
„მოუსმინეთ ყველა მხარეს და შეეცადეთ, გაარკვიოთ, ვის რა ინტერესი აქვს საქართველოსთან მიმართებით“
irma cecxlaZe –
gTavazobT intervius baTumis sakrebulos deputatTan, fraqcia `qarTuli ocneba – demokratiuli saqarTvelos“ Tavmjdomare Tengiz afxazavasTan.
– moaxlovda arCevnebi da cxadia, daiZaba politikuri veli. opozicia ukve aanonsebs saprotesto mitings 27 oqtombers. . .
– es mosalodneli iyo, radgan opozicia darwmunebulia, rom arCevnebs damajerebeli SedegiT movigebT. saerTaSoriso da adgilobrivi kvlevebi aCvenebs, rom „qarTul ocnebas“ aqvs uzarmazari reitingi. aqedan gamomdinare, sxva gzas ver xedaven. Tuki gaaprotesteben, ucxoeTidan is liberaluri Zalebi daafinanseben, romlebic saqarTveloSi areulobas gegmaven, opoziciis liderebi ki, fulis miRebis SemTxvevaSi, SeZleben xalxis quCaSi gamoyvanas.
– piradad Tqven ras fiqrobT, realuri safrTxe Seiqmneba? vgulisxmob SeiaraRebul dapirispirebas.
– iciT ra, saxelmwifo dRes imdenad Zlieria da ise kargadaa momzadebuli msgavsi scenarebis uvnebelsayofad, vfiqrob, araferi rTulad gadasalaxi ar iqneba. gamarTulad muSaoben saTanado organoebi, swavloben situacias, informaciebs da aanalizeben prognozul monacemebs. amis Sesaxeb gancxadebac ki gakeTda, aqedan gamomdinare, minda davarwmuno mosaxleoba, rom araviTari areuloba ar iqneba, SeuZliaT absoluturad mSvidad iyvnen da im partias miscen xma, romelsac saWirod CaTvlian. amis Taobaze araerTi gancxadeba gaakeTa mTavrobis meTaurmac, anu situacia kontrolirebadia da Seqmnilia usafrTxo garemo samarTliani, obieqturi, gamWvirvale arCevnebis Casatareblad.
– rogorc ekonomisti da logistikis eqsperti, rogor SeafasebT aWaraSi mimdinare ekonomikur procesebs?
– 2014 welsac viyavi sakrebulos deputati. maSin vxelmZRvanelobdi safinanso komisias da maxsovs, rom 2015 weli daviwyeT 96-milioniani biujetiT, wlevandeli ki 450 milioni lari iqneba. am dReebSi gamoqveynda premieris winasaarCevno partiuli programa, sadac weria, rom Tuki Cven CavibareT 8- miliardiani biujeti, axla gvaqvs 28-miliardiani. mTliani Sida produqtis zrdaze aRar vlaparakob. am procesSi aWaris wvlili didia, radgan Tbilisis Semdeg, meore regioni varT, romelsac mSp-Si yvelaze didi wili Seaqvs. analogiurad izrdeba aWaris biujetic. iyo 150 milioni da axla miliardamde varT asuli. qveyanaSi orniSna ekonomikuri zrdaa dafiqsirebuli. aqedan gamomdinare, didi albaTobiT, miliardiani biujeti eqneba aWaris avtonomiur respublikas momaval wels sastarto nawilSi da 500 aTasi anu naxevari miliardi – qalaq baTumis municipalitets. cxadia, rodesac 100 milioni gaqvs, ver ganaxorcieleb bevr proeqts, xolo rodesac 500 milioni gaqvs, xuTjer mets SeZleb.
– Tu SeiZleba, zogadad movxazoT, ra gakeTda baTumis municipalitetSi?
– Zalian bevri ram gakeTda da keTdeba. amas erTi, Tundac xuTi sagazeTo interviu ar eyofa. ZiriTadi mainc aris komunaluri infrastruqtura, romelzec ixarjeba baTumis biujetis sakmaod soliduri nawili. am mimarTulebiT dasrulda mesame da meoTxe faza, daiwyo mexuTe – baTums SemoerTebul teritoriaze. daaxloebiT or weliwadSi mTel qalaqs eqneba wyalmomaragebis da kanalizaciis gamarTuli sistema, romelic gaTvlili iqneba 450 aTas mcxovrebze.
– ukve ase gaizarda qalaqi?
– Tavis droze, rodesac germanuli banki KFgegmavda wyal-kanalizaciis sistemebs, aprognozebdnen, rom 2030 wlisTvis baTumis mosaxleoba 250 aTass miaRwevs. 2024 wlis mosaxleobis aRweram ki daadgina, rom baTumSi ukve cxovrobs 270 aTasi mosaxle. Tqven warmoidgineT, rogor gaizrdeba qalaqi eqvs weliwadSi. aqedan gamomdinare, kidev ufro meti datvirTviT iTvlian komunaluri sistemebis gamtarunarianobas. baTumi viTardeba, turistuli nakadebi matulobs, skverebze aRar vlaparakob, asze meti gaSenda, an ambasadoris proeqti rad Rirs. . . saxelmwifos mTavari misiaa, gamarTuli komunaluri meurneoba moumzados bizness, raTa biznesmenebma ufro iolad SeZlon sakuTari proeqtebis ganxorcieleba qalaqis sakeTildReod. mogexsenebaT, Cveni gmirTa xeivnis proeqti saukeTesod aRiares da oskari miiRo, baTumis stadioni marTlac saocrebaa. . . axla Zveli baTumis sruli reabilitacia mimdinareobs da daaxloebiT ramdenime TveSi, rogorc Tavis droze Zveli Tbilisi gakeTda, imis analogiurad gakeTdeba. ase rom, viamayebT – uZvelesi kulturuli memkvidreobis Zeglis, ulamazesi qalaqis moqalaqeebi viqnebiT. kidev ra CamovTvalo?. . . gazmomarageba, kanalizaciis gamwmendi nagebobebi, zRvispira parkis gagrZeleba, Sesabamisi infrastruqturebi da a.S. yvelaferi wesrigdeba da ewyoba.
– `qarTuli ocnebis~ ucvleli metoqe `erTiani nacionaluri moZraoba~ daiqsaqsa, axla romeli partia moiazreba Tqvens konkurentad?
– naxeT ra xdeba, es politikuri Zala ar daSlila, `erTiani nacionaluri moZraoba~ erTiani iyo da erTad darCa, ubralod, axali strategiiT gadawyvites Seteva. ratom iqcevian ase, CemTvis gaugebaria, Tumca Cveni xelmZRvanelebi Tvlian, rom `nacionalebi~ am daSlil mdgomareobaSi ufro meti amomrCevlis mozidvas apireben. albaT surT, rom maTi eleqtoratis nawili ZiriTad jgufs gadayves, xolo vinc yoymanobs, Tavs axali SefuTviT warmoudgnen, amiT TiTqos TavianTi codvebis ganulebas cdiloben. sxva politikuri axsna am process ar SeiZleba hqondes, Tumca maT aviwydebaT, rom Zalian kargi mexsiereba aqvs qarTvel xalxs da axsovs maTi mmarTvelobis Jams arsebuli represiuli reJimi. garda amisa, aravis aviwydeba omSi CarTvis mowodebebi. omi yvelaze meti saSineleba da ubedurebaa, rac SesaZloa moutanon Cvens qveyanas.
– am sakiTxze ufro konkretulad, Tu SeiZleba. . .
– Tavad xedavT, rac xdeba irgvliv, msoflio SeiSala, yovel wams afeTqebis zRvarzea iran-israelis konfliqti. irani Cvengan 1200-1300 kilometrSia, Sors ki ar aris. israelis arabul samyarosTan dapirispirebaSi avtomaturad CaerTveba aSS da aqedan gamomdinare, ra ubedureba atydeba, kacma ar icis. devnilebis uzarmazari nakadebi daiZreba mezobel qveynebSi sicocxlis gadasarCenad, anu umarTavi procesebi daiwyeba da am dros Cvenma qveyanam yvelaferi unda gaakeTos sakuTari mosaxleobis dasacavad. swored amas akeTebs dRevandeli xelisufleba saqarTveloSi. Cven veubnebiT mosaxleobas, opozicias, mousmineT yvela mxares: rusuls, ukrainuls, amerikuls, arabuls, evropuls da SeecadeT, gaarkvioT, vis ra interesi aqvs saqarTvelosTan mimarTebaSi.
– rogorc logistikis eqsperts, rogor warmogidgeniaT saqarTvelos Semdgomi ganviTareba?
– mivyveT movlenebis ganviTarebis perspeqtivas. warmoidgineT, Tu Cven mSvidobis kunZuli gavxdebiT, ra moxdeba – Zalian swrafad ganviTardeba es e.w. Sua derefani. kargad iciT, ra Sromebi maqvs gamoqveynebuli Jurnal-gazeTebSi am sakiTxze, anu marTlac, Seswavlili maqvs es sfero da vici, rasac vlaparakob. Sua derefnis da teqnologiebis ganviTareba gamoiwvevs uzarmazari industriuli Tu cifruli teqnologiebis gadmotanas qarTul sivrceSi da Tu dRes orniSna ricxviT isazRvreba da aTidan TerTmet procentamdea ekonomikuri zrda, gaxdeba 15 da 20 %, anu am swraf ganviTarebas, rogorc am dargis eqsperti, realurad vxedav.
– da rogor unda mivaRwioT am efeqts?
– Cveni mTavari amocana unda iyos qveynis gadarCena da saerTaSoriso konfliqtebis am urTules daZabul viTarebaSi saqarTvelos usafrTxod gatareba. Tavadac xedavT, Cveni xelisufleba am amocanas brwyinvaled arTmevs Tavs. aqedan gamomdinare, arCevani martivia – an mosaxleoba mxars dauWers `qarTul ocnebas~ da mSvidobas an oms da ubedurebas.
– samwuxarod, mosaxleobis nawili swored meores irCevs, riTi axsniT amas?
– cxadia, arian `nacionalebis~ araadamianuri fsevdo-liberaluri propaganda-agitaciiT gabruebuli, gabriyvebuli moqalaqeebi. maT am jerze araferi eSvelebaT da RmerTma nu qnas, ise warimarTos saqarTveloSi procesebi, rogorc warmoudgeniaT. Cveni amocanaa, qarTuli tradiciebiT, RirebulebebiT, kulturiT da msoflmxedvelobiT SevideT evrokavSirSi.
– xazaraZis gundi amtkicebs, rom anakliis portis proeqti SeCerebulia, ris gamoc saqarTvelo kargavs Semosavlebs da ver axerxebs moqalaqeebis dasaqmebas.
– araferic ar aris SeCerebuli. aqve minda samwuxaro faqti aRvniSno, xazaraZis proeqti, romelic anakliis portis amuSavebas exeboda, iyo binZuri da Savi fulis gaTeTrebis meqnizmi. maT ver moaxerxes amis realizeba. Semdeg, rodesac xeli moecaraT, daiwyes avanturebi, aTasnairi TaRliTuri sqemebis ganxorcieleba, rom rogorme gaewelaT dro da aemuSavebinaT es proeqti, verc es SeZles, radgan ramdenjerme gadaavada saxelmwifom. am etapze tenderi ukve Catarda, belgiurma kompaniam gaimarjva, didi investiciebi Caideba da gveqneba intermodaluri porti sakonteinero terminalebiT. maqsimaluri tvirTbrunvis SemTxvevaSi, saqarTvelo mTlianobaSi SeZlebs weliwadSi 10 milionamde tona tvirTis gatarebas. sxvaTa Soris, Tavad vmonawileobdi am kvlevebSi da SemiZlia giTxraT, rom, marTlac, imedismomcemi perspeqtivaa. daaxloebiT 200 aTasamde adamiani dasaqmdeba gadazidvebSi, terminalebSi, satransporto Tu logistikur sistemebSi, sasawyobe meurneobebSi da sxva masTan mibmul seqtorebSi. agreTve, aRvniSnav, rom es mogvitans 12 miliard dolaramde Semosavals mxolod am satransporto logistikuri sistemis mosamxurebidan da Zalian didi maCvenebeli iqneba qveynisTvis.
– xmis eleqtronuli daTvlis sistemiT Catarebaze ras gvetyviT?
– Zalian kargia, rom, pirvelad saqarTveloSi, arCevnebi Catardeba eleqtronuli aparatebis gamoyenebiT, rac absoluturad gamoricxavs gayalbebas. jer kidev 2021 wels baTumSi, ramdenime saarCevno ubanze gaitesta es sistema. maSin moxda `nacionalebis~ mxridan eqsperimentis CaSlis mcdeloba. gaatares ramdenime erTi da igive piradoba. sistemam atexa iseTi wivil-kivili, rom es xalxi Tavqudmoglejili gaiqca ubnidan. ase rom, sruliad gamoricxulia arCevnebis gayalbeba. Sesabamisad, Zalian male, arCevnebis dasrulebidan naxevar saaTSi, winaswari Sedegebi cnobili iqneba. ase rom, qudze kaci unda gamovides arCevnebze, raTa qveynis mSvidobian ganviTarebas misces xma. axla gvyavs da unda SevinarCunoT is xelisufleba, romelic daicavs Cvens erovnul, religiur, tradiciul Rirebulebebs, ganaviTarebs ekonomikas da Tavaweulebs wagviZRveba evrokavSirisken.