ირაკლი არჩაია: მსოფლიოს ბევრ ქვეყანაში მიმოგზაურია და ასეთი ლანდშაფტი, ადგილმდებარეობა, კლიმატური და ნიადაგური პირობები, მერწმუნეთ, დიდი იშვიათობაა
manana takiZe 57 10 15 17 –
mravalwliani istoriis mqone baTumis botanikuri baRi dRemde axerxebs Cvens gaocebas da bevri mxatvrisa Tu fotoxelovanis STagonebis wyaro gamxdara. baRi mudmivad viTardeba, ixveweba da mravalferovan momsaxurebas sTavazobs vizitiorebs. igi erT-erTi pirveli mosanaxulebeli obieqtia rogorc adgilobrivebisTvis, ise – qalaqis stumrebisTvis. mimdinare wels baRma sruliad damsaxurebuli aRiareba moipova da evropis wamyvan botanikur baRebs Soris saukeTesos tituli -is nominaciaSi miiRo. baTumis botanikuri baRis potencialze, ganxorcielebul proeqtebsa da samomavlo gegmebze baRis direqtori irakli arCaia gvesaubreba.
– ramdeni welia am Tanamdebobaze xarT da ra memkvidreoba gergoT winamorbedisgan?
– madloba, rom dainteresdiT baTumis botanikuri baRis TemiT. Sevecdebi, gulaxdili viyo da visaubro amomwuravad. TiTqmis 8 welia am Tanamdebobze var. 2016 wlis 12 aprils daviniSne. Zalian didi pativi da amasTanave pasuxismgeblobaa CemTvis, vuxelmZRvanelo aseT istoriul organizacias. kargad gaviazre misi funqcia da daniSnuleba rogorc regonSi, ise qveynis masStabiT. vcdilob, ar gadavuxvio aRebul kurss da miznebs.
– ra gamocdilebiT moxvediT am Tanamdebobaze?
– profesiiT iuristi gaxlavarT da Cemi profesiiT mimuSavia rogorc kerZo struqturebSi, ise sajaro uwyebaSi. iuridiuli gamocdileba menejeruli mimarTulebiT Zalian damexmara am saqmianobaSi da vfiqrob, kargi Sedegic gamoiRo. Cems TanaSromlebTan erTad Zalian warmatebuli da Sedegze orientirebuli muSaoba gavwieT.
– am rva wlis ganmavlobaSi ganxorcielebuli romeli proeqtiT amayobT yvelaze metad?
– upirvelesad, rac damxvda da me, rogorc rigiT baTumels, aseve botanikuri baRis xSir stumars, ar momwonda, misi iersaxea da mindoda raRac Semecvala. rogorc iciT, mis erT nawilSi 42 ojaxi cxovrobda, hqondaT sacxovrebeli farTebi da miwis nakveTebi, bostnebi da sxva, rac erTgvar uxerxulobas da diskomforts qmnida. garda amisa, es ar jdeboda botanikuri baRis, rogorc gamorCeuli turistuli obieqtis iersaxeSi. am periodSi fondi „qarTu“ aqtiurad xarjavda finansur resurss infrastruqturis mosawesrigeblad da Cveni gegmebi TanxvedraSi movida erTmaneTTan. mqonda fondis xelmZRvanelTan Sexvedrebi, gavacani Cemi xedva am mimarTulebiT da daviwyeT Zireul infrastruqturul proeqtebze erToblivi muSaoba. Cemi misvlis periodSi ukve mimdinareobda 42 ojaxis gansaxlebis sakiTxi. Praqtikulad, mxolod 10 ojaxi damxvda gasasaxlebeli. darCenili iyo uamravi wvrilmani detali gadasawyveti da fondTan erTad, erToblivi muSaobiTa da baTumis municipalitetis meriasTan TanamSromlobiT, es sakiTxi dadebiTad gadawyda. 42 ojaxi srulad gaviyvaneT baRis teritoriidan. amis Semdeg daviwyeT usaxuri Senoba-nagebobebis demontaJi. paralelurad, baRis sxva teritoriac gasufTavda msgavi usaxuri nagebobebisgan, romlebic organizacias aRar sWirdeboda da iersaxes ukargavda. paralelurad daviwyeT axal menejmentze aqtiuri muSaoba. praqtikulad, mokle droSi SevcvaleT struqtura da sruliad axal modelze gadavediT. vsargeblob SemTxveviT da minda madloba gadavuxado yvelas, vinc am periodSi gverdiT medga – Cems moadgileebs, menejmentis zeda rgols, romlebic CemTan erTad axorcielebdnen am marTlac mniSvnelovan reformas. miznad davisaxeT marketinguli RonisZiebebis gaZliereba, momsaxurebis paketebis Seqmna, SevecadeT, sazogadoeba kidev ufro aqtiurad CarTuliyo baRis saqmianobaSi.
– goderZis alpur zonaze ras gvetyviT?
– Cemi direqtorobis pirvelsave dReebSi daviwyeT goderZis alpuri baRis dafuZnebis sakiTxze muSaoba.aqac Cemi gamocdileba damexmara. 2016 wlis agvistos dasawyisSi davafuZneT „goderZis alpuri baRi“. gadaverTeT axal menejmentze, rac kidev erTi gamowveva iyo CemTvis. daigegma ucxoeTSi mivlinebebi. miznad davisaxe, ameRo romelime erTi qveynis modeli, aseTi ki evropis erT-erTi wamyvani – miunhenis botanikuri baRi aRmoCnda da gadavwyviteT, misi msgavsi gagvekeTenebina CvenTanac. miunhenSic aris rogorc botanikuri, ise alpuri baRebi da ucxoeli kolegebis gamocdileba Zalian dagvexmara am mimarTulebiT. menejmentis struqturul erTeulSic SevitaneT cvlilebebi. kerZod, Seiqmna axali ganyofilebebi, ramac erTi wlis Tavze Sedegi gamoiRo. Semdgomma periodma da dagrovilma gamocdilebam kidev ufro naTlad damanaxa, Tu ra iyo gasakeTebeli srulyofili muSaobisTvis. davsaxeT strategiebi, romlis erT-erTi mniSvnelovani nawili baRis iersaxis yovelwliurad ganaxleba da Secvla iyo. gvsurda, botanikuri baRidan nebismieri vizitiori kmayofili gasuliyo, Segveqmna axali sivrceebi, dasasvenebeli aqtiuri zonebi da es yvelaferi adaptirebuli yofiliyo nebismier vizitiorze. baRis SesaZlebloba, praqtikulad, amowuruli jer ar aris, savaraudod, 50 % kidev darCa asaTvisebeli. mcenareebze rom araferi vTqvaT, misi adgilmdebareoba gvaZlevs amis saSualebas. msoflios bevr qveyanaSi mimogzauria da aseTi landSafti, adgilmdebareoba, klimaturi da niadaguri pirobebi, merwmuneT, didi iSviaTobaa.
– botanikuri baRis dafinansebazec vTqvaT rame. . .
– yvelaze mTavari, rasac Cemi muSaobis periodSi mivaRwieT, finansurad damoukidebel organizaciad Camoyalibebaa. 2016 wlis 12 aprils movedi am organizaciaSi da 1 milion 200 000 lari iyo baRis Semosavali. swori politikisa da menejmentis Sedegia, rom dRes baRis Semosavali 8 milionamde gaizarda, rac Zalian meamayeba. garda amisa, organizaciaSi davamyareT finansuri disciplina, yvela Semosavali Zalian mkacrad kontroldeba da detaluradaa gawerili misi xarjviTi nawili. gaTvlili gvaqvs rogorc riskebi, ise samomavlo gegmebi.
– xSirad saubroben maRal fasebze, imaze, rom adgilobrivebs ufro xelsayreli fasebi unda SevTavazoT. eTanxmebiT?
– erT-erTi cvlileba, romelic Cven ganvaxorcieleT, es fasebis politikis gadaxedvaa. movikvlieT qveynis SigniT arsebuli gamorCeuli turistuli obieqtebi, gavecaniT ucxoeTis botanikuri baRebis muSaobas, gvqonda konsultaciebi ucxoel kolegebTanac da gadavwyviteT fasebis diferenciacia gagvekeTebina. saqarTvelos moqalaqe botanikur baRSi Semosasvlelad ixdis 10 lars, ucxo qveynis vizitiori ki 20 lars.
– botanikur baRSi, ziplainze dawesebuli tarifi, erT adamianze 70 lari, miuRebelia bevrisTvis. . .
– es aris kerZo kompania, romelTanac Cven xelSekruleba gavaformeT. isini Tanxas gvixdian TiToeul gayidul bileTze da saijaro mosakrebelic SemoaqvT. aqedan gamomdinare, maT funqciebSi mkacrad ver CavereviT. Cveni interesic aris, rom baRSi Semosuli vizitiori ukmayofilo ar gavides. gvqonda maTTan am sakiTxze saubari, merwmuneT, Zalian xSirad uweseben SeRavaTebs stumrebs, gansakuTrebiT saqarTvelos moqalaqeebs. namdvilad, 70 lari ar aris saboloo da adgilze molaparakebis Sedegad keTdeba SeRavaTebi.
– Tqveni saubridan rogorc gavigeT, finansuri damoukidebloba vizitiorebis raodenobam ganapiroba. ramdeniTaa gazrdili maTi ricxvi da romeli qveynidan sWarboben?
– statistikis Tanaxmad, romelsac Cven yoveli Tvis bolos vajamebT, 2016 wlamde sWarbobdnen vizitiorebi mezobeli qveynebidan. wlebTan erTad, movicaviT mTeli msoflio da Tqven warmoidgineT, afrikidanac gvyavda stumrebi. saerTaSoriso aviafrenebi, romelic Cvens qveyanas akavSirebs sxvadasxva qveyanasTan, pirdapirproporciulad aisaxeba vizitiorTa raodenobaze. amjeradac, mezobeli qveynis warmomadgenlebi lideroben – ruseTi, azerbaijani, somxeTi, yazaxeTi aqtiurobs Zalian bolo dros. gaaCnia periods, magaliTad, Semodgomaze mravladaa jgufuri vizitebi botanikur baRSi. amJamad polonelebi gvyavda mravlad, aseve -baltiispireTis qveynebidan ruseTic aqtiurobs. msoflioSi mimdinare movlenebi, omebi, negatiurad aisaxa Cvenzec. ebraelebis jgufebi gvyavda mravlad am periodSi da uamravi qveyana, gansakuTrebiT erT romelimes ver gamovyofT.
– vizitiorebis gazrdil raodenobaSi gidebis rolzec gviTxariT ramdenime sityva.
– botanikuri baRis momsaxurebis erT-erTi paketia gidiT momsaxureba. nebismier vizitiors SeuZlia rogorc individualurad, ise jgufurad daiqiravos Cveni gidi, romelic Zalian kvalificiurad moemsaxureba maT. aseve, tursaagentoebTanac vTanamSromlobT da maTac mohyavT garkveuli raodenobis jgufebi. momavali wlidan vapirebT, gidebs, romlebsac garedan SemohyavT jgufebi, mivawodoT saWiro masala, sadac iqneba asaxuli, Tu raze unda gakeTdes aqcentebi vizitiorebTan, riTi unda daiwyon da daasrulon baRis teritoriaze eqskursiebi. erTi Sexvedra ukve gvqonda da momavalSi komunikacia kidev ufro gaRrmavdeba. ase rom, nebismier gidTan, romelsac raime SeniSvna Tu rekomendacia eqneba, mzad varT, 24 saaTis ganmavlobaSi viTanamSromloT.
– Tqveni muSaobis procesSi romeli qveynis gamocdilebas iziarebT upirvelesad?
– pirvel rigSi, wamyvani evropis qveynebis magaliTebs da muSaobis stils. gansakuTrebiT gamovyofdi germaniis, safrangeTis botanikur baRebs da vfiqrobT, momaval wels kidev ufro gavaRrmavebT am mimarTulebiT muSaobas. Cveni survilia, ganvixiloT inglisis modelebi. praqtikulad, mzad gvaqvs da viciT, rogor movargoT es modeli Cvens botanikur baRs da gavamravalferovnoT misi Semdgomi saqmianoba.
– menejerul, komerciul da Semosavlebze orientirebul mimarTulebebze visaubreT, botanikuri baRis biomravalferovnebis mimarTulebiT Tu gegmavT siaxleebs?
– samwuxarod, pandemia yvelas da yvelafers Seexo, gansakuTrebiT ki mniSvnelovnad daazarala turistuli segmenti. gamonaklisi arc Cven vyofilvarT, miviReT krizisuli menejmentis marTvis gamocdileba da Zalian organizebulad, TanamSromlebis TanadgomiT, saqmisadmi didi siyvaruliTa da enTuziazmiT gadavlaxeT yvela problema. aman erTgvari gamocdileba SegvZina. finansurad Zlieri Tu ar xar, wamowyebuli saqmeebisa da gegmebis ganxorcieleba, praqtikulad, SeuZlebelia. botanikuri baRebis misia gadaSenebis piras myof mcenareTa saxeobebis Tavmoyra, misi dokumentireba da momavali TaobebisTvis gadacemaa. mniSvnelovania, aseve, samecniero saganmanaTleblo programebis arseboba, romlebic pandemiis periodSi, ori wlis win daviwyeT. am mimarTulebiT muSaoba pandemiis Semdegac gagrZelda, gamoveciT samecniero naSromebis saxelmZRvaneloebi. TiToeulma ganyofilebam, romelic mcenareTa koleqciaze muSaobs, warmoadgina Tavisi programa. pirveli iyo kameliebis katalogi, wels ki magnoliebisa da nekerCxlebis katalogebi gamoveciT da ase gavagrZelebT momavalSic. TanamSromlebs sruli Tavisufleba aqvT, wamoadginon proeqtebi, botanikuri baRis administracia ki mzad aris, daafinansos esa Tu is iniciativa. vfiqrobT, esec samecniero saqmianobis xelSewyobaa da Zalian saWiro saqme keTdeba amiT.
– ramdeni TanamSromeli zrunavs botanikuri baRis silamazeasa da mcenareebis mravalferovnebaze?
– Cven Zalian didi organizacia varT. vaxsene `goderZis alpuri baRi~, iqac gvyavs TanamSromlebi. jamSi am yvelaferze 230 TanamSromeli zrunavs. gvaqvs 17 ganyofileba, TiToeuls Tavisi xelmZRvaneli hyavs, romlebsac wlis ganmavlobaSi Zalian mkacrad aqvT gawerili samoqmedo gegma, biujeti da Zalian organizebulad mivyvebiT gegmebs. ganyofilebebi aRWurvilia yvela Sesabamisi teqnikuri aRWurvilobiT, rac baRis movla-patronobisTvis, mcenareTa dacvisa da mcenareTa koleqciis mravalferovnebisTvisaa saWiro.
– Tqveni organizacia zedized, ramdenime jildos mflobeli gaxda. . .
– aWaris turizmisa da kurortebis departamentis mier organizebul wlis Semajamebel RonisZiebaze – `magnolia 2022~-is dajildoebaze, sxvadasxva jildoebiT, maT Soris, `yvelaze vizitirebadi adgili~, `saukeTeso atraqcia~ da sxva davjildovdiT, rac Zalian gvaxarebs da did stimuls gvaZlevs baRis TanamSromlebs, wels, seqtemberSi ki baTumSi gamarTul -is dajildoebis ceremonialze `evropis wamyvani botanikuri baRis~ nominaciaSi gvimarjveT da turizmis `oskarad~ wodebuli jildo miviReT. CvenTan erTad am nominaciaSi iyvnen berlinis, parizis, edinburgis, poloneTis botanikuri da londonis samefo baRebi. vfiqrobT, damsaxurebuli aRiarebaa, rac niSnavs imas, rom baTumis botanikuri baRi evropis wamyvan botanikur baRebs Sorisaa da turizmis `oskarosania~.
– baTumis botanikuri baRi araerTi saintereso RonisZiebis maspinZelia, gegmebze gvesaubreT.
– Cven, sxvadasxva dros, bevr saintereso RoniZiebas vawyobT. gamofenebis mTavari mizani TiToeuli mcenaris saxeobebis popularizacia da mosaxleobis cnobierebis amaRlebaa. kameliebis, bambukebis, vardebis, yvavilebis gamofenebis Semdeg, sul male, botanikur baRSi moweuli xilis gamofenasac vumaspinZlebT, mimdinare wels ki girCis gamofeniT davasrulebT. am gamofenebis paralelurad, wels sacdeli, ojaxSi damzadebuli Rvinis araTematuri gamofenac gvqonda, romelmac didi mowoneba daimsaxura da kargi gamoxmaurebac mohyva. momaval wels mis grandiozulad Catarebas vgegmavT. rac aranakleb mniSvnelovania. gvsurs, es gamofenebi saqarTvelos moqalaqeebisTvis iyos ufaso.
– baTumis botanikuri baRis teritoriaze zooparkis gadmotana ra etapzea?
– am etapze, vmuSaobT imaze, Tu ra tipis zooparki unda Seiqmnas da Camoyalibdes. ucxoel kolegebTan mimdinareobs saproeqto winadadebebze konsultaciebi, romlebic am Tu im mimarTulebiT TavianT gamocdilebas gviziareben. vimedovnebT, yvelaferi uaxloes periodSi daigegmeba da ganxorcieldeba.
– botanikuri baRis teritoriaze arsebul sanerge ganyofilebazec gvesaubreT. . .
– Sida gamofenebze warmovadgenT sarealizacio mcenareebs, romlebic gamoyvanilia Cvens sanergeSi. nebismier dainteresebul pirs, orSabaTidan paraskevis CaTvliT, SeuZlia ewvios botanikur baRs Caqvis mxridan da yvelasaTvis misaReb da xelsayrel fasSi SeiZinos sasurveli mcenareebi. marTalia, ar gvaqvs Zalian farTo asortimenti, magram rac gvaqvs, xelsayrel fasad vTavazobT mosaxleobas. es is mcenareebia, romlebic namatia koleqciidan, baRs aRar sWirdeba da gadadis sarealizacio fondSi. Cveni sanerge ganyofileba exmareba qalaqis gamwvanebas, aqtiurad vTanamSromlobT aseve skolebTan da baga-baRebTan maTi ezoebis gasamwvaneblad. dasasrul, minda sazogadoebam, Tqvenma mkiTxvelma icodes, baTumis botanikuri baRi yvelafers akeTebs imisaTvis, rom kidev ufro gamorCeuli, mimzidveli turistuli obieqti iyos da, upirvelesad, adgilobrivma mosaxleobam igrZnos es. araerTi gegma gvaqvs, romelsac sWirdeba Tanmimdevruli muSaoba da yvelafers vakeTebT amisTvis. Gvsurs, daviwyoT Zalian didi parkis mSenebloba da am mimarTulebiT konsultaciebic gvaqvs. vgegmavT am sivrcis bolomde aTvisebas, daigegma araerTi saganmanaTleblo proeqti, romelSic bavSvebi, mozardebi da studentebic CaerTvebian. wels daviwyeT da ramdenime aqtivoba ganvaxorcieleT skolis moswavleebisTvis, momavalSi ki mis ufro gafarToebas vgegmavT. vgrZnobT adgilobrivi mTavrobisa da baTumis meriis Tanadgomas. yvela organizacia, kerZo seqtori Cven gverdiTaa, rac Cveni warmatebis garantiaa.