
ფაშიზმზე გამარჯვებიდან 80 წელი გავიდა
1945 wlis 9 maisi kacobriobis istoriaSi faSistur germaniaze gamarjvebis dRed Caiwera. 80 weli gavida im dRidan, roca sabWoTa jariskacebma adolf hitleris armia missave bunagSi gaanadgures. es iyo yvelaze masStaburi, msofliosTvis didi msxverplisa da materialuri zaralis momtani omi
yofili sabWoTa kavSiris danarCeni respublikebis msgavsad, am omSi saqarTveloc iyo CarTuli. saqarTvelo, belorusis Semdeg, meore qveyanaa, romelmac erT sul mosaxleze gaangariSebiT yvelaze didi msxverpli gaiRo. omis dawyebidan dasasrulamde sxvadasxva frontze 700 aTasze meti saqarTvelos moqalaqe ibrZoda, romelTagan TiTqmis naxevari cocxali aRar dabrunebula. qerCis misadgomebTan, stalingradis, kurskis brZolebsa da berlinis Sturmisas araerTi qarTveli daiRupa. isic sagulisxmoa, rom raixstagze gamarjvebis droSa, rus mixail egorovTan erTad, qarTvelma meliton qanTariam aafriala.
faSistebma saqarTvelosac Semouties, magram fexi ver moikides. am omis mTavarsardali ioseb stalini iyo. faSistebs, pirvel rigSi, misi samSoblos damoneba da baqos navTobis xelSi Cagdeba surdaT. maT `barbarosas~ gegmis nawili ukve aRsrulebulad CaTvales, roca saqarTvelos teritoriaze fexi Semodges. mTavarsardlis gaazrebuli da gaTvlili moqmedebiT, qarTvelebis uangaro TavdadebiT, svaneTSi moqmedi sazogadoeba `monadiris~ wevrebis operatiuli da sazriani CarTulobiT, naxarisa da qluxoris uReltexilebidan Semosuli cisferCafxutianebi ramdenime dRis ganmavlobaSi kavkasionis qeds gadaRma gadayares. am faqts istorikosebi ase ixseneben: `kremlSi stalini kavkasionis rukas dahyurebda da misi gadarCenis strategias amuSavebda. magidasTan sul xuTi kaci ijda: stalini, molotovi, beria, voroSilovi da malenkovi. stalinma warmoTqva: `mdgomareoba kavkasiaSi seriozulia, TiTqmis katastrofuli. danaSaulebrivi gulgrilobis Sedegad frontis xelmZRvanelobam da qvedanayofebma saSualeba misces hitlerelebs, daekavebinaT centraluri kavkasionis garkveuli nawili, riTac saSualeba mieca hitlers, mTeli msoflio gaayruos kavkasionis daZlevaze trabaxiT. es Sors mimavali politika da ideologiaa, maT surT, daarwmunon TurqeTi, rom kavkasia dapyrobilia, Cvens sazRvrebTan momdgari milioniani Turquli armia saqarTveloSi SemoiWras da daikavos amierkavkasia. SevinarCunebT Tu ara kavkasions, amas omis mimdinareoba dagvanaxebs. kavkasionis uReltexilebis dacvas uSualod Tqven uxelmZRvanelebT, amxanago lavrenti. SekribeT ockaciani jgufi, romelic gamogyvebaT. jgufis TiToeuli wevri me SemaxvedreT. gisurvebT warmatebebs!~.
germanelebisTvis moulodnelad, kavkasionze sul sxva dila Tendeboda. qarTvel mebrZolTa brZolis yiJina ayruebda Wiuxebs, maT ukve Seityves maSveli Zalisa da kavkasiis dasacavad berias Camosvlis ambavi.
diviziis meTauri giorgi yuraSvili yveboda, rom beria svani monadireebisa da alpinistebis TanxlebiT, monadiris tansacmelSi gamowyobili, TiTqmis yvela nawilSi mivida da TiToeuli batalioni daaTvaliera. dawvrilebiT Seiswavla frontis yvela ubnis sabrZolo mzadyofna da momarageba rogorc sabrZolo masalebiT, aseve sursaTiT. yvela wvrilmanis da mebrZolTa sulieri ganwyobis codna berias aZlevda saSualebas, daesabuTebina, Tavisi davalebis siswore.
mTeli svaneTis mosaxleoba aRudga mters win. moxucebi, qalebi da bavSvebi xarebiT, cxenebiTa da saxedrebiT WiuxebSi sabrZolo masalasa da sursaTs awvdidnen gmir svan mebrZolebs. svaneTSi gugunebda simRera `darials kari Seabi, kavkasioni Sehkari~.
satelefono saubarSi stalinma usayvedura berias: `rodemde unda frialebdes ialbuzze germanuli droSa. gadaeciT svan alpinistebs, rom sxva veravin Camoagdebs mas~. am saubridan ramdenime dRis Semdeg, 1943 wlis 9 Tebervals, kavkasionis umaRles mwvervals, yinulis gigantur samyaros qarTvelma alpinistebma gabriel da beqnu xergianebma Seuties. yinulTan ramdenimesaaTiani gaafTrebuli brZolis Semdeg beqnu xergiani naxtomiT miswvda droSas, jer Camoxia, Semdeg ki tari ZirSi gadatexa.
qarTvelTa Tavdadeba yvelgan saCino da gmiruli iyo, TviT kovpakis partizanul razmSic gmirobisa da Tavdadebis ubadlo magaliTi aCvena quTaiselma daviT kvicariZem, romelsac sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWa, am wodebas ki saqarTvelodan wargzavnili 169 adamiani atarebda.
meore msoflio anu didi samamulo omidan 46 wlis Semdeg saqarTvelom damoukidebloba moipova. erTxans 9 maisi miviwyebas mieca. maSin kidev mravlad iyvnen cocxali is adamianebi, romlebmac sikvdil-sicocxlis zRvarze yofniT, gamarjveba moipoves. gonieri adamianebis gansjiT, 9 maisi isev uqmed gamocxadda. . .
qarTvelebs yvela drosa da epoqaSi erTi mounelebeli seni gvWirs: ver vafasebT Cveni jiSisa da genis, Cvens wiaRSi aRmocenebuli pirovnebis amags. am striqonebis avtors igive Suaxevis raionSi mcxovreblebisganac msmenia: faSistebs rom gaemarjvaT, ukeTesad viqnebodiTo. mavans aviwydeba, rom faSistebi ariuli rasis gabatonebaze fiqrobdnen da dapyrobil teritoriebze mamakacebis dasaWurisebac daiwyes. aRarafers vambob sakoncentracio banakebsa da krematoriumebSi daxocil-damwvrebze. rom ara qarTveli kacis genia, vin icis, ra mdgomareobamde miiyvandnen isini msoflios.
msoflioSi cnobili politikosi, literaturis dargSi nobelis premiis laureati uinston CerCili ioseb stalins ase axasiaTebs: `batonebo, Tu gvinda, davrCeT Tavisufali samyaros saTaveSi, Cveni valia, vicodeT da jerovnad SevafasoT Cveni mtrebi, gansakuTrebiT gamoCenili pirovnebebi. dRes aseTad minda davasaxelo generalisimusi stalini. didi bedniereba iyo, rom qveyanas mZime gansacdelis Jams saTaveSi Caudga geniosi da uryevi mxedarTmTavari stalini. igi iyo yvelaze gamoCenili pirovneba, romelic Seefereboda Cveni cvalebadi da mkacri drois im periods, romelSic mas uxdeboda cxovreba. stalini iyo araCveulebrivad energiuli da erudirebuli, udreki nebisyofis, sastiki, ulmobeli adamiani, rogorc saqmeSi, ise saubrisas, visac mec ki aq, britaneTis parlamentSi aRzrdili, ver vuwevdi winaaRmdegobas. stalins, uwinares yovlisa, iumorisa da sarkazmis didi grZnoba da Tqmulis zustad aRqmis gansacvifrebeli niWi hqonda, Tavis statiebsa da gamosvlebs mxolod Tavad werda da maTSi yovelTvis igrZnoboda Semsruleblis Zala, romelic stalinSi imdenad didi iyo, rom yvela xalxisa da drois qveynis xelmZRvanelTa Soris ganumeoreblad warmoCndeboda. stalini Cvenze udides STabeWdilebas axdenda, mis gavlenas adamianze analogi ar hqonda… roca is ialtis sakonferencio darbazSi Semodioda, Cven, TiTqos gvibrZaneso, vdgebodiT da, ra saocradac unda mogeCvenoT, xelebi ratomRac Sarvlis nakerebis gaswvriv gvqonda gaWimuli. is Rrma sibrZnes flobda. iyo yvelaze rTuli da gamouvali mdgomareobidan gamosvlis ubadlo ostati, kritikul da sazeimo momentebSi Tanabrad TavdaWerili, arasodes ahyveboda emociebs da ar eZleoda iluziebs. igi uCveulo da rTuli pirovneba iyo. man Seqmna da daiqvemdebara veeberTela imperia. is iyo kaci, romelic Tavis mtrebs Tavisive mtris xeliT anadgurebda, gvaiZulebda Cven, visac daufaravad imperialistebs gviwodebda, imperialistebis winaaRmdeg gvebrZola. stalini iyo udidesi diqtatori, romelsac msoflioSi toli ar hyolia, man miiRo xis kaviani ruseTi da datova atomuri iaraRiT aRWurvili! rac unda Tqvan masze, aseT adamianebs istoria da xalxi ar iviwyebs~. msxverpli, ngreva, romelic meore msoflio omma datova, saSineleba iyo. qarTvelebi da sxva erovnebis warmomadgenlebi mters ebrZodnen da brZolis fasad 9 maisi moitanes. axla amerikis SeerTebuli Statebis 47-e prezidentma survili gamoTqva, 9 maisi 8 maisamde `CamoaqveiTos~. amiT is winapirobas qmnis, rom meore msoflio omis mTavar gmirad amerikeli jariskaci warmoaCinos. Tavis droze ki rusuli SovinizmiT Sepyrobilma nikita xruSCovma cru braldebebiTa da `pirovnebis kultiT~ daCrdila ioseb stalinis damsaxureba kacobriobis winaSe. qveyana obeliskebiTa da memorialebiT ukvdavyofda meore msoflio omSi daRupulTa saxelebs. `erTiani nacionaluri moZraobis~ mmarTvelobis wlebSi ki miwasTan gaaswores is Zeglebi. quTaisSi memorialis afeTqebas adamianebis sicocxlec Seewira. siZulvili da boroteba yvela drosa da epoqaSi damRupveli iyo. sabolood mainc imarjvebs naTeli, rogorc faSizmi daamarcxa sxvadasxva xalxis patriotma Svilebma.
oTar cinariZe