTumuri gvaqvs ojaxSi, mec siamovnebiT vuqcev SinaurebSi tvinis gansatvirTad. Tumca, sajaro gamosvlebSi da pedagogiur sarbielze dialeqtze saubari dauSvebel, cud tonad meCveneba, romeli dialeqtic unda iyos. . .
– gamorCeulad afasebT aWaris mTianeTSi davanebul folklorsa da xalxur poezias. . .
– ver getyviT, rom pataraobidanve vafasebdi. rom gavizarde, mivxvdi ra aris genetikuri kodi da sad inaxeba eris identobis gasaRebi. maSin gaxda naTeli folkloris mniSvneloba. mTiani aWara aris gansakuTrebuli ganZi saqarTvelosi, ase sufTad da saTuTad rom Semounaxa STamomavlobas kodi. . . aWara yvelaze dazaralebuli kuTxea istoriulad. Tumca uZlieresi da ulamazesi Tavisi mdgradobiT. italiuri sityvaa G,,jenuinita”, zustad arc iTargmneba, magram gamoxatavs, sispetakes, sisufTaves, raRac xelSeuxebels. aqauri buneba sufTa haviT, CanCqerebiT, venaxebiT, xalxi, skolis moswavleebi yovel jerze maoceben. aq ulamazesi da uniWieresebi bavSvebian. rac vTqvi maRla, gavimeoreb – mTiani aWara ganZiT savse didi kidobania. aq mosvlisas axal-axal margalitebs aRmovaCen xolme.
– Tqveni italieli meuRle sabolood saqarTveloSi gadmosvlas xom ar fiqrobs?
– ver getyviT. juliom oci weli icxovra saqarTveloSi. samSoblo mainc erTia, Tumca meorec SeviZineT orivem. nostalgia senia da ar ikurneba, SeiZleba adamiani kidec moklas. gangeba ras gvimzadebs momavalSi, ar viciT. . .
– am mimarTebiT Svilebis pozicia rogoria?
– ar dagimalavT da erTi gadasvla gadavediT italiaSi, magram Svilebi ar gaCerden iq. . . aq bednieri bavSvoba miveciT da amitom dabrundnen TavianT megobrebTan, mogonebebTan. socialur cxovrebaSic CaerTnen. ufrosi Svili sandro baTumis meriis axalgazrduli sabWos asocirebuli wevria, baTumi Zalian uyvars. es misi qalaqia. marTalia, romSi daibada da 6 wlamde iq izrdeboda, magram pirovnebad aq yalibdeba. Svilebi italiaSi weliwadSi 2 Tves atareben.
– axali saswavlo wlis dawyebis dRes ganacxadeT, rom specialurad CamoxvalT mTiani aWaris skolebSi da moswavleebisTvis saintereso Temaze isaubrebT. Tema diplomatiasTan iqneba kavSirSi Tu axlandel samsaxurTan?
– minda sinTezuri iyos Cemi sajaro leqciebi, umetesad, kinoze da literaturaze visaubreb, im codnaze, rac ufro elitur, naklebad cnobili da aq viRacas sul sxva ganzomilebas gauxsnis. saerTaSoriso urTierTobebzec vilaparake erTxel SuaxevSi da erTi gogona damikavSirda, Tqveni profesia minda avirCioo. axla 100-procentiani grantis mflobelia ivane javaxiSvilis universitetSi. lizi paqsaZea es mizandasaxuli, niWieri axalgazrda. ar minda davkargo dro, romelic yvelaze faseulia, bevri ramis moswreba msurs. rac ukve vici, unda gavce, rom kidev meti SeviZino da isev gavce. . .