დედაენის დაცვიდან – ეროვნულ მოძრაობამდე
oTar cinariZe 599 85 21 14 –
1978 wlis 14 aprilis da Semdgom ganviTarebuli movlenebis aqtiuri monawile iyo profesiiT pedagogi, mSobliuri enisa da literaturis maswavlebeli, Suaxevis raionis yofili gamgebeli levan qamadaZe. 60 wels gadacilebuli, dResac qveyanaSi mimdinare procesebis epicentrSia.
– batono levan, erovnul sakiTxebze yovelTvis principuli pozicia gqondaT da gaqvT. ase iyo 1978 wlis 14 aprilsac. . .
– 1978 wlis 14 aprils qalaq TbilisSi ganviTarebulma movlenebma aWaraSic hpova gamoZaxili, aWaris avtonomiuri respublikis konstituciaSic ignorirebuli iyo qarTuli enis roli da adgili. baTumis SoTa rusTavelis saxelobis pedagogiuri instititis studentebi 14 aprilamdec aqtiurad viyaviT CarTuli im moZraobaSi, romelic dedaqalaqis umaRlesi saswavleblebidan modioda. momaval filologs, warmatebul students, Sinagani moTxovna mqonda damecva mSobliuri enis identoba.
– TbilisSi ganviTarebuli procesebis miRma arc baTumi darCa. baTumis saxelmwifo pedagogiuri institutis students, TanamoazreebTan erTad, ra misia gamoZravebda?
– 1978 wlis 26 maisi Cemi Taobis axalgazrdebisTvis dauviwyar TariRad rCeba. manamde pirveli kavSirebi poet, akademikos irakli abaSiZesTan gvqonda da misi rekomendaciebiT vmoqmedebdiT. CvenTan erTad iyvnen malxaz sioriZe, nodar qedeliZe, rusudan megreliZe, vaxtang Rlonti, badri TevzaZe, nino Wyonia da sxvebi. Cveni vnebaTaRelva gazeT `sabWoTa aWaraSi~ dabeWdil publikaciebs mohyva, radgan maSin saerTod ar Canda, rom qarTul enas kuTvnili adgili unda hqondeT aWaris konstituciaSi. Cven jer kidev saqarTvelos konstituciis ganxilvisas moviTxovdiT saqarTvelos droSas damateboda alisferi zoli simbolod warsulisa (ise, rogorc baltiispireTisa da Sua aziis respublikebis droSebs hqondaT). mecnierebis – iuri CxartiSvilis, Teimuraz moiswrafiSvilis, abel surgulaZis, jemal CxaiZis, romelic maSin sazogadoeba `codnis~ xelmZRvaneli iyo, uSualo CareviT Sedga moTxovna-peticia. igi gramatikulad Caaswora nodar miqelaZem. mitingic gaimarTa, rasac xelisuflebis daTmobaze wasvla da qarTuli enis saxelmwifo enad konstituciaSi Cawera moyva. mere rac moxda, yvelasaTvis naTelia. organizatorebisa da axalgazrdebis mimarT daiwyes represiebi, enis dacvisTvis gatarebuli cvlilebebi ki mogvianebiT xelisuflebis umaRles eSelonebSi msxdomebma daibrales. 46 wlis gadasaxedidan kidev mravali ram bneliTaa moculi.
– sabWouri reJimi, Tundac 1959 wlis 9 marts, sastikad gausworda simarTlis moyvarul axalgazrdebs. TqvenSi im momentisTvis SiSis gancda Tu iyo?
– ara da ara. roca mizans visaxav, misi gzebis kanonierebas kargad vswavlob, rom ar gadavkveTo wiTeli xazebi. maSinac avantiuristuli winadadebebi wamovida SemdgomSi egreT wodebuli `aWaris xsnis komitetis~ mesveurebidan. Cveni moTxovna saqarTvelos srul damoukideblobas da, aseve, aWaris avtonomiis mimarT arsebuli barierebis moxsnas iTvaliswinebda. movlenebi ase ganviTarda: pirvelma Sexvedram saolqo komitetis partiul xelmZRvanelebTan mSvidad Caiara. ramdenime sakiTxze kidec SevTanxmdiT, gansakuTrebiT heraldikaze da gvTxoves, werilobiT migvemarTa aWaris umaRlesi sabWos sesiisTvis sakiTxis gansaxilvelad. umaRles sabWoSi gadavinacvleT. dinjma da saqmis mcodne aWaris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare daviT diasamiZem gvTxova, werilobiTi moTxovna dagvetovebina. saboloo versia jemal CxaiZesTan SeTanxmda. mas es Careva ar apaties da sxva samsaxurSi gadaiyvanes. Cveni moTxovnebidan mxolod enis proeqti gaitanes sesiaze gansaxilvelad. ganviTarebul movlenebs rom vakvirdebi, maSin miutevebeli Secdoma gvaqvs daSvebuli. mTxoves Savi masalebi gamenadgurebina. urTierTndoba ver gavamarTle. axla is masalebi, romlebic partiis aWaris saolqo komitetis pirvel mdivans gadaveci, oqros fondi iqneboda, arada, sul gaqra. gadaweras da gamravlebas axdenda n. Wyonia. masalebi me, malxaz sioriZem, vaxtang Rlontma kabinetSi gadaveciT vaxtang papuniZes.
– axlandeli gadasaxedidan ramdenad gamarTlebuli iyo pozicia, romelic axalgazrdebi dedaenasTan mimarTebaSi gamoiCineT?
– eris istoriaSi bevrjer yofila momenti, roca kritikuli viTarebidan gamosavals poulobdnen. Cvenc viwameT, rom erT muStad Sekvra gvWirdeboda. asec moxda. baTumSi 26 maisis movlenebis dasrulebisTanave, imave saRamos, dafuZnda partia `respublikelebi~, magram male, mravali SeuTanxmebeli sakiTxis gamo, es partia dasustda da gadavida iatakqveSeTSi.
– principuloba arc aslan abaSiZis reJimis dros dagikargavT.
– me da Cemi megobari SoTa diasamiZe, poeti, wyaroTis saSualo skolis pedagogi, srulad CaverTeT erovnul moZraobaSi, kolxur koSkSi baton zviad gamsaxurdiasi xSiri stumrebi viyaviT. momzadda proklamacia – `ribakovis gegma moqmedebs – anu aWareli ltolvilni~. es iyo pasuxi aWaridan mosaxleobis masobriv gadinebaze krasnodarisa da yubanis mxareebSi. xmas vimaRlebdiT demografiuli Tu sxva problemebis gadasaWrelad. aslan abaSiZesTan Cveni pirveli dapirispireba daiwyo laiTuris xidis Cagdebis, sensitiuri TemebiT (religiiT) vaWrobisa da centraluri xelisuflebis ugulebelyofis, yarsis xelSekrulebis farad gamoyenebis da sxva Siga separatistuli ideebis qadagebis gamo, man gaacocxla `aWaris xsnis komitetis~ saqmianoba da sxva. . . kargic gaakeTa – morodiorebi da qveynis gadamtrialeblebi aWaraSi ar SemoeSva. . . magram 1996 wlidan gautia, mliqvnelTa qmedebebma realobis aRqma daakargina. ase daemarTaT 2009 wlidan sxvebsac da Sedegi. . . ase sWirT axlac – realobis aRqmas kargaven. . .
– `erTiani nacionaluri moZraobis~ ideebis mimdevars jer Suaxevis municipalitetis gamgeblis posti gekavaT, Semdeg ki amave municipalitetis warmomadgenlobiTi organos wevrad proporciuli siiT agirCies. gamgeblis savarZlis naadrevad datovebas im reJims miawerT?
– sasaciloa. . . sad arian isini, visi gaficvis muqaris gamoc moxda yovelive. . . maSinac iyo mravali sakadro Secdoma da Semdegac. maSindelmac da axlandelma liderebma, pirad keTildReobaze mzrunvelebma dammarTes is, rac damarTes sxvebs. . . maSinac momkveTes, magram ideebs vemsaxurebodi, kvlav davbrundi. . . axla ki im futuristebma, sxvadasxva poziciaze morbenalebma, Zalaufleba moipoves partiaSi. `aRorZinebis~ akvanSi gazrdilebma enm-is damfuZnebeli (cnobisTvis: aWaridan mxolod sami viyaviT – me, oTar miqelaZe da ilia qamadaZe, gmirTa moedanze dawyebuli yriloba mTawmindaze rom davamTavreT) gamricxes urCobisaTvis gasuli wlis 9 Tebervals.
– principuloba, sijiute sibrZnis asaks gadacilebuls ramdenad momgebianad migaCniaT?
– gana, Cemi principuloba raime kanons arRvevs?! Aase rom yofiliyo, pirvel rigSi, komunistebi damiWerdnen, maSin roca damgegmavebi da Semsruleblebi sajaro konferenciaze vamxile, zogierTebi qveynis moRalated Riad gamovacxade. verc `aRorZinebis~ separatistulma reJimma momiZebna sababi, sakanSi gamosamwyvdevad. `erTiani nacionaluri moZraobis~ xelqveiTebma, prokuraturam 8 Tvis ganmavlobaSi Cemi saqmianobis yvela dokuments ukirkites. `ocnebam~, 2015 wels, viTom axali garemoebebis gamo braleulobis agoreba scada. . .
– dabolos, dedaenis dRes visTan erTad aRniSnavT da pirvel rigSi vis Sesandobars dalevT?
– samaradiso dideba maT, vinc Cven gverdiT aRar arian. malxaz sioriZis saxelis gasaxseneblad xSirad vikribebiT kurselebi: ramin baxtaZe, suliko anTaZe, v. qaTamaZe, vaxtang Rlonti da sxvebi. gogonebs vexmianebiT, gansakuTrebiT nino Wyonias, vigonebT leqtor-maswavleblebs. rom ara irakli abaSiZis Txovna eduard SevardnaZesTan da Sekrebebis Sedegad gafrTxilebebi, ver gadavurCebodiT did risxvas. mTavaria, vinc gvsjida, isini rogor Seicvalnen axla da weren eseebs, rom aqtiurad monawileobdnen am ambebSi. istoria meordeba.