რა ეკონომიკური გამოწვევების წინაშეა აჭარა?
ხატია იაშვილი 27 48 93 –
2022 wlis ianvarSi saqarTveloSi saqonliT sagareo savaWro brunvam (aradeklarirebuli vaWrobis gareSe)
1 109.4 mln aSS dolari Seadgina, rac wina wlis Sesabamisi periodis maCvenebelze 41.1 procentiT metia.
amasTan, statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT, saangariSo periodSi eqsporti 331.3 mln aSS dolari (47.6 procentiT meti), xolo importi 778.1 mln aSS dolari (38.5 procentiT meti) iyo. uaryofiTma savaWro balansma 2022 wlis ianvarSi 446.7 mln aSS dolari da sagareo savaWro brunvis 40.3 procenti Seadgina.
saqarTvelos ekonomika 2022 wels 5.6%-iT gaizrdeba – aseTia PMპმს kvleviTi centris prognozi. amasTan, maTive prognoziT, 2021 wlis realuri mSp-s zrdis dazustebuli monacemi 11.3% iqneba.
centrs ganxiluli aqvs ekonomikuri zrdis ori scenari – optimisturi da pesimisturi. kerZod, optimisturi scenaris SemTxvevaSi, romelic vaqcinaciis maCveneblis zrdas da loqdaunebis mcire albaTobas iTvaliswinebs, ekonomikis realuri zrdis prognozi 2022 wels 6.3%-ia; pesimisturi scenaris SemTxvevaSi ki, romelic vaqcinaciis maCveneblis dabal doneze SenarCunebas, loqdaunebis SedarebiT maRal albaTobas da aseve, ruseT-ukrainis konfliqtis eskalaciis SesaZleblobas iTvaliswinebs, ekonomikis realuri zrdis prognozi 2022 wels 4.1%-ia.
`wina wlis inflaciis gaangariSebisas iyo politikuri manipulacia, romelic Caatara statistikis samsaxurma~, – amis Sesaxeb profesorma lado papavam radio `palitrisa~ da `palitraniusis~ gadacemaSi `saqme~ ganacxada. misi TqmiT, inflaciis daangariSeba dasubsidirebuli komunaluri gadasaxadebiT moxda da ara realuri tarifiT, rac Secdoma iyo.
rogorc lado papavam aRniSna, rom ara es Secdoma, romelic politikuri wnexis brali iyo, dRes inflaciis maCvenebeli iqneboda ara 13%, aramed 2-3 procentuli punqtiT naklebi:
`Cven rom gvaqvs 13,9% inflacia, sinamdvileSi unda iyos naklebi da ratom? imitom, rom wina wlis inflaciis gaangariSebisas iyo politikuri manipulacia, romelic Caatara statistikis samsaxurma. ra gaakeTes, radganac subsidireba xdeboda eleqtroenergiis da sxva komunaluri gadasaxadebis, tarifi is ki ar aiRes, rac sinamdvileSia, aramed is, rasac adamianebi ixdian. am dros, es Secdomaa, inflacia aris fasebis donis maCvenebeli da ra mniSvneloba aqvs axla vin gadagvixdis am Tanxas?! is Secdoma rom ar daeSva, da me vfiqrob, es politikuri wnexis brali iyo, romelic modioda gaxarias mTavrobidan, ra Tqma unda, dRes inflaciis maCvenebeli iqneboda ara 13%, aramed, 2-3 procentuli punqtiT naklebi~.
ra ekonomikuri gamowvevebis winaSea dRes aWara, amaze saubrobs umaRlesi sabWos Tavmjdomaris moadgile tite aroSiZe.
– batono tite, mmarTvel partias ra ZirTadi problemebis gadalaxva giwevT aWaraSi?
– Cven gvaqvs dRes gamowvevebi, romlis mogvarebaSi CarTulia mTeli Cveni gundi. baTumSi ukve xorcieldeba qalaqganaSenianebis gegma. es exeba bulvaris gaSenebasac. amaSi gvWirdeba absoluturi mxardaWera, rom qalaqi erTxel da samudamod moeqces urbanuli konstituciis qveS da gaaCndes yvela is mocemuloba, rac Seesabameba dRevandel mdgomareobas.
– pandemiam ra gamowvevebis winaSe dagvayena am kuTxiT?
– pandemiis pirobebSi moklebuli viyaviT SesaZleblobas, rom mogvezida damatebiTi investiciebi, turistebi, gagvezarda turizmis maCvenebeli, magram uflis wyalobiT, gadaivlis pandemia da Cven unda davubrundeT im ekonomikur niSnuls, rac gvqonda manamde. amitom am mimarTulebiT erToblivad unda vibrZoloT. saqarTvelos sxva kuTxeebisgan gansxvavebiT, Cven damokidebuli varT turizmze da Cveni fiskaluri nawilis, Semosavlebis ZiriTadi wili turizmis segmentiTaa SenarCunebuli. Cveni avtonomiuri respublikisTvis mniSvnelovania swored turizmis gacocxleba, risTvisac ganxorcielda uamravi gegma da aqtivoba.
– gvaqvs am etapze turizmis ganviTarebis Sansi?
– ganviTarebaze ra giTxraT, cota rTulia saubari, magram darwmunebuli var, cota xnis Semdeg, rodesac SezRudvebi moixsneba, aRdgeba msoflio mimosvlisTvis normaluri mdgomareoba, SevZlebT am gamowvevasac sworad, organizebulad da mobilizebulad vupasuxoT.
– ris ganxorcielebas gegmavdiT infrastruqturis mowesrigebis mxriv da ver gaakeTeT pandemiis gamo?
– Cven strategiuli mimarTulebis arc erTi aqtivoba ar SegviCerebia da biujetSi mwiri Semosavlebis miuxedavad, axlac vaxorcielebT infrastruqturul, socialur, jandacvis Tu saganmanaTleblo proeqtebs. amasTan, arc erTi kovidpacienti uyuradRebod ar darCenila `omikronis~ uzarmazari talRis miuxedavad, romelmac ara mxolod saqarTvelo, mTeli msoflio moicva.
– rogorc aWaris soflis meurneobis yofili ministri, rogor SeafasebT am sferos ganviTarebas?
– Tamamad SeiZleba iTqvas, rom mowodebis simaRleze dgas rogorc aWaris, ise saqarTvelos soflis meurneobis da garemos dacvis saministroebi. swored maTi TaosnobiT xorcieldeba programebi, romelic saSualebas aZlevs fermers, gazardos Semosavlebi da miaRwios ekonomikuri maCveneblis im dones, rom minimum, ojaxis da Tavis gamokvebis saSualeba hqondes. aRarafers vambob im fermerebze, romlebmac SeZles sakuTari produqciis realizebiT garkveuli kapitalis dagroveba, romelsac iyeneben meurneobis gamsxvilebisa da biznesis Semdgomi zrdisTvis. axlaxan gaxldiT xelvaCaurSi prezentaciaze, sadac sagranto mimarTulebiT proeqtis mimoxilva iyo. es aris imis unikaluri SesaZlebloba, rom nebismierma fermerma, dainteresebulma pirma gazardos Tavisi Semosavlebi da minimaluri saojaxo meurneobac ki biznesis awyobis saSualebad aqcios.
– soflis meurneobis mimarTulebiT?
– aq ar aris saubari mxolod soflis meurneobis mimarTulebaze, aq SeiZleba biznesis awyoba turistul segmentze, soflis ganviTarebaze, sxvadasxva saxis serviscentrebis Camoyalibebaze da a.S. SesaniSnavi xelmZRvaneloba hyavs aWaris soflis meurneobis saministros da darwmunebuli var, rom etapobrivad gaumjobesdeba situacia da mzardi finansuri maCvenebeli dafiqsirdeba. zogadad, grZelvadiani mimarTulebaa soflis meurneoba da Cven ukve im etapze varT, rodesac unda gadavtexoT krizisuli mdgomareoba da gadavideT aRmasvlis gzaze.